Paskutinę lapkričio savaitę Vandžiogalos gimnazijos aštuntosios klasės mokiniai ir muzikos mokytoja Teresė Beržinskienė aplankė Švč. Trejybės bažnyčią. Pamokos tikslas - pamatyti ir susipažinti su seniausiu ir didžiausiu Vandžiogaloje esančiu muzikos instrumentu – vargonais.

Šių eilučių autorius mielai parodė ir papasakojo mokiniams apie 1838 metais parapijiečių lėšomis įsigytais vargonų meistro C.A.Herrmano iš Liubavos sukurtais vargonais. Jais ir šiandien grojama per Šv. Mišias. Pasakotojas priminė ir istoriją: per II pasaulinį karą sovietų lėktuvas numetė aviacijos bombą, kuri pataikė į bažnyčios bokštą ir vargonus, sudaužė ir sugadino daug vargonų vamzdžių, bet, laimė, nesprogo.

Gerbdami Vandžiogalos senąją istorinę Švč. Trejybės bažnyčią, rūpindamiesi ir prižiūrėdami jos remontą, jaučiame didžiulę atskomybę. Mums rūpi remontininkų pastangų ir vykdomų darbų kokybė. Štai kodėl vandžiogaliečiai lenkai savanoriai jau mėnesį gražiuoju ragino pamatų tvirtinimo meistrus grįžti ir, kol dar neprasidėjo šalčiai, užbaigti tvirtinti dar vasarą pradėtus pamatus. Deja, meistrai nesirodė. Artėjantis žiemos šaltukas privertė vandžiogaliečius jau nebe gražiuoju raginti, o griežtai įspėti, kad, jei darbai nebus vykdomi, reikės imtis juridinių priemonių.

Lietuva ir Lenkija – tarptautinės bendruomenės partnerės, šiomis dienomis besidžiaugiančios Nepriklausomybės 100-mečio jubiliejumi, bendravimo ir bendradarbiavimo vaisiais. Praėjusį savaitgalį, lapkričio 9-12 dienomis, gerų Lietuvos draugų ir mūsų bičiulių iš Varmijos – Lidzbarko apskrities visuomeninės asociacijos „Łancuch wzajemności“ pirmininko Ryšardo Pšytulos (Ryszard Przytula) ir gminos Kivity (Kiwity) seniūno Vieslavo Tkačiuko (Wiesław Tkaczuk) pakviesta delegacija iš Lietuvos vyko į iškilmingą Lenkijos Nepriklausomybės šimtmečio minėjimą.

Skaudūs istorijos puslapiai, primenantys žydų tragediją, verčiami Vandžiogaloje. Dorų žmonių atmintis – galimybė liudyti.
Anna Boharevič prisimena: „Buvo 1941 metų vidurvasaris, gatvėje išgirdau triukšmą. Žvilgtelėjus pro langą, pamačiau didelį būrį žmonių, varomų Kėdainių gatve. Juos ginė keturi, gal penki vyrai, ginkluoti šautuvais. Keli jų vilkėjo policininkų uniformas, visi ant rankovių užsirišę baltus raiščius. Namo šeimininkas liepė man pasitraukti nuo lango, jis man tepasakė, kad areštavo miestelio žydus, ir girdėjo, kad veda juos į Boreko miškelį sušaudyti. Išsigandusi spėjau dar pamatyti mano pažįstamus kaimynus – žydų Garelikų šeimą.

1817 metais per Vandžiogalos miestelį praūžė didžiulis gaisras. Sudegė miestelis, sudegė ir jame esanti medinė Švč. Trejybės bažnyčia. Kadangi ji nuo labai senų laikų buvo plačiai išsidėsčiusios Vandžiogalos parapijos centras, parapija tik vėlesniais laikais dar suskilo į Babtų ir Labūnavos parapijas, todėl pamaldūs, dievobaimingi parapijiečiai nedelsdami ėmėsi nelengvos misijos –atstatyti šventovę.

Laikai buvo nelengvi: kraštas pavergtas carinės Rusijos imperijos, dar nepanaikinta baudžiava. Atsvara – tikėjimo stiprybė. Todėl mylintiems Dievą geros valios žmonėms jokios kliūtys nebaisios.

Ar žinote, kad raugintuose kopūstuose gausu vitaminų A, B, C, K, PP, flavonoidų, mikroelementų? Jie išsiskiria tuo, kad labai ilgai negenda ir  geba išsaugoti jau minėtą vitaminą C, kuris yra puikus gelbėtojas nuo avitaminozės, stiprina imunitetą, gražina odą? Sakinys primena reklamą, bet šeštadienis - ta diena, kai Vandžiogalos Lenkų bibliotekoje buvo raugiami vis didesnį populiarumą čia įgyjantys kopūstai „Liaudanskie“. Paragavę bibliotekos skaitytojai ir svečiai sako: kopūstai yra išskirtiniai. Kartą paragavęs, to skonio nepamirši niekada. Tebūnie reklaminis receptas...

Dvi šio gražaus rudens šventines dienas miestelio gyventojai ir atvykę aplankyti savo mirusiųjų artimųjų, giminių kapų išsibarstę po įvairiausias Lietuvos vietoves vandžiogaliečiai gausiai lankė juos net keturiose mūsų parapijoje esančiose kapinėse: senajame bažnyčios šventoriuje, naujose miestelio, Pėdžių ir Gelnų. Nuo pat ryto iki vėlumos virtinės automobilių kapinių prieigose. Jūra gėlių ir žvakių. Taip buvo prisiminti ir pagerbti mirusieji.

Abi šias šventines dienas vyko ir pamaldos Švč. Trejybės bažnyčioje, lenkų ir lietuvių kalbomis buvo aukojamos Šv. Mišios visų Šventųjų ir mūsų mirusiųjų intencija.

Visų šventųjų šventė
Lapkričio 1 d. (ketvirtadienis)
9.00 val. – šv. Mišios lenkų kalba
10.00 val. – šv. Mišios lietuvių kalba
Vėlinės
Lapkričio 2 d. (penktadienis)
9.00 val. – šv. Mišios lenkų kalba
                                      10.00 val. – šv. Mišios lietuvių kalba

Vandžiogaliečiai vis dažniau kviečiami į renginius, vykstančius Nacionaliniame M.K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune. Ir praėjusio šeštadienio popietę jie atvyko į Kauną, kur pianistė Šviesė Čepliauskaitė visus kvietė kartu pažymėti Lenkijos Nepriklausomybės šimtmetį ir prisiminti Lenkijos menininkus, atlikėjus, kompozitorius, kurie buvo betarpiškai susiję su Lietuva. Čia įvyko jos koncertas – paskaita „Karolis, Emilis ir Ignacas Jonas”.

Atlikėja kreipėsi į visus klausdama, ar susirinkusieji žino, kad Varšuvos filharmonijos įkūrėjas Emilis Mlynarskis (Emil Młynarśki) buvo Beatričės Grincevičiūtės dėdė ir kelis dešimtmečius leisdavęs vasaras Ilguvos dvare, kuriame viešėdavo ir muzikuodavo žymiausi to meto muzikantai.