Noras pažinti, suprasti, išmanyti yra daugelio žmonių egzistencinės laikysenos ženklas. Nuolatinė istorinės medžiagos apie savo kraštą ir miestelį paieška visada lydi vandžiogaliečius lenkus. Šį kartą paieškos vaisiai – istorinė medžiaga, siekianti XIX šimtmečio pradžią, antrąjį jo dešimtmetį.
Tai unikali medžiaga, gal šiek tiek pikantiška, bet autentiška, įdomi ir informatyvi. Vartome XIX amžiaus pradžios kasos pajamų ir išlaidų knygą. Ji mums byloja ir apie Vandžiogalos žydus prekybininkus: Barelį, Eizeką, Rubiną, Rabšteiną, Šymelį, Joselį, Chaimą, Mojšą Leibovičių ir kitus.
Vandžiogalos miestelyje jie prekiavo įvairiomis maisto ir manufaktūrinėmis prekėmis, kurios tada buvo sveriamos ir matuojamos anų laikų svorio, ilgio ir tūrio matais: funtais, gorčiais, kapomis ir kt. Atsiskaitoma buvo rubliais ir kapeikomis.
Beje, šie pinigai turėjo didelę perkamąją galią. Tai akivaizdu stebint prekių kainas. Pas žydą Chaimą 74 funtai jautienos mėsos kainavo 1 rublį 11 kapeikų, funtas tabako pypkei – 40 kapeikų, alaus bačka – 1 rublis 50 kapeikų, už gorčių vyno - 2 rubliai 20 kapeikų, už silkių kapą – 1 rublis 20 kapeikų ir t.t. Miestelio žydai taip pat teikdavo ir kitokias paslaugas: kriaučių, siuvėjų ( už 20 kapeikų pasiūdavo švarką). Buvo galima už 50 kapeikų nusamdyti žydą su arkliu ir vežimu pavėžėti į Kauną. Taip pat jie stiklindavo langus. Už lango įstiklinimą imdavo 5 kapeikas. Žydai siūdavo batus, išdirbdavo odas. Matome, kad Vandžiogalos miestelyje darbavosi ir rusai sentikiai. Už avies kailio išdirbimą kailiniams rusui Kondrašovui reikėjo mokėti 60 kapeikų. Dar daug kitų įvairių paslaugų teikdavo amatininkai žydai.
Vartydamas šią istorinę medžiagą aptinki didžiulį kiekį autentiškų, vertingų ir įdomių žinių, atrandi daugybę negirdėtų faktų. Anų laikų Vandžiogalos miestelis su tada čia gyvenusiais įvairių tautybių žmonėmis buvo visavertis, gyvas prekybos ir amatų lopšys.
Ričardas Jankauskas