Švč. Sakramento adoracija Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje vyks nuo šių metų balandžio 27 d. 8.00 val. iki balandžio 28 d. 8.00 val.
Adoracijos intencijos yra malda už taiką pasaulyje, už Bažnyčios Sinodinio kelio sėkmę, už pašaukimus į kunigystę, pašvęstąjį bei šeimos gyvenimą.

Bendrystė bažnyčioje – tvarus dvasios gyvenimas. Deja, ir žmonės, ir bažnyčia patyrė didžiulį karantino išbandymą. Neabejotina, kad dėl sumažėjusios  ligų baimės šiemet Velykų rytą švęsti Kristaus Prisikėlimo šventės į Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčią gausiai rinkosi miestelio ir jo apylinkių gyventojai, taip pat atvyko žmonių iš Kauno ir kitų kaimyninių miestų. Jie visada jaučia nostalgiją ir ilgesį šiam kraštui ir mūsų išskirtinei šventovei.
Pasibaigus liturgijai ir šventinėms apeigoms vandžiogaliečiai lenkai turėjo progą vėl pasimatyti ir susitikti su savo tautiečiais, pasidalyti mintimis apie  pandemijos laikotarpį, sustabdytus  planuotus darbus.

Prisikėlęs Kristus mums dovanoja atgaivą,
džiaugsmą, Šv. Velykų ryto nuojautą.
Tegul bundanti žemė gaudžia Prisikėlimo varpais,
nešdama Jums
Gerumo, Vilties ir Atpirkimo džiaugsmą!
            
                         Linki Vandžiogalos lenkai

Didžiosios savaitės Tridienio Šv. Mišios ir apeigos Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje:
Balandžio 14d. Didysis ketvirtadienis – 18.00 val.
Balandžio 15d. Didysis penktadienis – 18.00 val.
Balandžio 16d. Didysis šeštadienis – 18.00 val.
Balandžio 17d.   Sekmadienis – Kristaus Prisikėlimas (Velykos) – bendros iškilmingos Šv. Mišios abiems, lietuvių ir lenkų, bendruomenėms bus aukojamos 9.00 val.
Balandžio 18d. pirmadienis – antroji Šv. Velykų diena:
9.00 val. Šv. Mišios lenkų kalba.
10.00 val. Šv. Mišios lietuvių kalba.

Balandžio 10 diena - Verbų sekmadienis – Viešpaties kančios sekmadienis.
Šv. Mišios Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje vyks:
9 val. Šv. Mišios lenkų kalba.
Verbų sekmadienio procesija.
10 val. Šv. Mišios lietuvių kalba.
Bus šventinamos verbos.
Šeštasis gavėnios sekmadienis, juo prasideda Didžiosios savaitės liturginės apeigos.

Vandžiogalos Lenkų biblioteka toliau sėkmingai papildoma retais unikaliais leidiniais. Dauguma jų išleisti lenkų kaba, bet gauname ir įdomių retų egzempliorių lietuvių kalba. Tautiečiai, noriai atsiliepdami į mūsų raginimą išsaugoti  vertingus leidinius, o ypač tuos, kurių autoriai čia gyveno ir kūrė, dovanoja juos bibliotekai.
Šią savaitę vietą  Lenkų bibliotekos knygų lentynoj  rado 1939 metais išleistas nuotaikingas ir linksmas eilėraščių ir piešinių (komiksų) leidinys „Žemės vaikai”. Knygelės autorius  -  Jonas Martinaitis (1898-1947), tapytojas karikatūristas, lietuviškų komiksų pradininkas, tarpukaryje gyvenęs Vandžiogalos miestelyje.

Jie mylėjo Dievą, žmones ir bažnyčią, suvokė tikėjimo ir gerų darbų prasmę. Visa tai jiems leido ištverti, išgyventi, nepalūžti įvairiais istorinių įvykių ir kataklizmų mūsų krašte laikais...
Tai viena seniausių ir plačiausiai pasklidusių mūsų vietovėje bajorų Skirgajło (Skirgailų) giminė. Šios giminės atstovai valdė okolicą Prejszagoła (Preišiogalą), gyveno okolicoje Boniszki (Boniškiai), taip pat okolicoje Sawaczany (Saviečiai).
XIX amžiaus pradžioje, 1817 metais, Vandžiogalos miestelį nusiaubė didžiulis gaisras, per kurį sudegė ir Švč. Trejybės bažnyčia. Bajorai Skirgailos buvo vieni pirmųjų, kurie atsiliepė į ano meto klebono raginimą prisidėti prie naujos bažnyčios statybos.

Popiežius Pranciškus kviečia Dievo Bažnyčią į Sinodą. Šiuo kvietimu jis drąsina mus klausti savęs apie sinodiškumą – kelionę drauge kaip esminį Bažnyčios gyvenimo ir misijos būdą.
Visa tai suvokti, apsispręsti ir pasiryžti keliauti šiuo keliu yra  pasiruošusi padėti Kauno arkivyskupijos Sinodo darbo grupė, kuri praėjusį savaitgalį ir pakvietė vandžiogaliečius į Sinodinio kelio moderatorių mokymus, vykusius Kauno arkivyskupijos kurijoje.

Keistas renginys su moderniais vizualiais elementais sausio 19 dienos vakarą, didžiojo renginio „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022” atidarymo išvakarėse, įvyko Vandžiogalos miestelio aikštėje priešais bažnyčią.
Gausiai susirinkę Vandžiogalos miestelio gyventojai kartu su renginio organizatoriais, garsiai ir trankiai skambant būgnams, šėlstant šviesų efektams, dūmų ir ugnies fone kartu žadino Kauno mistinį Žvėrį. Renginio kulminacija tapo ugnies fakyrai, žongliruojantys deglais, nuo kurių gausiai byrėjo žiežirbos… Pasibaigus renginiui, dalis žiūrovų besiskirstydami liko taip ir nesupratę jo minties.