Domeikavoje vietinei sovietinei komunistinei valdžiai ardant ir griaunant Koncavos (Konczewo) dvarą, sunaikinti buvo pasmerktas ir dvaro teritorijoje esantis trišonio pamato keturių metrų aukščio betoninis kryžius. Kiekviename jo šone - metalinė lentelė su užrašu „Garbiname Tave, Kristau, ir šloviname Tave, nes per savą Šventą Kryžių Tu atpirkai pasaulį“, „Jubiliejinis Kryžius pastatytas Šventaisiais 1933 – 34 metais“ ir „Pastatydino Kauno Švč. Trejybės parapijos klebonas prelatas Povilas Januševičius“.
1956 metais dėka vietinių geros valios tikinčiųjų žmonių, neprieštaraujant tuo metu Vandžiogalos parapijoje patarnaujančiam klebonui, kryžius iš Koncavos (Konczewo) dvaro teritorijos buvo pergabentas į naująsias Vandžiogalos miestelio kapines, 1956 metais atidarytas ir pašventintas.

Kryžius buvo pastatytas ant kalniuko – aukščiausioje kapinių vietoje. Taip šis jubiliejinis kryžius buvo išgelbėtas nuo sunaikinimo. Kuriantis ir susikūrus kolūkiams bedieviška komunistinė valdžia masiškai naikino, griovė buvusių dvarų, kaimų teritorijose ir pakelėse esančius kryžius.

Kaip klostėsi Koncavos (Konczewo) dvaro istorija? Kaip Vandžiogalos, taip ir Domeikavos krašte daugiausia gyveno lenkai. Jiems priklausė ir ten esantys dvarai, bajorkiemiai, vienkiemiai. 1831 metų sukilimas sukrėtė mūsų kraštą. Nors reikšmingų mūšių čia ir nevyko, bet šio krašto lenkai bajorai aktyviai prisidėjo prie sukilimo ir visomis išgalėms jį rėmė. Visa tai ilgiems dešimtmečiams nulėmė jų ir jiems priklausiusių dvarų ir kaimų likimą. Minėti kataklizmai susiję ir su Koncavos (Konczewo) dvaru. Tuometinis dvaro savininkas, aktyvus 1831 metų sukilimo dalyvis lenkų bajoras Juozapas Kozakovskis (Jόzef Kozakowski) 1832 metais Vilniaus gubernijos tardymo komisijos buvo pripažintas antros eilės valstybės nusikaltėliu ir jo nuosavybė, Koncavos (Konczewo) dvaras, turėjo būti konfiskuotas. Įsako vykdymas buvo pavestas Kauno gubernijos teismui. Daug metų tęsėsi teisminiai procesai, buvo nagrinėjami kreditorių skundai, keitėsi dvaro kreditoriai ir savininkai. XX amžiaus pradžioje Koncavos (Konczewo) dvarą įsigijo kunigas prelatas Povilas Januševičius.

Povilas Januševičius gimė 1866 metais Biržuose. Jo tėvai ir visa šeima kalbėjo lenkiškai. Baigęs Rygos gimnaziją, 1886 metais jis įstojo į Kauno kunigų seminariją. 1890 metais buvo įšventintas į kunigus. 1894 metais savo lėšomis pradėjo studijas Peterburgo dvasinėje akademijoje, kurią baigė 1898 metais. Nuo 1918 metų buvo Kauno vyskupijos cenzoriumi, oficiolu. 1919 metais pradėjo dirbti Kauno Švč. Trejybės parapijos klebonu. Tarpukariu Kaune prasidėjus ir įsisiūbavus tautiniam atgimimui, 1938 metais jis atsistatydino iš klebono pareigų, nes buvo apkaltintas prolenkiškumu (atsisakė išguiti lenkų kalbą iš savo Kauno Švč. Trejybės parapijos). Kunigas prelatas Povilas Januševičius buvo gabus kalbininkas, įvairių katalikiškų draugijų ir organizacijų iniciatorius ir steigėjas. Mirė 1948 metais Kaune, palaidotas Kauno arkivyskupijos šventoriuje.

Kunigas prelatas Povilas Januševičius tarpukariu turėjo kelis dvarus. Vienas jų – Koncava (Konczewo). Tai buvo ilgas, didelis, medinis dvaro pastatas, kurio viename gale gyveno ūkininkas, o į kitą atvykdavo prelatas. Kieme augo didžiulės liepos, telkšojo ir nemažas tvenkinys. Tokioje erdvėje prelatas ir buvo pastatęs didingą jubiliejinį kryžių, kurį 1956 metais geros valios žmonės neleido sunaikinti. Dabar jau daugiau nei 60 metų jis stovi ant kalniuko, aukščiausioje Vandžiogalos miestelio kapinių vietoje. Tai jis – dvasios švyturys - apšviečia paskutinę kelionę, pasitinka ir palydi į amžinybę pas Viešpatį einančius Vandžiogalos krašto žmones.