Didžioji savaitė ir Kristaus Prisikėlimas Vandžiogaloje
Didžiosios savaitės Tridienio Šv. Mišios ir apeigos Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje:
Balandžio 6 d. Didysis ketvirtadienis – 18.00 val.
Balandžio 7 d. Didysis penktadienis – 18.00 val.
Balandžio 8 d. Didysis šeštadienis – 18.00 val.
Balandžio 9 d. Sekmadienis – Kristaus Prisikėlimas (Velykos) – bendros iškilmingos Šv. Mišios abiems, lietuvių ir lenkų, bendruomenėms bus aukojamos 10.00 val.

Balandžio 2 diena - Verbų sekmadienis – Viešpaties kančios sekmadienis.
Šv. Mišios Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje vyks:
9 val. Šv. Mišios lenkų kalba.
Verbų sekmadienio procesija.
10 val. Šv. Mišios lietuvių kalba.
Bus šventinamos verbos.
Šeštasis gavėnios sekmadienis, juo prasideda Didžiosios savaitės liturginės apeigos.

Jos tėvai lenkai, Kostkevičius Vaclovas ir Lukoševičiūtė Apolionija, buvo Kauno apskrities Vandžiogalos miestelio gyventojai. Čia jiems 1926 metais kovo 22 dieną ir gimė duktė Vladislava. Nerūpestingi vaikystės metai  prabėgo  Vandžiogalos miestelyje ir jo apylinkėse  drauge su lenkų, žydų, lietuvių, rusų sentikių vaikais. Tokia buvo tarpukario miestelyje gyvenusių žmonių tautinė įvairovė. 1938 -1940 metais mergaitė mokėsi ir gerais pažymiais baigė Vandžiogalos pradžios mokyklą. Kai jai suėjo 16 metų, pradėjo dirbti Vandžiogalos miestelio pašte. Karo, pokario metai – sunkus, pilnas iššūkių laikotarpis. Jaunai merginai buvo patikėtas telefonistės darbas. Jis buvo  atsakingas, reikalaujantis įgūdžių ir greitos reakcijos - sėdint komutatoriaus kabinoje reikėdavo sujungti skambinusiųjų pokalbius.

Bevartydamas senąsias nuotraukas, kuriose vaizdai užfiksuoti prieš gerus šešis dešimtmečius, prisiminiau vaikystę ir artimiausius žmones. Net ir stipriai įtempta atmintis neleidžia visko prisiminti, bet kai kurie epizodai, įvykiai ir jų fragmentai išlikę atminty.
Vienas iš tokių įvykių buvo savaitgalio kelionė pas senelę (mamusią – taip ją vadindavo mano tėvas) į zascianką – vienkiemį, kuris buvo nutolęs apie tris kilometrus į vakarus nuo Vandžiogalos miestelio. Pamenu, kartu su tėvu eidavome laukais palei didelį griovį. Kai pavargdavome, ilsėdavomės ant griovio krašto. Pailsėję kelionę tęsdavome. Netoli Kočanų (Koczanów) vienkiemio sutikdavome aukštą, liesą pagyvenusią moteriškę, kuri, pamačiusi mus, visada ateidavo pakalbėti. Tėvas su ja kalbėdavosi lenkiškai, lietuviškai ji nemokėjo. Jis man sakydavo, kad tai yra Pani Koczanowa.

Reportažas

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000260279/jak-sie-masz-sasiedzie-jak-powstala-polska-wyspa-w-srodku-litwy-reportaz-z-kowienszczyzny

Televizijos laidos „Kas geresnio, kaimyne?“ sumanytojai ir kūrėjai tikisi, kad jų rodomi reportažai sulauks ne tik Lietuvoje gyvenančių lenkų dėmesio, bet bus įdomūs ir lietuviams.
Ištisus šimtmečius gyvename vieni šalia kitų. Priešiškų ideologijų tendencingai iškreipti istoriniai faktai, nežinojimas, klaidingi įsivaizdavimai, įsišakniję stereotipai ir kompleksai daugelį metų trukdė ir dar tebetrukdo tarp abiejų tautų tiesti draugystės ir pažinimo tiltus bei stiprinti pilietinį sąmoningumą. Dabartinis laikotarpis, pilnas grėsmių, verčia keisti požiūrį ir ieškoti bendrų sąlyčio taškų tarp šių dviejų laisvę mylinčių tautų. Todėl ir šio naujo televizijos projekto „Kas geresnio, kaimyne?“ kūrėjų laidoje senoji istorija susipina su dabartimi, su Lietuvos lenkų kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo atspindžiais.

Kartu minėjome Valstybės gimtadienį
Giraitės bendruomenės pakviesti vasario 16 dieną vandžiogaliečiai lenkai dalyvavo Lietuvos valstybės atkūrimo šventėje, kuri vyko vietoje, kur iškils Giraitės Šv. Šeimos parapijos bažnyčia. Čia netrukus bus pakloti maldos namų pamatai, kuriuose bus įkasta kapsulė su laišku ateities kartoms ir pasirašytu bažnyčios statybos darbų pradžios aktu. Todėl vienas iš svarbių šios šventės akcentų ir buvo laiško ateities kartoms ir bažnyčios statybos darbų pradžios akto pasirašymas. Šiuos istorinius dokumentus pasirašė Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas, Giraitės Šv.Šeimos parapijos klebonas Tomas Trečiokas ir kiti Užliedžių seniūnijos bendruomenių atstovai.

Jau kelis dešimtmečius vandžiogaliečiai lenkai  nuoširdžiai mini 1863-1864 metų Sausio sukilimo metines. Buvo laikai, kada apie šį sukilimą, jo reikšmę, kovos devizą „Už mūsų ir jūsų laisvę!” nebuvo  pakankamai kalbama.
Vandžiogaliečiams lenkams pasisekė – jų tėvai ir protėviai  pasakojo apie lenkų žutbūtines kovas per Sausio sukilimą (Powstanie Styczniowe) mūsų krašte ir mūsų vietovėje. Tai buvo garbės ir pareigos reikalas – saugoti didvyrių atminimą. Senieji Vandžiogalos lenkai savo vaikams iš kartos į kartą perduodavo prisiminimus, rodydavo sukilimo dalyvių kapus, amžinojo poilsio vietas, simbolinius kryžius įvairiose kapinaitėse.