Grįždami iš keturių dienų viešnagės Lietuvoje, kurios metu dalyvavo Lenkijos Nepriklausomybės 103-ųjų metinių minėjime Rasų kapinėse, susipažino su Lietuvos sostine Vilniumi, aplankė įvairias lenkų kultūros ir istorinės atminties vietas, praėjusio sekmadienio ankstų rytą dešimties harcerų grupė iš Pruszcz Gdański (Lenkija) atvyko į Vandžiogalą susitikti su čia gyvenančiais tautiečiais, pasimelsti ypatingoje Vandžiogalos Švč. Trejybės šventovėje. Taip jie užbaigė Lenkijos Nepriklausomybės atgavimo švenčių minėjimą Lietuvoje. Juos į Vandžiogalą atlydėjo mūsų bičiuliai - Traugutt.org asociacijos pirmininkas Jacek Świs ir pavaduotoja Marta Gruszkowska.

Lenkijos Nepriklausomybės 103 – ųjų metinių išvakarėse vandžiogaliečiai lenkai lankėsi Lenkijos ambasados Vilniuje konsuliniame skyriuje, kur atsiėmė pratęstą Lenkų kortą.

Šis simbolinės reikšmės dokumentas, patvirtinantis lenkų kilmę, vandžiogaliečiams yra svarbus, nes tai vienintelis dokumentas, kuriame galima užrašyti savo vardą ir pavardę originalo kalba pagal visas lenkų kalbos rašybos taisykles. Daug bendraudami su savo tautiečiais, išsibarsčiusiais po visą pasaulį, dažnai susiduriame su tapatybės klausimais ir vardų bei pavardžių rašyba neoriginalo kalba. Sudėtinga tautiečiams paaiškinti šią problemą.

Šiemet minėjome jau 110-ąsias Česlovo Milošo gimimo metines. Prieš dešimt metų vandžiogaliečiai lenkai prasmingai paminėjo poeto Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo (Czesław Miłosz) 100-ąsias gimimo metines. Ta proga jie paruošė ir 3000 egzempliorių tiražu išleido kalendorių.
Jo tikslas buvo suteikti informacijos apie poetą, jo širdžiai mielas gimtąsias vietas, kurios visą gyvenimą žadino jo sentimentus ir ilgesį. Tuo įsitikino ir šių eilučių autorius, kuris dar 1992 metais bendravo ir keliavo su po penkiasdešimt metų emigracijos į gimtinę atvykusiu poetu, Nobelio premijos laureatu Česlovu Milošu.

Paskutinę lapkričio savaitę vandžiogaliečiai lenkai dalyvavo meniniame fotožurnalistiniame „Liaudos krašto lenkų fotoportretas“ projekte. Šio fotoreportažo tikslas - parodyti lenkų bendruomenę ir jos atstovus, gyvenančius Kėdainių, Vandžiogalos apylinkėse, o ne Vilnijos krašte. Mat siekiama supažindinti platesnį žiūrovų, skaitytojų būrį su minėtų vietovių tautiečių kasdienybe, gyvenimo istorijomis, problemomis, taip pat aplankyti lenkų istorinės atminties vietas, užfiksuoti čia esančias kapines, šventoves, kitus statinius, menančius įvairius įvykius. Šio projekto sumanytojai ir įgyvendintojai - mūsų seni geri bičiuliai iš Gdansko fotomenininkai, visuomeninės asociacijos Traugutt.org pirmininkas Jacek Świs ir jo pavaduotoja Marta Gruszkowska.

Visų šventųjų šventė
Lapkričio 1 d. (pirmadienis)
9.00 val. – šv. Mišios lenkų kalba
10.00 val. – šv. Mišios lietuvių kalba
Vėlinės
Lapkričio 2 d. (antradienis)
9.00 val. – šv. Mišios lenkų kalba
                                      10.00 val. – šv. Mišios lietuvių kalba

„Matko, nie opuszczaj nas“ („Motina, neeapleiski mūsų“) - daugelį metų šią giesmę kiekvieną sekmadienį prieš Šv. Mišių pradžią Švč. Trejybės bažnyčioje gieda lenkų giesmininkai, kreipdamiesi į Dangiškąją Dievo Motiną.

Nuo seniausių laikų Vandžiogala garsėjo bažnytiniu lenkų choru. Daugiau nei iš 50 parapijos kaimų ir vienkiemių sekmadieniais ir per šventes tikintieji gausiai rinkdavosi į Švč. Trejybės bažnyčią. Bažnyčiai patarnaujančių vargonininkų pareiga buvo ne tik patiems groti Šv. Mišių liturgijoje, bet ir mokinti, paruošti giesmininkus bažnytiniam chorui. Anais laikais norinčių giedoti bažnytiniame chore nestigo. Jame giedojo ne tik entuziastai iš miestelio, bet jungėsi ir balsingi žmonės iš atokesnių parapijos kaimų ir vienkiemių.

Šią vasarą nemažai tautiečių kreipėsi prašydami pagalbos ieškant savo protėvių ir kitų giminaičių, įvairiais amžiais gyvenusių mūsų vietovėse, pėdsakų. Vieni, turėdami daugiau žinių apie savo gimines, kiti mažiau, visada norėdavo surasti ir jų amžinojo poilsio vietą. Deja, ne visiems tai pavykdavo. O ir padėti sudėtinga. Seniesiems mediniams ir metaliniams kryžiams, o ir akmens paminklams laikas nėra gailestingas. Jie sunyko, ant jų esantys užrašai pasidarė neįskaitomi. Kiti paprasčiausiai susmego į žemę, nusinešdami ir ant jų parašytą žinią, kas po jais senajame šventoriuje ilsisi.

Praėjusio šeštadienio pavakarę vandžiogaliečiai lenkai pasitiko į miestelį užsukusius svečius – išskirtinių, pažintinių, kultūrinių kelionių mėgėjų grupę. Šias keliones po Lietuvos provinciją organizuoja „Jazztravel“ – „Litaura“ kelionių agentūra. Jas veda VDU docentas, istorijos mokslų daktaras, LDK instituto direktorius Rūstis Kamuntavičius.

Vandžiogaliečiai lenkai visada atvykusiems svečiams stengiasi parodyti kuo daugiau mūsų krašto autentikos ir unikalumo. Daugelį metų rinkta istorinė medžiaga, čia seniau gyvenusių žmonių pasakojimai, atsiminimai, tebesantys laiko ženklai padeda suprasti šio krašto žmonių santykius, leidžia atkurti jo savitą kultūrinę ir etninę raidą.