Didžiosios savaitės Tridienio Šv. Mišios ir apeigos Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje:

Kovo 29 d. Didysis ketvirtadienis – 18.00 val.
Kovo 30 d. Didysis penktadienis – 18.00 val.
Kovo 31 d. Didysis šeštadienis – 18.00 val.

Balandžio 1d.   Sekmadienis – Kristaus Prisikėlimas (Velykos) – bendros iškilmingos Šv. Mišios abiems, lietuvių ir lenkų, bendruomenėms bus aukojamos 9.00 val.

                                       Balandžio 2 d. pirmadienis – antroji Šv. Velykų diena:
                                       9.00 val. Šv. Mišios lenkų kalba
                                       10.00 val. Šv. Mišios lietuvių kalba

Sekmadienio rytą į Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčią gausiai rinkosi vandžiogaliečiai ir aplinkinių vietovių gyventojai, taip pat maldininkai iš Kauno miesto, Kėdainių ir Jonavos rajonų kurie yra kilę iš šios parapijos, ją prisimena, myli ir per didžiąsias šventes aplanko šią šventovę ir joje esantį malonėmis garsėjantį Vandžiogalos Nukryžiuotąjį. Džiugu, kad šiais metais matėsi ir jaunimo – Verbų sekmadienio švęntime dalyvavo ir Lenkų kalbos mokyklėlės mokiniai.
Susirinkusiems tikintiesiems Šv.Mišias lenkų ir lietuvių kalbomis aukojo Vandžiogalos Švč. Trejybės parapijos klebonas kunigas ir poetas Skaidrius Kandratavičius.

Kovo 25 dieną - Verbų sekmadienis. Tai šeštasis gavėnios sekmadienis.

Šv. Mišios Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje vyks:

9 val. Šv. Mišios lenkų kalba.
Bendra Verbų sekmadienio procesija.
10 val. Šv. Mišios lietuvių kalba.
Bus šventinamos verbos.
Juo prasideda Didžiosios savaitės liturginės apeigos.

Pažintinės kelionės į Vandžiogalą jau vadinamos įsimintinomis. Jas taip įvardija „Pažink Lietuvą“ kelionių dalyviai ir organizatoriai. Daugelis jau seniai nepasigenda egzotiškų kelionių po užsienį. Dabar,pajutę istorinių žinių stoką,žmonės nori kuo daugiau pamatyti ir geriau pažinti savo kraštą. Jie ypač džiaugiasi galėdami susitikti ir pasikalbėti su tais periferijos ambasadoriais, „deimančiukais“- vietiniais gyventojais, kurie daug prisimena apie savo tautiečius, gimtąsias vietas, yra liudininkai ir dalyviai čia vykusių istorinių, kultūrinių procesų. Apie tai jie kalba su didžiausiu malonumu, apie tai pasakoja įdomiai ir įtaigiai.

Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje eksponuojama paroda „Vilnius – Gailestingumo miestas“.
Šios parodos tikslas - lankytojams pristatyti svarbiausias su Dievo Gailestingumu susijusias vietas Vilniuje ir jo apylinkėse.
Ši paroda – tai pirmasis toks vizualinis žinynas apie vietas, kuriose Gailestingumo kibirkštys įžiebė visą pasaulį apimančią ugnį.
Parodos rengėjams svarbu pristatyti Šv. Faustinos, palaimintojo kun. Mykolo Sopočkos, Šv. Jono Pauliaus asmenybes per jų veiklą, skelbiant svarbiausią Dievo savybę – Gailestingumą.

Parodos organizatoriai – Vandžiogalos Lenkų biblioteka

Antrąjį kovo savaitgalį į Vandžiogalos Lenkų biblioteką atkeliavo nauja knygų siunta. Ją mums padovanojo geras vandžiogaliečių bičiulis Zygmunt Szwejkowski iš Lenkijos Belogardo miesto. Labai džiaugiamės naujų knygų įvairove. Tai istorinės, kulinarinės, propaguojančios sveiką gyvenseną medicinos knygos, knygos, patariančios, kaip tvarkyti buitį. Nuoširdžiai už šią dovaną dėkojame mūsų bičiuliui Zygmunt Szwejkowski, kuris, beje, yra gimęs ir krikštytas mūsų parapijoje. Jo šaknys - Vandžiogalos žemėje.

Penktadienio popietę vandžiogaliečiai kartu su parapijos klebonu kunigu Skaidriumi Kandratavičiumi džiaugėsi Šiluva.

Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje - gražios, maldingos gavėnios penktadienių Kryžiaus kelio garbinimo prisiminimas. Su pagarba ir nostalgija mename nesenus 1980 – 2000 –uosius metus, kai su mumis dar buvo parapijiečiai - Kryžiaus kelio garbintojai. Tai Jadvyga Sankauskaitė (Jadwiga Sankowska), kuri kiekvieną penktadienį iš gretimo Boniškių kaimo (6 kilometrai nuo Vandžiogalos) pėsčiomis ateidavo į Švč. Trejybės bažnyčią. Kas penktadienį pėsčiomis iš Kikonių kaimo(4 kilometrai nuo Vandžiogalos) ateidavo Stanislovas Zvicevičius (Stanisław Zwycewicz) ir Konstantas Cechanavičius (Konstanty Cechanowicz). Niekados Kryžiaus kelio penktadieniais bažnyčioje neapleisdavo ir pamaldusis Antanas Orentas (Antoni Orent). Jis kaskart pėsčiomis iš Vygių kaimo ėjo net 6 – 7 kilometrus.

Po Antrojo pasaulinio karo Ukrainoje vyko precedento pasaulyje neturinčios partizaninės kovos. Ukrainos sukilėlių armijos UPA kovotojų būriai buvo didžiausi Rytų Europoje. Operatyvinė UPA Vakarų – Karpatų tūkstantinė sukilėlių grupė veikė ir migravo tarp Rytų Lenkijos ir Karpatų. Ukrainiečių nacionalistams ir jų vykdomoms ginkluotoms baudžiamosioms operacijoms Galicijoje ir Voluinėje vadovavo UPA vyriausioji vadovybė ir Vakarų bei Šiaurės grupių štabai. Vyko kruvinos, nuožmios, žutbūtinės kovos. Štai ką apie šias kruvinas kovas su UPA banditais Rytų Lenkijoje prisimena vandžiogalietis lenkų karys, veteranas Stanislovas Vaškevičius (Stanisław Waszkiewicz).

Vandžiogalos Lenkų bibliotekoje (Kėdainių g. 26) atidaryta paroda „Vilnius – Gailestingumo miestas“. Šios parodos tikslas - lankytojams pristatyti svarbiausias su Dievo Gailestingumu susijusias vietas Vilniuje ir jo apylinkėse. Ši paroda – tai pirmasis toks vizualinis žinynas apie vietas, kuriose Gailestingumo kibirkštys įžiebė visą pasaulį apimančią ugnį. Parodos rengėjams buvo svarbu pristatyti šv. Faustinos, palaimintojo kun. Mykolo Sopočkos, šv. Jono Pauliaus II asmenybes per jų veiklą, skelbiant svarbiausią Dievo savybę – Gailestingumą.