Vandžiogalos lenkai visada labai jautriai reaguoja į senų avarinių medžių padarytą ir daromą žalą senajame istoriniame šventoriuje – savo tėvų ir protėvių kapuose. Amžinojo poilsio vieta – ir žmonių, ir šio krašto istorija. Susirūpinę vandžiogaliečiai kiekvienais metais ragina ir reikalauja, kad vietos valdžia organizuotų šventoriuje esančių avarinių medžių šalinimą. Jie jau anksčiau yra padarę didelių nuostolių. Deja, dar yra nemažai likusių senų medžių ir toliau keliančių grėsmę šalia esantiems paminklams. Jie - didelis mūsų rūpestis.

Konstanty Gorski gimė 1868 metais Vandžiogalos parapijoje, Kazimieravos dvare. Mokėsi Vilniaus Ivano Trutnevo piešimo mokykloje, vėliau Sankt Peterburgo Dailės akademijoje, vadovaujamoje prof. G. Villevaldes. Vėliau studijas gilino Miunchene, Paryžiuje, Romoje. Tapė daugiausiai portretus, buitines ir istorines kompozicijas. Iliustravo A. Mickiewicz, J. Słowacki, H. Sienkiewicz, M. Rodziewiczówna ir kitų autorių  kūrinius.

Istorinė archyvinė medžiaga byloja, kad Konstanty Gorski 1892 metais kartu su savo vyresniais broliais Władysław ir Bolesław gyvena Kazimieravos dvare, o jau 1894 metais apsigyvena Varšuvoje.

Šiais laikais  vietoj tikybos disciplinos  dažnai tėvai vaikams pataria rinktis etiką. Pasirinkimas nėra blogas,  betgi taip pat dažnai tėvai nori, kad jų atžalos būtų pasiruošę  Pirmajai Šv. Komunijai.Tad kaip nepraleisti šios iškilmingos ir labai svarbios kiekvienam katalikui dienos ir priimti Pirmosios šv. komunijos sakramentą, kaip tinkamai jam pasiruošti?

Pirmoji Šv. Komunija pratęsia tai, ką pradėjome Krikšto dieną. Tikima, kad vaikas jau būna pajėgus suvokti, kas vyksta, ir daugmaž sąmoningai galės dalyvauti liturgijos šventėje, žinodamas pagrindinius tikėjimo slėpinius.

Brėkštantis pavasaris džiugina bendravimui atviras širdis. Džiaugiamės šiais ir praėjusiais metais: abiejų tautų Dangiškasis globėjas šv. Kazimieras, kurio vardu pavadintos Kauno ir Medininkų mokyklos, suartino lietuvių ir lenkų mokyklas. Abi mokyklos pasirašė bendradarbiavimo sutartį, ji atvėrė ir sukūrė naują erdvę, kurioje mes tapome atidesni krikščioniškosioms vertybėms, ugdėmės gebėjimą dirbti komandoje. Geriausiai veiklą iliustruoja projektas „Šv. Kazimiero vienijami ir vedini...“ Kauno šv. Kazimiero progimnazijos ir Vilniaus rajono Medininkų šv. Kazimiero gimnazijos mokytojų bei mokinių bendras projektas -  neabejotinai turiningo darbo pavyzdys: buvo aplankyta ir per bendrą edukacinę veiklą meniniu, istoriniu, lingvistiniu, etniniu, vertybiniu požiūriu analizuota 17 Lietuvoje esančių šv. Kazimiero vardo bažnyčių, parengta kūrybinių darbų paroda ir meninis albumas.

Lenkų biblioteka Vandžiogaloje ypač didelį dėmesį skiria religinio turinio knygoms, žurnalams, laikraščiams lenkų ir lietuvių kalbomis įsigyti.

Bibliotekos  fonde - nemažai senesnių religinio turinio, taip pat ir naujausių leidinių. Čia galima skaityti dešimtis skirtingų religinio turinio laikraščių ir žurnalų. Didžioji jų dalis yra neatlygintinai išdalijama skaitytojams, kurie  perskaitę atiduoda kitiems savo kaimynams ir pažįstamiems. Gera turėti daug spaudos ir ja dalytis.

Pirmąjį kovo savaitgalį vandžiogaliečius pasiekė liūdna žinia iš Didžiųjų Lapių: mirė garbingo amžiaus sulaukęs katalikas, gausios lenkų šeimos vyras, tėvas, senelis, prosenelis, nuostabus žmogus, mūsų bičiulis Marian Waszkiewicz. Tik prieš metus džiaugsmingai ir linksmai šventėme jo 90 metų jubiliejų ir deimantines vestuves. Dabar netekties valandą guodėme jo našlę žmoną Jadvygą, žinomą mūsų krašto dainininkę, estradinio dueto „Uošvės“ dalyvę.
Sekmadienį Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje per šv. Mišias prisiminėme lygiai prieš metus palikusią šią ašarų pakalnę ir iškeliavusią į Dangiškojo Tėvo namus gerą vandžiogaliečių bičiulę, lenkų poetę Jadvygą Gojlewicz.

Pavasario pradžia, kovo 4 – oji, - šventė, pavadinta Lenkijos ir Lietuvos Dangiškojo globėjo šv. Kazimiero vardu. Kazimiero vardo diena pagal nuo seno susiklosčiusias tradicijas Lietuvoje minima kur kas iškilmingiau nei kiti vardadieniai. Šią Kazimierinių dieną imkime ir apsižvalgykime po Vandžiogalą ir jos apylinkes, ar populiarus dabar ir praeity šiuose kraštuose Dangiškojo globėjo šv. Kazimiero vardas.

Dabartiniais laikais, ko gero, – ne. Gal rasime kelis žmones, pakrikštytus šiuo garbingu šventu vardu. Dar palyginus ne taip seniai, prieš šimtą ar kelis šimtus metų, Kazimiero ir Kazimieros vardas čia buvo itin populiarus.

„Metų lenkas – 2016“

Pačiame Vandžiogalos miestelio centre, sename name (Kauno g. 86), nuo bado, šalčio,  nušalusiomis gangrenuojančiomis kojomis, apakęs, nusilpęs merdi šio namo gyventojas, septyniasdešimtmetis Emilijus Sadauskas (Emil Sadowski). Artimųjų paliktas ir neprižiūrimas, apvogtas „draugų“, pasmerktas kaimynų ir miestelio gyventojų jis tyliai laukia. Ko? Be abejo, vis dar tikisi pagalbos.

Šis nelaimėlis, deja, tik nereikšminingas rūpestis vietinei valdžiai, kuri gerai žino esamą padėtį, bet padėti  negali arba nenori. Visi lyg susitarę  paliko vieną nusilpusį bendruomenės narį.