Prieš metus į dangiškojo Tėvo namus iškeliavo gerasis mūsų bičiulis Władysław Gruźdz. Vandžiogalos krašto patriotą, lenką tremtinį, puikų, jautrų žmogų prisiminėme, jį pagerbėme, už jį pasimeldėme paskutinį sausio sekmadienį. Į Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje aukojamas rytines lenkų šv. mišias atvyko velionio žmona, giminaičiai ir jį pažinoję žmonės.
Šv. mišias lenkų kalba aukojo Vandžiogalos parapijos klebonas Skaidrius Kandratavičius. Liturgijos metu giedojo lenkų giesmininkai. Velionis Władysław Gruźdz labai mėgo lenkų šv. mišias bažnyčioje, jam labai patiko lenkų giesmininkų giedamos senosios liturginės giesmės.
Tos pačios giesmės, kurias jis Vandžiogaloje girdėdavo jaunystėje, iki tremties į Sibirą. Ir šiandien, prisimenant jį ir meldžiantis už jo sielą prie caluno, tvyrojo nuojauta: jo siela yra čia pat kartu su visais. Tai patvirtino ir nuotraukos bažnyčioje – maldos už velionio sielą metu fotoaparatas keliose nuotraukose netikėtai užfiksavo ir keistą mistinį šviesos šėšėlį, kuris lyg ir parodo sielos buvimą kartu (dvi nuotraukos po tekstu).
Po pamaldų žmonės nuvyko į Vandžiogalos miestelio kapines, ant Władysław Gruźdz kapo dėjo gėles, degė žvakes, meldėsi. Truputį sušalę nuo žvarbaus vėjo metinių dalyviai rinkosi į Vandžiogalos barą, kur dar ilgai dalijosi prisiminimais, nubraukė ne vieną ašarą prisimindami prieš metus į dangiškojo Tėvo namus iškeliavusį tikrą lenką, Sibiro tremtinį, Vandžiogalos krašto sūnų, patriotą Władysław Gruźdz.
Ričardas Jankauskas
