Paskutinį gegužės sekmadienį Vandžiogaloje buvo švenčiami Švč. Trejybės bažnyčios atlaidai. Ši iškilmė kasmet minima pirmąjį sekmadienį po Sekminių ir yra viena svarbiausių bažnytinio kalendoriaus švenčių.
Švč. Trejybė (lot. Trinitas) krikščionybėje reiškia vieną Dievą trijuose Asmenyse – Dievą Tėvą, Dievą Sūnų ir Dievą Šventąją Dvasią. Šią tikėjimo tiesą išreiškia kiekvienam krikščioniui gerai žinoma maldos formulė: „Vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen.“
Vandžiogalos krašto lenkai nuo seno didžiuojasi savo ypatinga šventove, kuriai suteiktas garbingas Švenčiausiosios Trejybės titulas. Todėl šios iškilmės kasmet suburia gausų būrį tikinčiųjų ir kraštiečių bendrai maldai bei bendrystei.

Šiltuoju metų laiku Vandžiogala tarsi atveria savo širdį sugrįžtantiems. Čia kasmet atvyksta tautiečiai lenkai iš Lenkijos ir įvairių pasaulio kampelių – vedini ne tik smalsumo ar kelionės troškimo, bet ir gilesnio vidinio pašaukimo prisiliesti prie savo šaknų. Jie ieško protėvių žemės ženklų, sustoja ten, kur kadaise aidėjo jų senolių balsai, ir su džiaugsmu atranda dar gyvą šio krašto dvasią – žmones, saugančius istoriją, tradicijas ir tautinę atmintį.
Ir mes džiaugiamės galėdami būti šios prasmingos misijos dalimi. Savo darbais ir bendryste stengiamės pažadinti žmogaus širdyje prisiminimų ilgesį, atverti vartus į bendros istorijos pasaulį, kuriame susilieja praeities romantika, gimtųjų vietų ilgesys ir pagarba protėvių atminimui.

Ketvirtadienio, balandžio 23-iosios, rytą Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriuje vyko seminaras „Česlovo Milošo palikimas ir muzikinės folkloro kultūros atspindžiai“. Į renginį atvyko ir Vandžiogalos lenkų bendruomenės atstovai. 

Pranešimus skaitė Kėdainių krašto muziejaus direktorius, istorikas Rimantas Žirgulis, Vytauto Didžiojo universiteto Česlovo Milošo centro vadovas, istorikas doc. dr. Rūstis Kamuntavičius, Lietuvos lenkų sąjungos Vandžiogalos skyriaus pirmininkas Ričardas Jankauskas bei Vilniaus universiteto Baltijos kalbų ir kultūros instituto hab. dr. Gustaw Juzala-Deprati.

Gegužės 17-ąją Bažnyčia švenčia Kristaus Žengimo į dangų iškilmę. Tą pačią dieną minima ir Pasaulinė socialinio komunikavimo diena – laikas, kai ypač susimąstome apie žodžio galią, žmogaus ryšį su žmogumi, apie gebėjimą perduoti tiesą, tikėjimą ir viltį. Kasmet šia proga skelbiama ir Romos popiežiaus žinia, kviečianti saugoti bendravimo kultūrą, paremtą pagarba, atsakomybe ir meile artimui.
Šios vertybės jau daugelį metų gyvos ir Vandžiogaloje. Vandžiogaliečiai lenkai savo darbais įrodė, kad socialinis komunikavimas gali būti ne tik informacijos sklaida, bet ir gyvas tarnavimas žmogui, istorijai bei tikėjimui.

Gegužės 3d., sekmadienį, švenčiant Motinos dieną Vandžiogala sulaukė išskirtinių svečių – čia apsilankė gausi Gudijos (Baltarusijos) opozicionierių grupė. Juos lydėjo Vytauto Didžiojo universiteto istorikas, Česlovo Milošo centro vadovas Rūstis Kamuntavičius.
Tai ne turistinė išvyka. Dauguma atvykusiųjų – žmonės, priversti palikti savo tėvynę dėl autoritarinio režimo persekiojimo. Lietuva jiems tapo prieglobsčiu ir erdve tęsti kovą už demokratinę Baltarusijos ateitį. Tarp svečių – jauni akademikai, kultūros ir visuomenės veikėjai, aktyvūs pilietinės visuomenės nariai.
Vandžiogaloje juos pasitiko vietos lenkų bendruomenė. Susitikimas netruko virsti gyva istorijos pamoka – pasakojimai apie daugiatautę miestelio praeitį, apie čia gyvenusius lenkus, lietuvius, sentikius, žydus, apie bendrystę, išbandytą ir džiaugsmo, ir nelaimių akimirkomis.

Gegužės 2-osios rytą Vandžiogalos lenkai kartu su Sekmadieninės lenkų kalbos mokyklėlės vyresniaisiais mokiniais atvyko į Nepriklausomybės aikštę Vilniuje, prie Lietuvos Respublikos Seimo ir Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos.
Čia jau būriavosi tradicinio kasmetinio Lenkų parado dalyviai, susirinkę iš visos Lietuvos, Lenkijos ir kitų šalių. Visi – tarsi viena didelė šeima – susitiko pasidžiaugti bendryste: dainuodami, mojuodami vėliavomis, jie žygiavo pagrindinėmis sostinės gatvėmis Aušros vartų link, kur prie stebuklais garsėjančio Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos paveikslo susijungė bendrai maldai už Lietuvos lenkus ir po pasaulį išsibarsčiusius tautiečius.

Paskutinio balandžio šeštadienio pavakarę į Vandžiogalos miestelį atvyko pilnas „Jazztravel“ kelionių autobusas, atvežęs kultūrinių ir pažintinių kelionių mėgėjus. „Jazztravel“ – tai „Litaura“ kelionių organizatoriaus iniciatyva, siekianti atverti dar neatrastas vietas per išskirtinių asmenybių – savo srities profesionalų – pasakojimus. Šių kelionių dalyviai ne tik pamato, bet ir iš naujo atranda vietoves, pajunta jų savitumą ir autentišką dvasią. Prie šio tikslo įgyvendinimo svariai prisideda gidas, Vytauto Didžiojo universiteto istorijos mokslų daktaras, Česlovo Milošo centro vadovas doc. dr. Rūstis Kamuntavičius.
Nedaug provincijos miestelių gali pasigirti ekskursijomis, kurias į juos organizuoja kelionių agentūros. Todėl Vandžiogala šiuo požiūriu – išskirtinė.

Ketvirtadienio, balandžio 23-iosios, rytą Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriuje vyko seminaras „Česlovo Milošo palikimas ir muzikinės folkloro kultūros atspindžiai“. Į renginį atvyko ir Vandžiogalos lenkų bendruomenės atstovai. Seminaro metu pristatytos Nobelio literatūros premijos laureato įžvalgos, aptarta įvairiatautė kultūrinė įvairovė, analizuotas jo palikimo aktualumas bei sąsajos su muzikiniu folkloru.
Pranešimus skaitė Kėdainių krašto muziejaus direktorius, istorikas Rimantas Žirgulis, Vytauto Didžiojo universiteto Česlovo Milošo centro vadovas, istorikas doc. dr. Rūstis Kamuntavičius, Lietuvos lenkų sąjungos Vandžiogalos skyriaus pirmininkas Ričardas Jankauskas bei Vilniaus universiteto Baltijos kalbų ir kultūros instituto hab. dr. Gustaw Juzala-Deprati.

Balandžio 20-osios rytą Vandžiogalos, Domeikavos gimnazijų ir Lapių pagrindinės mokyklos mokiniai kartu su savo vadovėmis – mokytojomis ir socialinėmis pedagogėmis – susirinko Kauno rajono ugdymo įstaigų tradiciniame prevenciniame renginyje „AŠ + TU = MES“, skirtame bendradarbiavimo ir emocinės gerovės stiprinimui. Renginio dalyvius svetingai priėmė senasis Vandžiogalos bažnyčios šventorius.
Čia atvykusius svečius pasitiko vietos lenkų bendruomenės atstovai. Šių eilučių autorius pakvietė jaunuosius dalyvius pirmiausia užkopti į senąją bažnyčios varpinę – iš jos atsivėrė miestelio panorama, o rankomis buvo galima prisiliesti prie senųjų Vandžiogalos varpų. Šie varpai – nebylūs istorijos liudytojai ir kadaise buvę šaukliai į laisvės kovas.

Free Joomla! template by Age Themes