Vandžiogala jau nuo pokario, kolūkių kūrimosi laikų buvo laikoma skurdžia, nykia vietove, kurioje gyveno daug lenkų. Prisipažinimas, kad esi iš Vandžiogalos, buvo suprantamas kaip kažkoks nesėkmingas nesusipratimas, nieko gero nežadantis. O viso šito priežastis – nuo amžių čia gyvenantys lenkai ir žydai. Tai jie buvo „kalti”, kad nei tarpukariu, nei pokariu čia neįvyko jokio proveržio… Pusė amžiaus skelbiama ši propaganda padarė savo. Jau keletas vandžiogaliečių kartų kratosi šio krašto tapatybės – nenori prisipažinti, kad yra iš Vandžiogalos.
Vandžiogaliečiai lenkai visada stengiasi parodyti mūsų miestelio, parapijos tikrąją istoriją.

XX – ojo amžiaus antrojo dešimtmečio istoriniai šaltiniai liudija apie to meto Vandžiogalos parapijos ir miestelio gyventojų tautinę sudėtį, kur kartu su katalikais lenkais ir lietuviais (kurių skaičius siekė 3912 žmonių) gyveno ir 950 burliokų (rusų sentikių), taip pat 250 žydų. Dauguma žydų gyveno Vandžiogalos miestelyje. Burliokai – rusų sentikiai - gyveno Makaruvkos, Karaliūnų, Rokiškių, Vlokų, Mažųjų Ibėnų ir Didžiųjų Ibėnų, Vandžiogalos kaimuose.
Daug įvairių istorijų ir nutikimų papasakodavo senieji Vandžiogalos žmonės apie miestelio žydus, jų tikėjimą, gyvenimo būdą, prekiavimo ypatumus. Ypač šilti ir įdomūs tarpukario atsiminimai aprašyti Irenos Verner (Irena z Gorskich Werner).

Lietuvos Globėjo Šv. Kazimiero šventės išvakarėse, kovo 3 dienos popietę, Vilniuje į Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią Antakalnyje rinkosi garbingi kviestiniai svečiai. Juos čia pakvietė Lietuvos Lenkų sąjungos pirmininkas, Europos parlamento narys Waldemar Tomaszewski, kad drauge šv. Mišių aukoje padėkotų Dievui ir Švč. Aušros Vartų Marijai – Gailestingumo motinai už savo gyvenimo metus, už šeimos narius, nuveiktus darbus ir draugus. Jubiliatas visada buvo ir yra giliai tikintis maldos žmogus. Jo gyvenimo credo – šv. Augustino išsakyti žodžiai: „Kada Dievas pirmoje vietoje, tada viskas savo vietoje“.
Po šv. Mišių Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje visi svečiai rinkosi į Lenkų kultūros rūmus Vilniuje.

Šiais metais sukanka 1000 metų, kai buvo karūnuotas pirmasis Lenkijos karalius Bolesław Chrobry. Manoma, kad tai įvyko per Velykas, 1025 metų balandžio 18 dieną, todėl ir švenčiame Millenium Regni Polonia (Lenkijos karalystės tūkstantmetį).
Šiai datai pažymėti Lenkijos Bajorų sąjunga išleido proginį kalendorių, pavadintą „1025 – 2025 Millenium Regni Polonia“, su naujausiu pirmojo Lenkijos karaliaus portretu, taip pat ir informacija, kad Lenkijos Bajorų sąjunga švenčia savo veiklos trisdešimtmetį. Keletą šio jubiliejinio kalendoriaus egzempliorių vandžiogaliečiams lenkams atsiuntė Lenkijos Bajorų sąjungos pirmininkas dr.inž. Marcin Forkiewicz.

Generolas Romuald Traugutt buvo vienas iš 1863 – 1864 metų sukilimo Lenkijoje vadovų. Jo vardu yra pasivadinusi ir Pruszcz Gdański mieste, esančiame šiaurės vakarų Lenkijoje Gdansko vaivadijoje, įsikūrusi visuomeninė asociacija Traugutt.org. Šios organizacijos narius ir vandžiogaliečius lenkus sieja ilgametė draugystė ir glaudūs tarpusavio ryšiai.
Praėjusį sekmadienį, vasario 2 dieną, per Kristaus Paaukojimo (Grabnyčių) šventę Vandžiogaloje lankėsi mūsų bičiuliai - asociacijos Traugutt.org pirmininkas Jacek Świs su savo draugais bedražygiais  savanoriais. Visi drauge meldėmės Šv. Mišiose 9 val. ryte, kurios buvo aukojamos lenkų kalba Švč Trejybės bažnyčioje, ir Grabnyčių žvakių šventinimo apeigose.

Sekmadienį, sausio 26 dieną, vandžiogaliečiai lenkai kartu su sekmadieninės lenkų kalbos mokyklėlės mokiniais paminėjo 1863 metų Sausio sukilimo 162 - ąsias metines.
Ryte, 9 val., Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios lenkų kalba už 1863 metų sukilimo dalyvius ir jų gimines: už Vilkevičių, Chmielevskių, Gorskių, Milošų, Ibianskų, Jachimavičių, Šablevičių, Pranevičių, Vimbarų ir kitų sukilimo dalyvių giminių mirusiuosius. Visų šių paminėtų lenkų bajorų giminių atstovai buvo aktyvūs 1863 metų Sausio sukilimo dalyviai mūsų krašte. Jų likimai numalšinus sukilimą buvo tragiški: vieniems buvo skirtos mirties bausmės (pakariant), kiti su visomis šeimomis buvo ištremti į Sibirą, kur daugelis jų ir mirė.

Prisiminkime ir pagerbkime Vandžiogalos krašto 1863 metų sukilimo dalyvių atminimą.
Sausio 26 dieną (sekmadienį) 9 val. Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje bus aukojamos Šv. Mišios lenkų kalba už 1863 metų sukilimo dalyvius ir jų šeimas.
11.30 val. Vandžiogalos lenkų bibliotekoje (Kėdainių g. 26) vyks istorijos pamoka „Už mūsų ir jūsų laisvę“.
Po to - sukilimo dalyvių pagerbimas Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčios šventoriuje.

Kviečiame dalyvauti!

Sulig Trim Karaliais, ženklinančiais kalėdinio laikotarpio pabaigą, šį savaitgalį, sausio 10 dienos vakarą, vandžiogaliečiai lenkai nuvyko į Trakus. Juos į kalėdinių giesmių koncertą „Do Betlejem“ („Į Betliejų“) pakvietė Lietuvos lenkų sąjungos Trakų rajono skyriaus pirmininkė Alina Kovalevska drauge su mūsų bičiuliais, Trakų krašto muzikantais ir dainininkais, su kuriais vandžiogaliečius lenkus sieja ilgametė draugystė.
Koncertas įvyko Užutrakio dvaro sodybos Europos salėje. Daug žiūrovų suvažiavo į šį renginį. Kalėdines giesmes atliko ir kalėdinę dvasią pratęsė  jungtinis Trakų rajono choras, solistai Evelina Sašenko, Elizabet Olshey, Renata Krasovska, Ivona Grigienė, Dariuš Niedzviecki, Paluknio Liongino Komalovskio lenkų gimnazijos jaunųjų dainininkų choras „Strumyk“.

Asociacija „Odra – Nieman“ Wielkopolska tradiciškai jau daugelį metų Vidurio ir Vakarų Lenkijoje, tarp Vislos ir Odros upių, istoriniame Didžiosios Lenkijos regione, prieš didžiąsias Kalėdų šventes organizuoja kasmetinę gerumo akciją „Rodacy Bochaterom.PL „Paczka Pamięci“ („Tautiečiai didvyriams“). Akcija skirta už Lenkijos ribų gyvenantiems tautiečiams lenkams: kovų veteranams, mokytojams, visuomenės veikėjams, senjorams, šeimoms. Tai atmintis ir padėka tautiečiams už jų patriotizmą, nenuilstamą darbą saugant istorines lenkų kovų vietas, prižiūrint patriotų amžinojo poilsio vietas, už lenkų kultūros ir tradicijų puoselėjimą ir skleidimą. Tai kilni ir reikalinga misija, būtina palaikant artimus ir šiltus santykius tarp tautiečių, kur jie begyventų.

Free Joomla! template by Age Themes