Jie mylėjo Dievą, žmones ir bažnyčią, suvokė tikėjimo ir gerų darbų prasmę. Visa tai jiems leido ištverti, išgyventi, nepalūžti įvairiais istorinių įvykių ir kataklizmų mūsų krašte laikais...
Tai viena seniausių ir plačiausiai pasklidusių mūsų vietovėje bajorų Skirgajło (Skirgailų) giminė. Šios giminės atstovai valdė okolicą Prejszagoła (Preišiogalą), gyveno okolicoje Boniszki (Boniškiai), taip pat okolicoje Sawaczany (Saviečiai).
XIX amžiaus pradžioje, 1817 metais, Vandžiogalos miestelį nusiaubė didžiulis gaisras, per kurį sudegė ir Švč. Trejybės bažnyčia. Bajorai Skirgailos buvo vieni pirmųjų, kurie atsiliepė į ano meto klebono raginimą prisidėti prie naujos bažnyčios statybos.

Popiežius Pranciškus kviečia Dievo Bažnyčią į Sinodą. Šiuo kvietimu jis drąsina mus klausti savęs apie sinodiškumą – kelionę drauge kaip esminį Bažnyčios gyvenimo ir misijos būdą.
Visa tai suvokti, apsispręsti ir pasiryžti keliauti šiuo keliu yra  pasiruošusi padėti Kauno arkivyskupijos Sinodo darbo grupė, kuri praėjusį savaitgalį ir pakvietė vandžiogaliečius į Sinodinio kelio moderatorių mokymus, vykusius Kauno arkivyskupijos kurijoje.

Keistas renginys su moderniais vizualiais elementais sausio 19 dienos vakarą, didžiojo renginio „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022” atidarymo išvakarėse, įvyko Vandžiogalos miestelio aikštėje priešais bažnyčią.
Gausiai susirinkę Vandžiogalos miestelio gyventojai kartu su renginio organizatoriais, garsiai ir trankiai skambant būgnams, šėlstant šviesų efektams, dūmų ir ugnies fone kartu žadino Kauno mistinį Žvėrį. Renginio kulminacija tapo ugnies fakyrai, žongliruojantys deglais, nuo kurių gausiai byrėjo žiežirbos… Pasibaigus renginiui, dalis žiūrovų besiskirstydami liko taip ir nesupratę jo minties.

 Asociacija Traugutt.org jau dešimtą kartą Lenkijos Pamario krašte organizavo gerumo akciją „Rodacy Bohaterom“ („Tautiečiai didvyriams“). Trijų Pamario miestų ir jų apylinkių gyventojai dalyvavo šventinėje gerumo akcijoje, kurios tikslas – pagelbėti karo veteranams ir kitiems nusipelniusiems tautiečiams, gyvenantiems už Lenkijos ribų. Akcijos metu buvo surinkti šventiniai paketai, kuriuos asociacijos Traugutt.org kartu su draugijos „Odra - Nieman“ savanoriais šią savaitę atgabeno į Lietuvą ir dalino įvairiose Vilnijos vietovėse.

Mintimis sugįžtame į praėjusius 2021-uosius metus, apžvelgiame ir įvertiname nuveiktus darbus, džiaugiamės sutiktais žmonėmis, gražia bendryste, naujomis idėjomis ir projektais, kuriuos pavyko įgyvendinti. O jų buvo nemažai – net dešimt.

Tai tradicinės, kasmet vandžiogaliečių minimos ir švenčiamos istorinės, patriotinės Nepriklausomybės šventės. Minėjome ir Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus (Jana Karola Chodkiewicza) 400 – ąsias mirties metines, Vandžiogalos bažnyčios varpo 300 metų jubiliejų. Įvykdėme ir keletą naujų projektų.

Vandžiogaliečiai lenkai, šio krašto ūkininkai, buvo pradėti tremti į Sibirą jau 1941 metų pavasarį. Netrukus prasidėjo karas. Karui einant į pabaigą, 1944 metų rudenį, vėl prasidėjo Vandžiogalos krašto lenkų ūkininkų trėmimai į Sibirą, kurie tęsėsi iki 1953 metų pavasario.
Baisūs tai buvo laikai. Niekuo nenusikaltę žmonės, katalikai, šimtmečius čia gyvenę, sąžiningai dirbę žemę, auginę vaikus, sovietinės valdžios ir vietinių komunistų buvo įvardinti kaip „banditai“, „buožės“ ir „liaudies priešai“, jų žemė, namai ir visas turtas konfiskuojami, o jie masiškai tremiami į Sibirą be teisės kada nors sugrįžti į gimtą kraštą.

Be didelių iškilmių, be būrio žmonių, kukliai ir santūriai, kaip reikalauja griežtos pasaulinės pandemijos, karantino sąlygos, vandžiogaliečiai lenkai paminėjo 158 – ąsias 1863 metų sausio sukilimo metines.
Jie padėjo gėlių, uždegė žvakes ant sukilimo dalyvių ir jų rėmėjų kapų senajame bažnyčios šventoriuje. Visada prisimename savo tautiečius, kovotojus už išsivadavimą iš carizmo jungo, ir didžiuojamės jais. Gal ne visi jie buvo didžiai išmintingi ir išsilavinę, bet tikrai giliai tikintys ir trokštantys laisvės. Jiems didžiulė šlovė ir garbė per amžius! Sukilėliai suprato, kad tas laisvės nevertas, kas negina jos. Jų didvyriška kova ir auka už laisvę įkvėpė ne vieną kovotojų kartą.

Šiais metais minime jau 158 – ąsias 1863 metų sukilimo metines. Vandžiogalos kraštas, ypač okolica Ibiany (Ibėnai), tais metais pakilo į kovą prieš carinės Rusijos valdžią „Už mūsų ir jūsų laisvę“. Deja, netrukus kovotojai kazokų buvo skaudžiai nubausti: vieni prarado gyvybę, kiti su visais okolicos gyventojais buvo ištremti į Sibirą, o kaimas – sudegintas.
Toks likimas ir rūsti bausmė neaplenkė ir lenkų bajorų Wilkiewiczów (Vilkevičių) giminės. Jie gyveno Ibėnuose ir aktyviai dalyvavo 1863 metų sukilime.

Noras pažinti, suprasti, išmanyti yra daugelio žmonių egzistencinės laikysenos ženklas. Nuolatinė istorinės medžiagos apie savo kraštą ir miestelį paieška visada lydi vandžiogaliečius lenkus. Šį kartą paieškos vaisiai – istorinė medžiaga, siekianti XIX šimtmečio pradžią, antrąjį jo dešimtmetį.
Tai unikali medžiaga, gal šiek tiek pikantiška, bet autentiška, įdomi ir informatyvi. Vartome XIX amžiaus pradžios kasos pajamų ir išlaidų knygą. Ji mums byloja ir apie Vandžiogalos žydus prekybininkus: Barelį, Eizeką, Rubiną, Rabšteiną, Šymelį, Joselį, Chaimą, Mojšą Leibovičių ir kitus.

Pirmąją naujųjų 2021 metų savaitę į Vandžiogalos Lenkų biblioteką atkeliavo siunta iš Lenkijos su Šlionsko žemės Vroclavo geneologinės draugijos metiniu leidiniu „Parantele“. Šiame populiariame istoriniame geneologiniame leidinyje, leidžiamame Lenkijoje, Mieczysława Skarżyńska (Miečyslava Skaržinska) straipsnyje „Bracie nie zapomnij o nas – historia jednego zdjęcia. Rodowód Sankowskich herbu Krzywda i Wysokińskich herbu Szeliga z powiatu Kowieńskiego („Broli, nepamiršk mūsų – vienos nuotraukos istorija. Sankauskų herbas Krzywda ir Visokinskių herbas Szeliga giminių iš Kauno apskrities geneologiniai medžiai“) prisimena ir dėkoja Vandžiogalos lenkams.

Dar nespėjome atsidžiaugti dovanomis – įvairiais mokykliniais reikmenimis bei mokymosi priemonėmis, kurias Kalėdų švenčių išvakarėse Vandžiogalos Lenkų kalbos mokyklėlės mokiniams atvežė visuomeninė asociacija Traugutt.org iš Lenkijos. Šios dovanos buvo surinktos Lenkijos Pamario krašte vykdant karitatyvinę akciją „Nie jest kolorowo“ („Nėra spalvota“).

Sausio 29 dieną į Vandžiogalos Lenkų bibliotekos duris vėl pasibeldė mūsų bičiulis, visuomeninės organizacijos Traugutt.org pirmininkas Jacek Świs su kolega. Šį kartą jie atvežė savo tautiečiams lenkams, gyvenantiems Vandžiogaloje, būtiniausių maisto produktų paketus.

Domeikavoje vietinei sovietinei komunistinei valdžiai ardant ir griaunant Koncavos (Konczewo) dvarą, sunaikinti buvo pasmerktas ir dvaro teritorijoje esantis trišonio pamato keturių metrų aukščio betoninis kryžius. Kiekviename jo šone - metalinė lentelė su užrašu „Garbiname Tave, Kristau, ir šloviname Tave, nes per savą Šventą Kryžių Tu atpirkai pasaulį“, „Jubiliejinis Kryžius pastatytas Šventaisiais 1933 – 34 metais“ ir „Pastatydino Kauno Švč. Trejybės parapijos klebonas prelatas Povilas Januševičius“.
1956 metais dėka vietinių geros valios tikinčiųjų žmonių, neprieštaraujant tuo metu Vandžiogalos parapijoje patarnaujančiam klebonui, kryžius iš Koncavos (Konczewo) dvaro teritorijos buvo pergabentas į naująsias Vandžiogalos miestelio kapines, 1956 metais atidarytas ir pašventintas.

Greitai bėga laikas, vis daugiau žmonių ir veidų nueina užmarštin. Užmirštame žmones, kadaise šalia gyvenusius, sunkiai dirbusius, tuos, kuriuos lydėjo paprastumo, artumo ir jautrumo dvasia. Todėl norisi prisiminti juos ir jų darbus...

Tai Vandžiogalos parapijos varguoliai. Sovietinės valdžios paniekinti, bet tikinčiųjų mylimi, jie glaudėsi prie Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčios. Neturtas ir jį lydintis aristokratiškumas šiandien gali atrodyti egzotiškai, bet daugiau kaip prieš pusę šimto amžiaus taip neatrodė. Viena iš tokių - Dievo ir žmonių tarnaitė, lenkė Stanisława Truskowska (Stanislava Truskauskaitė), gyvenusi 1896-1970 metais, buvusi vienuole.

„Draugystė veža“. Gerumo dvasia, užburiantis grožis ir skaniausi pasaulyje ledai!

Teksto autorė Indrė Radžiukynienė

LRT kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pristato socialinį projektą „Draugystė veža“ ir tęsia pažintį su atrankos dalyvių poromis (draugų su negalia ir be jos). Raginame – pildykite anketą (https://www.lrt.lt/projektai/draugysteveza) ir būkite viena iš porų, kuri galbūt taps nugalėtoja ir stebės „Eurovizijos“ finalą Nyderlanduose!

Ši kartą 3 atrankos poros, kurių tarpusavio ryšys toks tikras – tarsi mamos ir vaiko, kartu keliavo po Kėdainių kraštą!

Ne vieną dešimtmetį tarp įvairių senų rakandų ir knygų kampe liūdėjo sugedęs senovinis antikvarinis sieninis laikrodis – Gustav Becker, XIX a. pab. – XX a. pr. gaminys. Ši firma buvo įkurta 1850 metais Vokietijoje. Tai vienas labiausiai žinomų Vokietijos aukštos kokybės laikrodžių gamintojas. Nugarinėje laikrodžio pusėje antspaudas rusų kalba liudija, kad laikrodis buvo pirktas Kaune A.Mejerovičiaus juvelyrinėje parduotuvėje.
Vandžiogalietei, aktyviai lenkų bendruomenės narei Zofijai Pilypienei, kilo noras prikelti šį senovinį daiktą naujam gyvenimui. Tuo labiau, kad jis brangus ir kaip prisiminimas. Dar iš vaikystės daug kas prisimena šį laikrodį melodingai mušant valandas ir pusvalandžius Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje.

Šįmet jau penktą kartą startavo LRT socialinis projektas „Draugystė veža“. Projekto siekis yra mažinti negalią turinčių žmonių atskirtį visuomenėje bei ugdyti toleranciją. Tikrais negalią turinčių ir jos neturinčių žmonių draugystės istorijų pavyzdžiais siekiama parodyti, kad fiziniai skirtumai draugystei, bendrai veiklai ir gyvenimui bendruomenėje įtakos neturi.

Akcijos organizatoriai - LRT, Všį „Baltijos ugdymo centras“, Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Projekto „Draugystė veža“ sumanytoja ir iniciatorė - TV laidų vedėja Žydrė Gedrimaitė.

Seniau Vandžiogalos miestelio kapinėse, tarp priešais bažnyčią esančios turgaus aikštės ir Kauno gatvės kampo, stovėjo senas žydų namas. Jame - smulkių manufaktūrinių prekių parduotuvėlė (viena iš 17 tarpukariu veikusių žydų parduotuvių Vandžiogaloje). Nuo seno parapijos tikintieji norėjo tą žemės sklypelį ir namą nupirkti ir prijungti prie senųjų kapinių. Deja, su sklypo ir namo savininku susitarti vis nepavykdavo. Po 1941 metų holokausto, praūžusio per Vandžiogalos miestelį, žydų nebeliko... Nebeliko ir daugiau nei 70 sklypų ir namų savininkų... Senasis žydų namas kapinių kampe liko be savininko...

Vandžiogalos Lenkų bibliotekoje (Kėdainių g.26) sukauptas nemažas istorinės medžiagos fondas kasmet pasipildo nauja, unikalia istorine medžiaga – senomis foto nuotraukomis, tarpukaryje notarų patvirtintais dokumentais, sandorių išrašais. Šie dokumentai leidžia įdėmiau pažvelgti į 1931 -1938 metais vykusius įvykius, turtinius santykius, žemės sklypų pirkimus – pardavimus tarp miestelio gyventojų, pilnateisių Lietuvos piliečių: lenkų, žydų, rusų, lietuvių, kurie savo asmenybei įrodyti jau turėjo Lietuvos Respublikos pasus.
Šios notarinės sutartys liudija įvairią Vandžiogalos miestelio gyventojų sudėtį – didžiąja dalimi tai lenkai, žydai, rusai.

Vandžiogalos krašte 1863 metų Sausio sukilimas paliko ryškius pėdsakus ir skausmingas pasekmes, čia vyko sukilėlių kovos, čia jų kapai ir sudegintas kaimas... Čia stovi simboliniai paminklai primenantys anų laikų tragiškus įvykius.

Šaltą sausio 27 dienos sekmadienį po pamaldų Švč. Trejybės bažnyčioje, po pamokėlių sekmadieninėje lenkų kalbos mokyklėlėje patys ištvermingiausi mokiniai nepabūgę šalčio ir gausybės sniego kartu su savo mokytoja Leonija Petrauskaite nusprendė bristi prie sukilėlių atminties vietų, ten uždegti žvakes, pagerbti istorinę atmintį.

Ir vėl po savaitę trukusio labdaros maratono po Vilnijos kraštą mūsų bičiuliai iš Traugutt.org draugijos praėjusį sekmadienį, prieš grįždami į namus Lenkijos Pamario kraštą – Gdanską, jau su didesne grupe savanorių ir dovanomis trumpam užsuko į Vandžiogalą.

Lenkų bibliotekoje susipažinome ir su tautiečiais savanoriais iš Anglijos, kurie nebe pirmi metai kartu savanoriauja ir padeda draugijai vystyti labdaros projektus. Visi kartu aptarėme karitatyvinę veiklą ir savanorystę, jos svarbą ir reikalingumą materialėjančiame pasaulyje. Pokalbiuose su tautiečiais dar kartą įsitikinome, kad tokie artimi šilti santykiai, supratimas, bendrystė, dalinimasis, tikėjimas mus vienija.

Sekmadienį, sausio 13 dienos vidurdienį, į Vandžiogalos Lenkų bibliotekos duris pasibeldė svečiai iš Lenkijos. Pas mus atvyko visuomeninės asociacijos Traugutt org. pirmininkas Jacek Świs su savo draugais - mūsų mielais, jautriais ir rūpestingais bičiuliais.

Bibliotekoje vyko sekmadieninės lenkų kalbos mokyklėlės mokinių pamokos. Mokytoja Leonija Petrauskaitė supažindino svečius su kai kuriais pamokėlėje esančiais mokiniais. Susipažinę jie atvykusiems svečiams padovanojo muzikinę dovaną – lenkų kalba sugiedojo keletą Kalėdinių giesmių. Mokiniai padėkojo svečiams už praeitų metų dovaną – pažintinę kelonę į Vilnių.

Dar visai neseniai, 2018 metų kovo 29 dieną, Didįjį ketvirtadienį, pučiant stipriam šiaurės vakarų vėjui, jo gūsiai atplėšė nuo metų naštos silpną Vandžiogalos Švč.Trejybės bažnyčios bokšto visą medinę priekinę sieną. Siena dideliame aukštyje stipriame vėjyje pavojingai siūbavo grasindama kiekvieną akimirką nukristi, - buvome per plauką nuo nelaimės.
Šiandien visos bokšto pakopos jau perkaltos naujomis medinėmis dažytomis lentomis, nuimta senoji skarda. Pietinėje bokšto pakopos dalyje, kuri daugiausia nukentėjo nuo atmosferos poveikio, pakeisti grebėstai, visur perkaltos vėjalentės, skirtos stogo krašto sandarinimui, apsaugai nuo šoninio vėjo gūsių ir lietaus patekimo po danga, taip pat pritvirtinti lietaus latakai.

Labiausiai nusipelniusių 2017 metų lenkų apdovanojimo ceremonija vyko sausio 21 d. Vilniaus lenkų kultūros namuose.

Regina Markiewicz, Šalčininkų rajono kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja pelnė dienraščio „Kurier Wileński” kasmet organizuojamo skaitytojų plebiscito „Metų lenkas 2017“ nugalėtojos vardą.

Plebiscito laureatams ir svečiams koncertavo „Kapela Wileńska" su charizmatiškuoju Zbignevu Levickiu ir šių metų „Dienraščio „Kurier Wileński” mergina - Miss Polka Litwy 2017" Agata Dorodko.

Maršas „Už Jūsų ir Mūsų laisvę“. Antroji diena: Vandžiogala

Sausio 21 dienos ankstų sekmadienio rytą į Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčią rinkosi maršo „Už Jūsų ir Mūsų laisvę” dalyviai ir vietos gyventojai. 9 valandos ryto iškilmingas Šv. Mišias lenkų kalba už 1863 metų sukilimo dalyvius, žuvusius ir atgulusius Vandžiogalos žemėje ir tolimajame Sibire aukojo atvykę svečiai - kunigas hm. Dariusz Stańczyk, kunigas kan. Stanisław Chodźko - ir Vandžiogalos parapijos klebonas, kunigas ir poetas Skaidrius Kandratavičius. Pamokslą pasakė kunigas hm. Dariusz Stańczyk. Šv. Mišių liturgijoje aktyviai dalyvavo ir giedojo Vilnijos harcerai.

Minėdami Lietuvos ir Lenkijos šimtmetį, praeitą savaitgalį, sausio 20-21 dienomis, iškilmingai šventėme ir 155 – ąsias 1863m. sausio sukilimo, kuris vyko mūsų vietovėse ir paliko didelį patriotinį atgarsį, metines. Iš čia kilę sukilimo vadai, čia vyko sukilėlių kovos, čia jų kapai ir sudeginti kaimai, čia stovi paminklai sukilėliams, čia esančiose bažnyčiose jie meldėsi, yra likę ir ano meto varpai, kurie kvietė juos į kovą...

Maršas „Už Jūsų ir Mūsų laisvę“. Pirmoji diena: Paberžė – Šventybrastis – Vandžiogala

Šaltą sausio 20 dienos rytą Vandžiogaloje, prie Švč. Trejybės bažnyčios, stabtelėjo didelis autobusas su maršo „Už Jūsų ir Mūsų laisvę“ dalyviais - Vilnijos jaunimu, Švč. Mergelės Marijos Aušros vartų Gailestingumo Motinos vardo harcerais (skautais) su kunigu hm. Dariusz Stańczyk.

Dar visai neseniai knyga buvo vienintelis informacijos ir grožio šaltinis. Šiais laikais su daugybe įvairių knygų rungtyniauja visagalis internetas, laiką ryjanti televizija ar už visus kalbantis ir dainuojantis radijas... Gal knyga jau neteko savo vertės? Didieji pasaulio skaitytojai neabejoja: skaityti ir smagu, ir gera. O garsus lietuvių kūrėjas Justinas Marcinkevičius primena: ,,Kuo gi mes ginamės nuo tamsos ir smurto žvėrių, jei ne knyga, kuo sušildom sugrubusią sielą, kieno, jei ne knygos šviesa mus vedė ir veda pasaulio ir pačių sielos labirintais“. Ypač džiugu, kad tokios knygos - dovanos atkeliauja į Lenkų biblioteką Vandžiogaloje. Jos labai brangios dar ir dėl to, kad autoriai jose rašo apie gimtąsias vietas, čia gyvenusius žmones, juos mini geru žodžiu...

Labai džiugu, kad vis dažniau į Vandžiogalos miestelį užsuka turistiniai autobusai su istorinių, pažintinių kelionių mėgėjais, keliaujančiais maršrutu „Pažinkime Lietuvą“. Vandžiogaloje turistai ir svečiai noriai susipažįsta su dar LDK laikus menančiu senuoju šventoriumi, Švč. Trejybės bažnyčia, nuo seniausių laikų čia gyvenančiais lenkais ir miestelyje esančia Lenkų biblioteka, joje sukaupta istorine medžiaga bylojančia apie mūsų krašto praeitį, gyventojus.
Sausio šeštąją, Trijų karalių dieną, nemaža grupė keliauninkų drauge su geru vandžiogaliečių bičiuliu VDU istoriku doc. Rūsčiu Kamuntavičiumi aplankė Vandžiogalą.

Prieš metus į dangiškojo Tėvo namus iškeliavo gerasis mūsų bičiulis Władysław Gruźdz. Vandžiogalos krašto patriotą, lenką tremtinį, puikų, jautrų žmogų prisiminėme, jį pagerbėme, už jį pasimeldėme paskutinį sausio sekmadienį. Į Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje aukojamas rytines lenkų šv. mišias atvyko velionio žmona, giminaičiai ir jį pažinoję žmonės.
Šv. mišias lenkų kalba aukojo Vandžiogalos parapijos klebonas Skaidrius Kandratavičius. Liturgijos metu giedojo lenkų giesmininkai. Velionis Władysław Gruźdz labai mėgo lenkų šv. mišias bažnyčioje, jam labai patiko lenkų giesmininkų  giedamos senosios liturginės giesmės.

Vaikščiodami Vandžiogalos miestelio gatvėmis, net nesusimąstome, kad čia kažkada gyveno žydai – miestelio gyventojai. Praeiname pro namus, kuriuose jie prekiavo, siuvo, obliavo, malė, mokėsi ir meldėsi. Tiesa, tų namų nedaug jau yra likę...

XVI amžiaus pradžioje prie Vandžiogalos dvaro ir kaimo, kuris priklausė Rostowskim, Chłopickim ir Hartowskim, kūrėsi miestelis. Jis gavo turgaus ir prekyviečių privilegijas. Istoriniai šaltiniai liudija, kad žydai jau tada gyveno Vandžiogaloje. Vėlesni istoriniai įrašai patvirtina miestelio gyventojų tautinę sudėtį, kur kartu su katalikais lenkais ir lietuviais, sentikiais rusais gyveno ir žydai.

Prieš 154 metus, sausio 22 dieną,  prasidėjo 1863 – 1864 -ųjų metų sukilimas, dar vadinamas sausio sukilimu – buvusios Abiejų Tautų Respublikos  nacionalinio ir socialinio išsivadavimo sukilimas prieš Rusijos imperijos valdžią. Laisvės kovos vyko Rusijos imperijos okupuotose Lenkijoje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje bei jų etnografinėse dalyse – Baltarusijoje ir Ukrainoje. Sukilimo devizas -  „Už mūsų ir jūsų laisvę!“

Tad simboliška, kad  jau tradicija tapo kasmet Vandžiogaloje paminėti šį istorinį įvykį.

Kunigas Antanas Slavinskas (1924 – 1993)
Šviesios atminties kunigas Antanas Slavinskas Vandžiogalos Švč. Trejybės parapijoje darbavosi 1964 – 1974 metais. Tikrai verta prisiminti visus kunigo Antano kartu su parapijiečiais jo kunigavimo metais mūsų parapijoje nuveiktus gerus darbus. O jų padaryta buvo tikrai daug.
Jau 1965 metais buvo pirmą kartą žalsvai nudažyta bažnyčios išorė, bokštas ir varpinė. Šis darbas kainavo 1700 rublių. Reikia priminti, kad iki to bažnyčios fasadas niekad nebuvo dažytas, lentos buvo papilkėjusios, o priekinės bažnyčios dalies lentos buvo apgadintos karo metu šventoriuje sprogusio artilerijos sviedinio skeveldrų, tad priekinę dalį reikėjo ir užglaistyti.

Šeštadienio vakarą Trakų kultūros centre įvyko kalėdinių giesmių koncertas „Kelias į Betliejų“. Scenoje pasirodė jungtinis Trakų rajono atlikėjų choras, choras „Zgoda“, ansamblis iš Baltarusijos „Lalki corporation“, dainininkė Evelina Sašenko. Atlikėjams akomponavo Vilniaus šv. Kristoforo kamerinis orkestras, dirigavo Karolis Variakojis. Pasirodė ir Romualdas Milašius su savo grupe. Šoko Lietuvos valstybinio operos ir baleto teatro šokėjai Daria Olefirenko ir Ernestas Barčaitis. „Smėlio istorijas“ piešė Dovydas Klimavičius. Šventinį koncertą vedė aktorius, poetas Dariusz Bereski (Lenkija).

Termometro stulpeliui krentant vis žemyn ir keičiantis orams, vandžiogaliečiai lenkai savanoriai, tęsdami dar prieš kalėdas pradėtą maisto dalinimo akciją „Gerumas mus vienija“, šiandien vykdė nemokamą rūbų dalinimo akciją.

Vandžiogalos lenkai jau nebe pirmi metai organizuoja šias labdaros – pagalbos akcijas. Šiemetinė akcija  gero vandžiogaliečių bičiulio iš Lenkijos Artur Tchórzewski dėka yra gausesnė ir turtingesnė.
„Jūs tik pažiūrėkite, kokie gražūs rūbeliai vaikams. O juk šiais laikais taip viskas brangiai kainuoja.

Į Lenkišką biblioteką Vandžiogaloje iš Lenkijos atkeliavo dovana. Tai naujutėlaitės, neseniai išleistos knygos „Czasoprzestrzeń Czesława Miłosza“.  Mat praėjusią vasarą, birželio mėnesį, pas mus viešėjo moksleivių grupė iš Pińczyce. Grupei  vadovavo direktorė mgr. Joanna Sularz kartu su kitais vadovais.
Gerbiama direktorė Joanna Sularz atsiuntė knygas ir nuoširdų padėkos laišką Vandžiogalos lenkų sąjungos skyriaus pirmininkui Ričardui Jankauskui. Ji dėkoja už svetingumą ir pagalbą vykdant  projektą „Česlovas Milošas laiko erdvėje“.

Daug mūsų tautiečių iš Lietuvos, Lenkijos ir kitų pasaulio šalių yra nuolatiniai portalo www.vandziogala.eu skaitytojai. Jie el.paštu kreipiasi į Lenkiškąją Vandžiogalos biblioteką ir teiraujasi apie galimybę šiais metais atvykti į Vandžiogalą, į šį Liaudos kraštą, ir paminėti 100-ąsias trilogijos autoriaus, Nobelio premijos laureato H. Sienkievičiaus mirties metines.
Jie norėtų kartu su vandžiogaliečiais pakeliauti po tas nepamirštamas vietas, kurias taip romantiškai ir vaizdingai atkūrė rašytojas  romane „Tvanas“. 

Naktį iš penktadienio į šeštadienį supykęs Kėdainių rajono Saviečių kaimo  gyventojas du savo kūdikius įmetė į šulinį. Toks elgesys sukėlė siaubą ne tik kaimynams, bet ir visos Lietuvos žmonėms. Dvejų metų berniukas ir trijų mėnesių mergaitė iš šulinio ištraukti be gyvybės ženklų. Skaudi tragedija verčia apmąstyti, kodėl taip pasielgė žmogus. Kyla klausimas, ar apskritai jis dar yra žmogus?
Šeima prieš septynerius metus yra atvykusi iš kito rajono ir apsigyvenusi Saviečių kaime, kuris priklauso Vandžiogalos parapijai.  Senieji kaimo gyventojai dar atvyksta į Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčią ir nuo senų laikų yra pažįstami.

Pas medžio drožėją Stanislovą

Prieškario Vandžiogaloje kurį laiką gyveno dailininkas Jonas Martinaitis (1898-1947). Mokytojo dailininko Kajetono Sklėriaus, žymiausio to meto lietuvių akvarelisto, įtakoje J.Martinaitis pamėgo akvarelės techniką ir ja sėkmingai dirbo. Tapė akvarele, piešė linksmas karikatūras, domėjosi liaudies menu, piešė margučius, tapė V.Svirskio kryžius...

Dailininkui gyvenant Vandžiogaloje, 1939 metais jam gimė sūnus Antanas, kuris vėliau taip pat tapo dailininku. Jo palikimas – tapyba, piešiniai, akvarelė, poezija.
Dailininkas Jonas Martinaitis yra nutapęs apie dešimtį akvarelių su 1939-ųjų metų Vandžiogalos vaizdais.

Vilniaus rajono savivaldybės merė Maria Rekść pelnė dienraščio „Kurier Wileński” kasmet organizuojamo skaitytojų plebiscito „Metų lenkas 2013“ nugalėtojos vardą.

Šešioliktą kartą rengiamame plebiscite „Metų lenkas 2013“ dalyvavo 10 dalyvių, kuriuos iš skaitytojų atsiųstų kandidatūrų atrinko konkurso kapitula, sudaryta iš ligšiolinių šio vardo laimėtojų - Anna Adamowicz, Antoni Jankowski, Barbara Kosinskienė, Zofia Matarewicz, Gabriel Jan Mincewicz, Zdzisław Palewicz, Edward Trusewicz, kun. Wacław Wołodkowicz.

2013 m. plebiscito laureatais tapo: Maišiagalos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas kun. dekanas Józef Aszkiełowicz, švietimo ir mokslo viceministrė Edyta Tamošiūnaitė, portalo „Wilnoteka“ žurnalistė Edyta Maksymowicz, Jašiūnų Mykolo Balinskio vidurinės mokyklos direktorius Kazimierz Karpicz, Lenkų dainų ir šokių kolektyvo „Wilia“ meno vadovė Renata Brasel, valstybinio simfoninio orkestro smuikininkas Zbigniew Lewicki, Vilniaus lenkų kultūros namų direktorius Artur Ludkowski, energetikos ministras Jarosław Niewierowicz ir Lietuvos lenkų sąjungos Vandžiogalos skyriaus (Kauno rajonas) pirmininkas Ryszard Jankowski. „Kurier Wileński” redakcija gavo rekordinį skaičių užpildytų kuponų (balsų).

Ankstyvas sekmadienio rytas. Į Vandžiogalos miestelį atvyksta nemaža grupė jaunimo iš Vilniaus. Tai moksleiviai, studentai, susibūrę į Vilniaus Aušros vartų Švč. Marijos vardo harcerų (skautų) organizaciją, kuriai vadovauja nenuilstantis kun. hm. Dariusz Stańczyk. Susiklostė graži tradicija ir jau penkti metai iš eilės per patį viduržiemį jie atvyksta čia, kad kartu su savo tautiečiais ir kitais geros valios žmonėmis paminėtų 1863 m. sukilimo metines.

Simboliška, prasminga ir labai reikalinga šių jaunų žmonių piligriminė, pažintinė kelionė į mūsų kraštą ir jiems, ir mums. Šis jaunimas, atvykęs iš Vilnijos krašto, mums, čia gyvenantiems, apsipratusiems su kasdienybe, kaip sąžinės priekaištas, kaip raginimas, kad neužmirštumėme maldos už savo protėvius, čia gyvenusius ir kovojusius, savo kalbos, gražių tautos ir senolių tradicijų, savo pareigų, nepaisant visų gyvenimo negandų ir šalčių...

APKLAUSOS „METŲ LENKAS 2013“ NUGALĖTOJŲ DEŠIMTUKAS

1. Maria Rekść, Vilniaus rajono merė ............... 13 439 balsai
2. Kun. Józef Aszkiełowicz, Maišiagalos parapijos klebonas ..... 10 686 balsai
3. Edita Tamošiūnaitė, Švietimo viceministrė ......... 992 balsai
4. Edyta Maksymowicz, "Wilnotekos" žurnalistė........ 932 balsai
5. Kazimierz Karpicz, Jašiūnų vidurinės mokyklos direktorius..... 736 balsai
6. Renata Brasel, Lenkų dainų ir šokių ansamblio "Wilia" vadovė........ 420 balsų
7. Zbigniew Lewicki, Valstybinio simfoninio orkestro, vadovaujamo G. Rinkevičiaus, smuikininkas......... 276 balsai
8. Artur Ludkowski, Lenkų kultūros namų Vilniuje direktorius........... 270 balsų
9. Jaroslaw Niewierowicz, energetikos ministras...... 267 balsai
10. Ryszard Jankowski, LLS Vandžiogalos skyriaus pirmininkas (Kauno rajonas) .... 200 balsų.

Nuoširdžiai kviečiame Vandžiogalos gyventojus, jaunimą, moksleivius paminėti 151-ąsias 1863 m. sukilimo metines, prisiminti, pasimelsti, pagerbti sukilimo dalyvius, palaidotus Vandžiogalos parapijos žemėje, kartu su WHM harcerais iš Vilniaus ir kunigu Dariusz Stanczyk

                               „Už mūsų ir jūsų laisvę”

2014 m. sausio 19d. (sekmadienis)

• 9 val. Šv. Mišios Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje už sukilimo dalyvius (lenkų kalba).
• Sukilimo dalyvių kapų lankymas ir pagerbimas
• Susitikimas su vandžiogaliečiais

Lietuvos lenkų sąjungos Vandžiogalos skyrius

Prieš pat Tris Karalius užbaigėme karnavalinį Naujųjų metų šventimo maratoną. Lietuvos lenkų sąjungos Vilniaus miesto skyriaus pirmininkė Alicija Pietrowicz pakvietė vandžiogaliečius į savo skyriaus surengtą naujametinį vakarą.

Reikėtų priminti, kad  Lietuvos lenkų sąjungos Vilniaus miesto skyrius yra vienas iš didesnių, turi kelis tūkstančius narių. Yra daug gražaus jaunimo, kuris aktyviai dalyvauja įvairiuose meno kolektyvuose, pasirodo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Tad ir vakaro metu netrūko linksmų dainų ir trankių šokių. Muzikantų atliekami kūriniai ne vieną nukėlė į tuos tolimus romantiškus 70-80 metus, kada šie šlageriai skambėjo atliekami anų metų žinomų lenkų atlikėjų. Dauguma jų klausydavo per Lenkijos radiją, išmoko jų tekstus bei melodijas. Todėl tas „retro“ muzikavimas visiems labai patiko. Skambėjo taip pat ir šiuolaikiniai ritmai.

Vakaro vedėjas ragino linksmintis, organizavo daugybę žaidimų, į kuriuos įsijungė ne tik jaunimas, bet ir pagyvenę žmonės. Vakaro metu vandžiogaliečiai susitiko ir bendravo su jau žinomais kultūros, meno, teatro žmonėmis, su kuriais yra dalyvavę ne viename renginyje. Taip pat susipažino su naujais. Atsisveikindami dėkojome nenuilstančiai  Lietuvos lenkų sąjungos Vilniaus miesto skyriaus pirmininkei Alicijai Pietrowicz už suteiktą galimybę kartu dalyvauti šioje šventėje.

   Gruodžio 28 d. Lenkų kultūros namai Vilniuje tapo ta vieta, kur prie šventinio Kalėdų Vigilijos stalo susirinko didelė tautiečių šeima, gyvenanti ir kurianti čia, Lietuvoje. Susirinko, kad kartu pasidalintų kalėdaičiu, pasidžiaugtų švente ir vieni kitais, palinkėtų sėkmės ateinančiais Naujaisiais metais. Šią Dievo užgimimo dieną lenkų religinė ir tautinė tradicija kviečia prie šventinio stalo visus išsibarsčiusius po visą pasaulį savo didelės šeimos narius. Ramybė, kuri ateina į pasaulį kartu su Kūdikėlio Jėzaus gimimu, būtų neįmanoma be žmonių geranoriškumo, susitaikymo ir vienybės.

    Koncertą – tikrą dvasinę puotą – paruošė Trakų rajono dainininkai, susibūrę į jungtinį chorą. Chorui akomponavo kamerinis orkestras „Mezzo“ (vad. Vytenis Grigas), dirigavo kultūros viceministras Edward Trusewicz, skambėjo žinomos ir mėgstamos kalėdinės giesmės bei pastoralės. Solo partijas atliko Evelina Sašenko, Renata Joknienė, Ivona Grigienė, Monika Sašenko ir Dariusz Niedzwiecki.

Prieš trejus metus Vandžiogalos Lenkų sąjungos skyriaus atstovai pasiūlė Vilnijos jaunimo katalikiškos harcerų organizacijos jaunimui ir jų vadui kun. Darjusz Stanczyk iniciatyvą minėti 1863-ųjų metų sukilimo metines, pagerbiant jų dalyvių atminimą čia, Vandžiogaloje, taip pat su sukilimu susijusiose vietovėse Kėdainių rajone. Harcerai ir jų vadas kun. Darjusz Stanczyk mielai sutiko. Ir tai jau tapo gražia tradicija. 2011 metais sausio 22 dieną (tai sukilimo pradžios diena) į Vandžiogalos miestelį įriedėjo autobusiukas su penkiolika harcerų, kurie dvi dienas viešėjo Vandžiogaloje, meldėsi, lankė sukilėlių kapus pas mus ir taip pat Kėdainių rajone, viešėjo Ibėnų kaime, kuris labai nukentėjo nuo 1863-ųjų metų sukilimo. Jaunimui iš Vilnijos krašto tai labai patiko, ir jie pažadėjo tęsti tą gražią patriotinę tradiciją. Ir tęsė. 2012 metų sausį jie jau atvyko pas mus su penkiasdešimties dalyvių grupe. Plėtėsi ir lankytinų sukilimo vietų spektras. Tai Biržų giria (Medeikiai), kur vyko aršios sukilėlių kovos su caro armija, Paberžė, Šventybrastis, Šv.Mišios Vandžiogalos bažnyčioje, sukilėlių kapų lankymas ir pagerbimas. Jaunimas pamilo tas vietas ir vandžiogaliečius ir pažadėjo kitais, jau jubiliejiniais sukilimo metais vėl atvykti į Vandžiogalą, kad kartu paminėtų šią iškilmingą sukaktį.

Sausio 19-20 d. skautai iš Vilniaus krašto, virš 70 daugiausia lenkų tautybės moksleivių ir studentų, aplankė ir pagerbė 1863 m. Sukilimo dalyvių kapus Anykščių, Zarasų, Utenos, Kėdainių ir Kauno rajonuose. Jie tapo šio sukilimo garbingos sukakties minėjimo iniciatoriai ir skelbėjai.

Pavakare skautai, vadovaujami savo nepailstančio vado, kun. D.Stanciko, aplankė ir meldėsi Paberžės bažnyčioje, iš kurios kun. Antanas Mackevičius išvedė didelį būrį valstiečių, apžiūrėjo čia esantį Sukilimo muziejų. Vėliau jaunimas išvyko į Šventybrastį, kuriame yra palaidoti Sukilime kritę dalyviai, padėjo gėlių ir pasimeldė prie paminklo.

Sausio šalčių nepabūgusio jaunimo vakare laukė Labūnavos parapijos, bendruomenės ir mokyklos vadovai ir nariai, juos pavaišino ir sudarė sąlygas pernakvoti. Atsidėkodamas už parodytą svetingumą ir žmogišką šilumą jaunimas padainavo labūnaviečiams skautiškų dainų, įteikė atminimo dovanų. Buvusi mokyklos direktorė Kristina Stanionienė pasveikino svečius lenkų kalba, o dabartinė  direktorė Rita Karnilavičienė išreiškė susižavėjimą jaunaisiais skautais, aprodė mokyklos muziejų ir patalpas.

Nuoširdžiai kviečiame Vandžiogalos gyventojus, jaunimą, moksleivius
paminėti 150-ąsias 1863 m. sukilimo metines,
prisiminti, pasimelsti, pagerbti sukilimo dalyvius,
palaidotus Vandžiogalos parapijos žemėje,
kartu su WHM harcerais iš Vilniaus ir kunigu Dariusz Stanczyk,
su svečiu iš Lenkijos, vienu iš „Solidarumo“ kūrėju,
istoriku profesoriumi Bohdan Cywiński

„Už mūsų ir jūsų laisvę”

2013 m. sausio 19d. (šeštadienį)
• 14 val. Susitikimas 1863m. sukilimo muziejuje Paberžėje (Kėdainių raj.)
• Kelionė į 1863m. sukilimo kovų vietas Šventybrastyje (Kėdainių raj.)
• Dalyvių susitikimas Labūnavos mokykloje (Kėdainių raj.).
2013 m. sausio 20d. (sekmadienį)
• 9 val. Šv. Mišios Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje
už sukilimo dalyvius (lenkų kalba).
• Sukilimo dalyvių kapų lankymas ir pagerbimas.
• Susitikimas su vandžiogaliečiais.
Lietuvos lenkų sąjungos
Vandžiogalos skyrius

Sausio 21-22 dienomis, kaip ir kasmet, Vandžiogaloje viešėjo katalikiškas Vilniaus miesto Aušros Vartų Švč. M.Marijos vardo harcerų lenkų tautybės 50 moksleivių būrys, tradiciškai lankantis 1863-1864 m. sukilimo kovų ir sukilėlių kapus visoje Lietuvoje. Jie kartu su charizmatiškuoju vadovu kunigu Dariusz Stanczyk, Vandžiogalos parapijos klebonu Oskaru Petru Volskiu, Vandžiogalos skyriaus lenkų sąjungos nariais ir parapijiečiais dalyvavo iškilmingame minėjime „Už mūsų ir jūsų laisvę“. Maldoje buvo prisiminti ir pagerbti čia, Vandžiogalos parapijos žemėje, palaidoti sukilimo dalyviai ir jų rėmėjai. Jau ne pirmus metus nebijodamas žiemos šalčių katalikiškas jaunimas noriai atvažiuoja į Vandžiogalą jau puikiai žinodamas, kad ši vietovė Sausio sukilimo kontekste yra svarbi. Čia viso Ibėnų kaimo tragedija, šventoriuje ilsisi A.Cmielevskis, A.Milošas, D.Ibianskas, Gorskių, Dackevičių, Vilkevičių, Jagelavičių ir daugelio kitų šeimos, kurių nariai čia buvo aktyvūs sukilimo dalyviai ir rėmėjai.

Šeštadienio rytas. Krinta purus sniegas. Dvylikta valanda. Mašinų kolona sustoja aikštelėje priešais bažnyčią. Atvyko harcerai – jaunimas iš Vilniaus su savo vadovu, kun. Dariusz Stanczyk. Rikiuotė, pasisveikinimas, malda...

Pasisveikinę, susipažinę su vietiniais, visi patraukia į Vandžiogalos Švč. Trejybės Bažnyčią. Čia supažindinami su garsią praeitį turinčia šventove, žymiais žmonėmis, pasitarnavusiais šiam kraštui ir tėvynei ir palaidotais čia, šventoriuje. Apėję keliais aplink bažnyčios didžiajame altoriuje esantį nuo seno malonėmis garsėjantį Kristaus Kančios Kryžių, visi patraukė į šventorių prie 1863 – ųjų metų sukilimo dalyvių kapų. Prie iškeltų Lietuvos ir Lenkijos vėliavų visi sustingę rikiuotėje sugiedojo Lietuvos ir Lenkijos valstybių himnus, atidavę pagarbą, uždegė žvakes čia palaidotiems žymiems sukilimo dalyviams Aleksandrui Chmielevskiui, Artūrui Milošui, broliams Vilkevičiams, taip pat prie Ibianskų, Dackevičių, Gorskių, Jagelavičių , Liaudanskų, Vitkauskų ir kitų aktyvių sukilimo dalyvių ir rėmėjų kapų.

... su savo vadovu, kun. Dariusz Stanczyk. Švč. Trejybės bažnyčioje jie buvo supažindinti su garsią praeitį turinčia šventove, žymiais žmonėmis, pasitarnavusiais šiam kraštui ir tėvynei ir palaidotais čia, šventoriuje. Apėję keliais aplink bažnyčios didžiajame altoriuje esantį nuo seno malonėmis garsėjantį Kristaus Kančios Kryžių, visi patraukė į šventorių prie 1863 – ųjų metų sukilimo dalyvių kapų.  Sekmadienio rytą Vandžiogalos Švč. Trejybės Bažnyčioje kun. Dariusz Stanczyk aukojo šv. Mišias lenkų kalba.