Liepos 13 dieną (sekmadienį) Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje 9.00 val. bus aukojamos Šv. Mišios lenkų kalba, intencija - 130-osioms Eugenjusz Edward Artur Miłosz mirties metinėms paminėti. Maldoje prisiminsime 1863 metų sukilimo dalyvį, sukilėlių vado Zygmunt Sierakowski adjutantą, Nobelio premijos laureato Czesław Miłosz senelį, gerbiamą mūsų krašto žmogų, patriotą, lenkų bajorą - Eugenjusz Edward Artur Miłosz ir kitus šios giminės mirusiuosius. Šv. Mišių liturgijos metu giedos choras „Ojczyzna“ (Lenkija).
Po Šv. Mišių visi kartu su svečiais iš Lenkijos pagerbsime 1863 metų sukilimo dalyvį, lenkų bajorą Eugenjusz Edward Artur Miłosz prie jo kapo senajame bažnyčios šventoriuje. 
Pasibaigus pagerbimo ceremonijai namo, esančio Kauno g. 83 kieme vyks piknikas kartu su mūsų bičiuliais iš Lenkijos.
Nuoširdžiai kviečiame!
Vandžiogalos lenkai

Lenkijos ambasados Vilniuje Chargé d'affaires laikinojo patikėtinio Grzegorz Marek Poznański ir Lenkijos instituto Vilniuje direktoriaus dr. Piotr Drobniak pakviesti birželio 18 dieną vandžiogaliečiai lenkai dalyvavo šventiniame koncerte Vilniaus Lenkų kultūros rūmuose, skirtame Lenkijos pirmininkavimo Europos sąjungos tarybai pabaigai paminėti. Liepos 1 dieną Lenkija baigia rotacinį pirmininkavimą Europos sąjungos tarybai, pirmininkavimą Europos tarybai perims Danija. Koncerto metu pasirodė Vilnijos krašto lenkų dainų ir šokių kolektyvai: „Solczanie“, „Wilia“, „Perła“, „Wilenka“. Įspūdingas koncertas! Vandžiogaliečiams lenkams kiekvienas susitikimas su Vilnijos krašto dainininkais ir šokėjais tampa švente ir proga dar kartą susitikti su mūsų senais pažįstamais ir bičiuliais.

Kristaus Žengimo į Dangų šventės ir Tėvo dienos išvakarėse vandžiogaliečiai lenkai ėmėsi Gorskių giminės kapavietės tvarkymo ir renovacijos darbų. Ši iškilių ir garbingų mūsų krašto žmonių amžinojo poilsio vieta buvo stipriai suniokota. Prieš gerą dešimtmetį vandžiogaliečiams lenkams pavyko atstatyti ir pataisyti stipriai suniokotus akmeninį ir metalinį paminklus, metalinę tvorą.
Tėvo dienos išvakarėse tvarkant šią Gorskių giminės kapavietę, esančią senajame šventoriuje, priešais Švč. Trejybės bažnyčią, prisiminiau prieš ketvirtį amžiaus įvykusį mano susitikimą su viešnia iš Lenkijos Irena z Gorskich Werner (Irena Gorskaite – Verner). Ji man papasakojo Kazimieravos dvaro savininkų Gorskių giminės istoriją ir apie čia, šventoriuje, palaidotus garbingus giminės atstovus.

Vandžiogaliečiams lenkams pavyko prikelti dar vieną visiškai suniokotą paminklą – daugiau kaip prieš šimtmetį šventoriuje pastatytą antkapinį paminklą, žymintį čia palaidoto kunigo Antano Viršilos amžinojo poilsio vietą.
XIX amžiaus antroje pusėje kunigas Antanas Viršila tarnavo Vandžiogalos parapijoje. Jo pastangomis parapija sparčiai plėtėsi – į Švč. Trejybės bažnyčią rinkdavosi gausybė tikinčiųjų, ir šventovė vos talpino visus maldininkus. Tai matydamas, klebonas kartu su parapijiečiais ėmėsi bažnyčios plėtros darbų – buvo pastatyta nauja presbiterija ir prieangis. Kunigas taip pat aktyviai vykdė sielovadinę veiklą, palikdamas gilų pėdsaką bendruomenės gyvenime.

Sekmadienį, gegužės 18 dieną, Šalčininkų rajono mero Lietuvos lenkų sąjungos Šalčininkų rajono skyriaus pirmininko Zdzislavo Palevičiaus kvietimu vandžiogaliečiai lenkai nuvyko į XXVIII Lenkų kultūros ir tradicijų festivalį „Pieṥń Znad Solczy“ („Daina prie Šalčios“), vykusį miesto parke.
Šis festivalis turi gilias tradicijas. Jis prasidėjo iškilmingomis Šv. Mišiomis, kurių metu buvo meldžiamasi už visus šventės dalyvius. Sveikinimo žodį visiems dalyviams ir svečiams tarė Šalčininkų rajono meras Lietuvos lenkų sąjungos Šalčininkų rajono skyriaus pirmininkas Zdzislav Palevič. Jis priminė apie festivalio reikšmę Lietuvoje gyvenantiems lenkams ir jų tapatybei. „Sunkiai įsivaizduojama, kad kokia nors tauta galėtų egzistuoti ir išlikti nežinodama savo praeities ir nesuvokdama šiandienos realijų.

Po Šventų Padėkos mišių prie stebuklais garsėjančio Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos paveikslo Aušros Vartuose vandžiogaliečiai lenkai drauge su Sekmadieninės lenkų kalbos mokyklėlės vyresniaisiais mokiniais ilgiau Vilniuje neužsibuvo, nes visi buvo pakviesti į šventinę gegužinę  Dūkštose Vilniaus rajone.
Vandžiogaliečius Dūkštose prie kryžiaus, esančio šalia kultūros centro, pasitiko šeimininkai ir maloniai pakvietė į vidų. Šventė, skirta Gegužės 3-iosios dienai paminėti, prasidėjo koncertu. Scenoje pasirodė vietos kolektyvai, taip pat svečiai iš kaimyninės Sudervės. Nuotaikingi atlikėjų pasirodymai pakėlė nuotaiką šventės dalyviams. Po koncerto visi svečiai buvo pakviesti prie vaišių stalo.

Pasibaigus minėjimui Rasų kapinėse, vandžiogaliečiai lenkai drauge su Sekmadieninės lenkų kalbos mokyklėlės vyresniais mokiniais nuskubėjo į Nepriklausomybės aikštę Vilniuje, kur įsikūręs Lietuvos Respublikos Seimas ir Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
Čia jau rinkosi tradicinio kasmetinio Lenkų parado dalyviai, atvykę iš visos Lietuvos, Lenkijos ir kitų kraštų. Visi kartu kaip viena didelė šeima norėjo pasidžiaugti: dainuodami, su vėliavomis rankose džiaugsmingai pražygiuoti pagrindinėmis Vilniaus gatvėmis iki pat Aušros vartų, prie stebuklais garsėjančio Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos paveikslo  jungtis bendroje maldoje už Lietuvos lenkus ir visus tautiečius, išsibarsčiusius po visą platųjį pasaulį.

Ankstyvą gegužės 3 dienos rytą vandžiogaliečiai lenkai drauge su vyresniais Sekmadieninės lenkų kalbos mokyklėlės mokiniais išvyko į Gegužės 3-iosios dienos šventinius renginius Vilniuje.
Pirmasis sustojimas - Rasų kapinės. Čia sutikome besibūriuojančius žmones, kurie ruošėsi šventiniam renginiui, skirtam Gegužės 3-iosios Konstitucijos 234-osioms metinėms paminėti. Jį organizavo Lenkijos Ambasada Vilniuje.
Likusį laiką iki renginio pradžios išnaudojome istorinei ekskursijai po senąsias Rasų kapines, nes nedaug kas iš atvykusiųjų čia yra buvę. Apžiūrėjome įspūdingus paminklus – čia buvo laidojami įtakingi ir turtingi žmonės, čia palaidota daug Vilniaus universiteto profesorių. Literatų kalnelyje ilsisi žinomiausi XIX – XX amžiaus kultūros veikėjai: kompozitoriai, poetai, mokslo ir kultūros asmenybės. Aplankėme centrinę Rasų kapinių koplyčią, kur  palaidoti 1863-1864 metų sukilimo vadai ir dalyviai.

Su didžia pagarba nuoširdžiai dėkojame mūsų visuomenininkams – lenkams savanoriams, kurie savo pasiaukojamu darbu prisidėjo prie didžiausios šventės - Kristaus Prisikėlimo - Šv.Velykų organizavimo Vandžiogalos parapijoje.
Be jūsų supratingumo, geranoriškumo ir pagalbos Šv. Velykų šventimas Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje nebūtų įvykęs taip sklandžiai ir darniai.
Brangieji mūsų visuomenininkai savanoriai, altruistai, jau nebe viena dešimtis metų, kaip Jūs, negailėdami savo asmeninio laiko, energijos ir patirties, kasmet randate noro ir jėgų geriems darbams mūsų ypatingoje šventovėje.