Kunigas Antanas Slavinskas (1924 – 1993)
Šviesios atminties kunigas Antanas Slavinskas Vandžiogalos Švč. Trejybės parapijoje darbavosi 1964 – 1974 metais. Tikrai verta prisiminti visus kunigo Antano kartu su parapijiečiais jo kunigavimo metais mūsų parapijoje nuveiktus gerus darbus. O jų padaryta buvo tikrai daug.
Jau 1965 metais buvo pirmą kartą žalsvai nudažyta bažnyčios išorė, bokštas ir varpinė. Šis darbas kainavo 1700 rublių. Reikia priminti, kad iki to bažnyčios fasadas niekad nebuvo dažytas, lentos buvo papilkėjusios, o priekinės bažnyčios dalies lentos buvo apgadintos karo metu šventoriuje sprogusio artilerijos sviedinio skeveldrų, tad priekinę dalį reikėjo ir užglaistyti.

1967 metų vasarą meistrai iš Kauno, dailininkai Jonas Šiaulinskas ir Konstancija Žvirblienė, pasitelkę dar šešis pagalbinius darbininkus, išdekoravo visą bažnyčios vidų, atnaujino visus bažnyčios altorius, pirmą kartą buvo nudažytos bažnyčios grindys, naujai įstiklinti visi bažnyčios langai, kurie dar nuo karo laikų, 1944 metų, buvo sudurstyti iš stiklo šukių. Viduryje navos buvo pakabinti atnaujinti senieji šviestuvai. Bažnyčios vidaus dekoravimas ir kiti čia paminėti darbai ir medžiagos parapijai kainavo 4650 rublių. Ši pinigų suma  - tai parapijiečių nuoširdi auka bažnyčiai. Jas paaukojo 475 parapijos šeimos, didžioji jų dalis buvo lenkai. Be to, daugiau kaip 300 parapijos šeimų  atnešė įvairiausių maisto produktų: kiaušinių, lašinių, sviesto, pieno, darbininkų maitinimui.
1968 metais bažnyčios vargonams buvo įrengtas elektrinis variklis ir turbina, kurie kainavo 600 rublių.
1970 metais balto cinko dažais buvo nudažyti bažnyčios ir varpinės stogai, taip pat ir bokštas. Darbai ir dažai kainavo 1130 rublių.
Po 1971 metų vasaros bažnyčios apiplėšimo buvo pavogta monstrancija ir kiti liturginiai indai, tad buvo įsigyta kita monstrancija, kuri kainavo 1250 rublių. O 1973 metais, sugavus vagilę ir atsiėmus pavogtus ir suniokotus bažnyčios liturginius reikmenis, jų remontas kainavo dar 2350 rublių.
Kunigas Antanas Slavinskas puikiai sutarė su parapijiečiais lenkais ir šie gausiai aukojo bažnyčios remontui. Taip pat daug lenkų šeimų, tokios kaip Sinkevičių, Mingailų, Chmieliauskų, Gambeckų, Kostkevičių, Koreivų, Labunskų, Stašinskų, Šidlauskų ir kitos, tais metais bažnyčiai aukojo pirkdamos liturginius rūbus ir kitą liturginį inventorių. Įdomumo dėlei reikia priminti, kad visi ano meto aukotojai negyveno pasiturinčiai. Laikai buvo sunkūs, dauguma jų buvo kolūkio darbininkai, kurių mėnesinis atlyginimas buvo gana kuklus – nuo 30 iki 60 rublių. Bet šios lenkų šeimos buvo giliai tikinčios, todėl Dievui ir bažnyčiai nieko negailėjo, tai buvo kitos epochos žmonės...
1968 metų įvykis skaudžiai palietė kunigą Antaną Slavinską ir šių eilučių autorių. Jie tuometinės sovietinės Vandžiogalos vidurinės mokyklos administracijos buvo apskųsti atatinkamiems valdžios organams už anuo metu uždraustos literatūros disponavimą ir jos propagavimą...
Šviesios atminties kunigas Antanas Slavinskas vienintelis iš kunigų, kuris anais sovietiniais laikais tiek daug gero padarė bažnyčiai ir parapijai.
Šiandien, žiūrėdami iš laiko perspektyvos, galime konstatuoti, kad esame visiškame dugne – dvasinėje ir materialinėje krizėje...

Ričardas Jankauskas