- Informacija
- Kategorija: Naujienos
Lietuvos kultūros mylėtojams gerai žinomas dailininko Pranciškaus Smuglevičiaus (Smuglewicz, Szmuglewicz, 1745–1807) vardas. Gimęs Varšuvoje, iš Žemaitijos kilusio dailininko Luko Smuglevičiaus šeimoje, dvidešimt metų studijavęs ir dirbęs Romoje, paskutinį gyvenimo dešimtmetį jis praleido Vilniuje, tapo pirmuoju tapybos ir piešimo profesoriumi Vilniaus universitete ir savo kūriniais papuošė ne vieną Lietuvos bažnyčią. Gerokai mažiau žinomi kiti Smuglevičių dinastijos dailininkai, ypač paskutiniai jos atstovai, kurių gyvenimas buvo glaudžiai susijęs su Lietuva ir ypač su Vandžiogala. Vienas iš jų tai Juozapas Antanas Smuglevičius – Pranciškaus Smuglevičiaus jaunesniojo brolio Pilypo (1748/1752–1819) ir Brigitos Glinskytės (Glinska, apie 1760–1813) sūnus. Jis gimė Varšuvoje 1785 m., dailę studijuoti pradėjo čia veikusioje privačioje garsiojo dėdės tapybos mokykloje. o 1804 m. tęsti studijų atvyko į Vilnių. 1807 m. P. Smuglevičiui mirus, Juozapas dirbo piešimo mokytoju Pastovių apskrities mokykloje (1807-1809), vėliau buvo perkeltas į Kauną. 1814 m. sausio 8 d.
- Informacija
- Kategorija: Naujienos
Naktį iš lapkričio 10-osios į 11-ąją, apie 1 val. 30 min., mano telefone pasirodė oficialus raudonas oro pavojaus pranešimas („LT-Alert“). Tai buvo perspėjimas apie realų pavojų – Lietuvos oro erdvėje pastebėtą objektą - droną, galintį kelti grėsmę. Gavus tokį pranešimą, gyventojams rekomenduojama nedelsiant ieškoti saugios vietos ir slėptis priedangoje.
Pažadintas iš miego, skubiai pradėjau rengtis ir ruoštis išeiti į lauką. Tačiau dar nespėjus tinkamai apsirengti, nakties tylą perskrodė kurtinantis žemai skrendančio lėktuvo gausmas. Po kelių akimirkų pasigirdo dar vieno karinio lėktuvo ūžesys – atrodė, kad jis skrenda visai čia pat, virš paties namo stogo. O man jau žengiant pro duris į kiemą, tamsą sudrebino trečio karinio lėktuvo praskridimas.
Tą akimirką apėmė keistas, sunkiai nusakomas jausmas. Supratau, kad raudonas pavojaus signalas mane pasiekė galbūt jau per vėlai. Lėktuvų gausmo dar pritrenktas išėjau į kiemą ir pakėliau akis į dangų. Visai netoliese pamačiau skrendantį nedidelį orlaivį su įjungtomis navigacinėmis šviesomis. Tai buvo dronas.
- Informacija
- Kategorija: Naujienos
Nuo pat gimimo gyvenu visai šalia senojo Vandžiogalos bažnyčios šventoriaus, kuriame ilsisi šio krašto žmonės. Todėl, norom nenorom, jau daugiau nei pusę amžiaus esu ne tik šių vietų gyventojas, bet ir tylus liudininkas, stebintis, kaip bėgant laikui keitėsi ir tebesikeičia čia švenčiamos Visų Šventųjų ir Vėlinių dienos.
Dar praėjusio amžiaus viduryje šios dienos Vandžiogaloje turėjo ypatingą, sunkiai žodžiais nusakomą dvasią. Nuo pat ankstyvo ryto į senąjį bažnyčios šventorių iš įvairių apylinkių būriais traukdavo žmonės. Jie sustodavo prie savo artimųjų kapų, žegnodavosi, tyliau ar garsiau kalbėdavo maldas lenkų ir lietuvių kalbomis. Atrodė, kad tą dieną visas kraštas susirinkdavo į vieną vietą – pas savuosius, pas tuos, kurių jau nebėra tarp gyvųjų, bet kurie tebėra gyvi artimųjų širdyse ir atmintyje.
- Informacija
- Kategorija: Naujienos
Visų šventųjų šventė
Lapkričio 1 d. (sekmadienis)
9.00 val. – šv. Mišios lenkų kalba
10.00 val. – šv. Mišios lietuvių kalba
Prieš šv. Mišias bus užrašomos intencijos už Jūsų gyvuosius ir mirusius.
Vėlinės
Lapkričio 2 d. (pirmadienis)
9.00 val. – šv. Mišios lenkų kalba
10.00 val. – šv. Mišios lietuvių kalba
Lapkričio 1 – 8 d. Vėlinių oktava – maldų už mirusius aštuondienis:
visos šv. Mišios bus aukojamos Jūsų intencijomis.
- Informacija
- Kategorija: Naujienos
Artėjant Visų Šventųjų dienai ir Vėlinėms, kai mintimis ir malda sugrįžtame prie išėjusiųjų, Vandžiogalos krašte kasmet su ypatinga pagarba prisimenami čia gyvenę, dirbę ir savo likimą su gimtąja žeme susieję žmonės. Tai buvo bajorkiemių, kaimų ir vienkiemių gyventojai, savo darbu kūrę krašto gerovę, saugoję protėvių tradicijas ir tikėję, kad ateis diena, kai jų Tėvynė galės gyventi laisva. Atėjus lemtingai valandai, ne vienas jų stojo į kovą prieš carinės imperijos priespaudą – dalyvavo 1831 ir 1863 metų sukilimuose, vedami ištikimybės savo kraštui, garbės ir laisvės troškimo.
Sukilimų pralaimėjimas atnešė skaudų atpildą. Carinė valdžia negailestingai baudė kovotojus ir jų artimuosius: vieniems buvo įvykdytos mirties bausmės, kiti su šeimomis ištremti į tolimąjį Sibirą, o jų namai sudeginti, paliekant tik pelenus ir skaudžius prisiminimus. Ištuštėjusiose sodybose įsikūrė kolonistai sentikiai iš Rusijos. Taip represijų ir prievartinės politikos verpetuose buvo sudaužyti ne vieno žmogaus likimai, o ištisi kaimai neteko savo gyventojų.
- Informacija
- Kategorija: Naujienos
Spalio 20-osios popietę Vandžiogalos lenkų bendruomenė sulaukė garbingų svečių – dviejų iškilių meno ir akademinio pasaulio atstovų, kuriuos vienija kūryba, profesinė patirtis ir domėjimasis kultūros paveldu.
Į Vandžiogalą atvyko Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto profesorius Rolandas Rimkūnas, dėstantis vizualųjį meną, grafiką ir socialumą, kuriantis autorines plakatų iliustracijas. Jis – savitas šiuolaikinės lietuvių grafikos meno kūrėjas, didelę savo kūrybinės veiklos dalį skiriantis heraldikai ir grafiniam dizainui. Vandžiogaliečiams šis susitikimas buvo ypatingas dar ir todėl, kad būtent profesorius Rolandas Rimkūnas yra Vandžiogalos miestelio herbo autorius.
Kartu su juo atvyko kolega iš Lenkijos – Gdansko dailės akademijos profesorius habilituotas daktaras Maciej Dojlitko, dėstantis architektūrą, dizainą ir vizualinę komunikaciją. Jo profesinė veikla aprėpia įvairias sritis, jungiančias projektavimą, vizualinę komunikaciją, dizainą, architektūrą ir karinę pramonę.
- Informacija
- Kategorija: Naujienos
Spalio 15-osios, ketvirtadienio, rytą Vandžiogala sulaukė svečių iš Jonavos. Čia atvyko Jonavos rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro vokalinis moterų kolektyvas „Versmė“, vadovaujamas Edvardo Ratauto. Svečius į šį seną, istorijos ir atminties kupiną miestelį atvedė noras geriau pažinti jo praeitį, susipažinti su vietos istoriniu paveldu ir pabendrauti su Vandžiogalos lenkų bendruomenės atstovais.
Prie Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčios svečius pasitiko vandžiogaliečiai lenkai. Netrukus prasidėjo pažintinė kelionė po senąjį bažnyčios šventorių ir pačią bažnyčią. Šių eilučių autorius mielai ėmėsi gido vaidmens ir pakvietė atvykusiuosius leistis istorijos takais, vedančiais per šimtmečius išsaugotą tikėjimą, žmonių likimus ir gyvą krašto atmintį.
Pasakojimai apie Vandžiogalos miestelio ir Švč. Trejybės bažnyčios istoriją natūraliai persipynė su prisiminimais apie nuo seno šiame krašte gyvenančius lenkus, jų kasdienybę, tradicijas, džiaugsmus ir išgyvenimus.
- Informacija
- Kategorija: Naujienos
Vandžiogalos lenkų bibliotekoje, įsikūrusioje Kėdainių gatvėje 26, jau devintus metus gyvuoja Sekmadieninė lenkų kalbos mokyklėlė. Kiekvieną sekmadienį čia susirenka vaikai, kuriuos vienija noras pažinti lenkų kalbą, literatūrą ir kultūrą, atrasti vis naujus kultūros lobius. Pamokėles veda mokytoja Leonija Petrauskaitė.
Čia mokymasis – tai ne vien gramatikos taisyklės ar nauji žodžiai. Tai gyvas ir kūrybiškas pažinimo kelias, kuriame vaikai skaito ir atranda lenkų grožinę literatūrą, žiūri mokomuosius filmukus, mokosi dainuoti, dalyvauja įvairiuose edukaciniuose žaidimuose. Kiekviena pamokėlė tampa proga ne tik mokytis, bet ir bendrauti, draugauti bei vis labiau prisirišti prie kalbos ir kultūros.
Vandžiogalos lenkų biblioteka taip pat atveria duris į platesnį pasaulį.


