Prieš 154 metus, sausio 22 dieną,  prasidėjo 1863 – 1864 -ųjų metų sukilimas, dar vadinamas sausio sukilimu – buvusios Abiejų Tautų Respublikos  nacionalinio ir socialinio išsivadavimo sukilimas prieš Rusijos imperijos valdžią. Laisvės kovos vyko Rusijos imperijos okupuotose Lenkijoje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje bei jų etnografinėse dalyse – Baltarusijoje ir Ukrainoje. Sukilimo devizas -  „Už mūsų ir jūsų laisvę!“

Tad simboliška, kad  jau tradicija tapo kasmet Vandžiogaloje paminėti šį istorinį įvykį.

Sekmadienį, sausio 22 dieną, Vandžiogalos lenkai Švč. Trejybės bažnyčioje per Šv. Mišias   maldoje lenkų kalba prisiminė visus čia, Vandžiogalos žemėje, kovojusius 1863 – iųjų metų sukilimo dalyvius. Prisiminė taip pat neseniai mus palikusį ir į Tėvo namus išėjusį vandžiogaliečių bičiulį, patriotų motociklininkų Rajd Katyński komandorą Wiktor Węgrzyn.

Po pamaldų vandžiogaliečiai aplankė sukilimo dalyvių kapus, uždegė žvakes ir sukalbėjo maldą. Bažnyčios šventoriuje palaidotas bajoras – šlėkta Artur Miłosz, jis 1863 – iųjų metų sukilimo metu buvo sukilimo vado Zygmunt Sierakowski adjutantas.
Meldėmės ir prie sukilimo dalyvių brolių Wilkiewiczów kryžiaus. Marcelin sukilimo metu buvo pakartas Ibėnuose, kiti – ištremti į Sibirą.

Bajoras Aleksandr Chmielewski 1855 m. Kauno bajorų buvo išrinktas Kauno gubernijos teismo civilinių rūmų pirmininku. Jis dalyvavo baudžiavos naikinimo akcijoje drauge su Burba, Gasztowt, Grużewski, Janczewski.
1863 m. susikūrus sukilimo vadovybei Gasztowt jį paskyrė Kauno gubernijos vaivada. Jis rūpinosi ginklų pristatymu iš Belgijos ir ginklų sandėlio įrengimu prie Kėdainių. 1863 – 1864 m. buvo rusų įtartas ir ištremtas į Orenburgo guberniją. Iš ten grąžintas į Vilnių tardymui. Tada nuteistas 10 metų ir ištremtas į Tomską. 1873 m. jam buvo leista apsigyventi Varšuvoje, o 1878 m. apsigyveno Kauno gubernijoje, Vandžiogaloje, Borek, žmonos Joanna Juszkiewiczówna dvarelyje, kur gyveno 10 metų.
Aleksandr Chmielewski bendradarbiavo leidžiant lenkų kalba “Visuotinę enciklopediją”, rašė į spaudą. Buvo išleistas poemėlių ciklas “Prakeiksmai Ganytojams”.
Mirė 1882 04 13 Borek dvarelyje. Palaidotas Vandžiogalos bažnyčios šventoriuje.

Prie koplytstulpio Ibėnų kaimo tragedijai atminti taip pat buvo uždegtos žvakės ir sukalbėta malda. Didieji Ibėnai – kaimas Vandžiogalos parapijoje.
XIX a. viduryje Ibėnai buvo bajorų kaimas (okolica). Kadangi Ibėnų gyventojai aktyviai dalyvavo 1863m. sukilime, Kauno gubernatorius atsiuntė kariuomenę, kuri kaimą sudegino, o gyventojus ištrėmė į Sibirą ir čia atkėlė sentikius iš Rusijos. Jie čia 1864 m. pasistatė cerkvę. Ibėnų kaimus jie pavadino Никольская Слобода (Didžiuosius Ibėnus) ir Преображенская Слобода (Mažuosius Ibėnus), čia buvo įkurta jų parapija.

Vandžiogalos lenkai atsimena, gerbia savo didvyrius ir sergi jų atminimą.

Ričardas Jankauskas