Žolinė Vandžiogaloje nuo seno didžiulė šventė vietiniams gyventojams, jų svečiams ir piligrimams. Taigi ir šį antradienį, rugpjūčio 15 dieną, jau nuo ankstyvo ryto į Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčią gausiai rinkosi ne tik vandžiogaliečiai, jų svečiai, piligrimai iš aplinkinių miestų ir Jonavos, Kauno, Kėdainių, Vilniaus rajonų . Galima buvo išgirsti daug žmonių, bendraujančių lenkų kalba. Atvyko svečių ir iš Lenkijos. Šventės išvakarėse atvažiavo mūsų draugai – Rajd Katyński motociklininkai su komandoru Marcin Gałecki ir mecenatu Artur Tchórzewski priešakyje. Taip pat atvyko ir iš mūsų krašto kilusių garsių giminių palikuonys.
Kodėl ir kas juos traukia į Vandžiogalą?

 Anonsas: istorinė – publicistinė laida „Brydės“apie pasaulinio garso poetą Česlovą Milošą

Šią savaitę vandžiogaliečiai ypač uoliai ruošiasi artėjantiems Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo (Žolinės) atlaidams. Keturias dienas lenkų savanoriai tvarkė, valė, plovė Švč. Trejybės bažnyčią, vėdino, skalbė ir džiovino liturginius rūbus, šveitė bažnytinius indus. Kasmetinė generalinė bažnyčios tvarkymo talka prieš didžiuosius Žolinės atlaidus Vandžiogaloje gyvuoja jau nuo senų laikų. Džiugu, kad šiais metais prie bažnyčios tvarkymo darbų prisijungė dar keletas savanorių. Jie yra kilę iš Vandžiogalos, todėl, nors dabar gyvena kitur, puikiai prisimena čia praleistą vaikystę, mylimus tėvus, bažnyčią, tradicijas. Jie džiaugiasi galintys prieš didžiąsias šventes savo darbu prisidėti prie šventovės tvarkymo.

Gražią praėjusio šeštadienio, liepos 29 dienos, pavakarę vandžiogaliečiai sveikino aktyvią visuomenininkę   bičiulę Staselę, švenčiančią savo gimtadienį. Į šventę susirinkę artimieji, giminės ir kiti svečiai, susėdę terasoje tarp gėlių, linkėjo solinezantei sveikatos ir aktyvios kūrybinės veiklos.

Dauguma sveikinusių - kolegos. Jie labai aktyvūs žmonės: dainininkai, muzikantai, dainuojantys ir grojantys įvairiuose meno kolektyvuose. Tai jų dėka visą vakarą netrūko linksmų pasakojimų, dainų ir muzikos.

Praėjusio sekmadienio popietę Vandžiogaloje lankėsi LNK televizijos istorinės – publicistinės laidos „Brydės“ kūrybinė grupė. Ji ieško medžiagos apie Nobelio premijos laureatą poetą, rašytoją Czesław Miłosz ir ruošia laidą. Vandžiogala buvo pasirinkta neatsitiktinai, mat šioje parapijoje gyveno ir jos šventoriuje yra palaidoti senieji poeto giminės atstovai, čia ilsisi ir jo senelis Artur Miłosz, kurio patriotizmu poetas labai didžiavosi. Vandžiogaloje galima rasti ir daugiau ženklų bei simbolių, menančių žinomą giminę.

Istorinės – publicistinės laidos „Brydės“ vedėja ir žurnalistė Danguolė Bunikienė susitiko su Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčios zakristijonu Ričardu Jankausku, kuris mielai pasidalino prisiminimais apie prieš ketvirtį amžiaus vykusį susitikimą su poetu ir jo šeima Vandžiogaloje, apie tolimesnį bendravimą ieškant istorinių giminės šaknų šiame krašte, apie gerus ir šiltus santykius su poeto artimaisiais.

Sekmadienio rytą mūsų kelionės sumanytojas ir rėmėjas bičiulis Artur Tchórzewski pakvietė pasisvečiuoti savo namuose Siedlce mieste. Ten mus pasitiko jo žmona Beata, sūnus Mateusz, dukra Małgorzata ir malonios kaimynės. Susitikimas buvo jaukus, šiltas ir malonus. Prisiminimai, pokalbiai užtruko iki popietės. Šeimininkams pasiūlius pasižvalgyti po apylinkes, nuvykome į netoliese esantį Drohiczyn. Keltu persikėlėme per Bugo upę. Čia, senosios pilies papėdėje, vyko senovės slavų, baltų ir vikingų šventė. Apžiūrėjome senovines karių stovyklas, jų ginklus, ypač pasirodė įdomūs jų papročiai. Mūsų bičiulis Artur parodė vietą, kur ant Bugo upės kranto stovėjo senoji pilis. Šventėje sutikome kitą mūsų gerą bičiulį komandorą Marcin Gałecki ir jo vaikus.

Po gero poilsio kalnuotų Tatrų prabangiame viešbutyje „Tarasówka" ryte išvykome į Čenstakavos miestą pietų Lenkijoje, prie Vartos upės. Čia 1655 metais švedų kariuomenės apsiaustas vienuolynas – tvirtovė išsilaikė keliolika savaičių ir nuo to laiko jis ir ten esantis Švč. Mergelės Marijos paveikslas tapo kančios ir Lenkijos tvirtybės simboliu.
Vandžiogaliečiai, Liaudos krašto gyventojai, daug yra girdėję ir skaitę rašytojo H.Sienkiewicz trilogijoje „Tvanas“ aprašytą Jasną Gurą ir ten esantį stebuklais garsėjantį Juodosios Madonos paveikslą. Gražiausi įspūdžiai išliko skaitant apie savo tautiečių kovas ir žygdarbius ginant Tėvynę ir Tikėjimą. Štai kodėl seniai, kaip ir kiekvienas lenkas, svajojome pabūti vienuolyne, pasimelsti prie Juodosios Madonos ikonos, pagerbti visus tautiečius, žuvusius už tėvynę.

Kėlėmės ankstyvą rytą, tačiau maloniai žvalgėmės po ramų Poronin miestelį kalnuotoje vietovėje. Miestelio kavinukėje gėrėme rytinę kavą, pasikalbėjome su vietiniais gyventojais. Netrukus išvažiavome Tatrų nacionalinio parko link, iš kur buvome pasiryžę kopti į kalnus ir pamatyti didžiausią, švariausią, ketvirtą pagal gylį Tatrų kalnuose ežerą Morskie Oko. Jis telkšo 1395 metrų aukštyje, Rybi Potok slėnyje, Tatrų nacionalinio parko teritorijoje. Ežeras Morskie Oko yra vienas populiariausių ir daugiausia turistų lankomų objektų Tatruose.