Sekmadienį, gruodžio 15 dienos rytą, į Vandžiogalos Lenkų biblioteką (Kėdainių g.26) atvyko visada čia laukiami svečiai, mūsų bičiuliai iš Lenkijos asociacijos Traugutt.org - pirmininkas Jacek Świs kartu su savo mielais, jautriais ir rūpestingais draugais Marta ir Paweł.

Visuomeninės asociacijos Traugutt.org atstovai kaip ir pernai pas mus atvyko su dovanomis – įvairiais mokykliniais reikmenimis ir priemonėmis mokiniams. Visa tai asociacijos nariai surinko vykdydami karitatyvinę akciją „Nie jest kolorowo“ („Nėra spalvota“) Lenkijos Pamario krašte.

Vingiuoti ir nenuspėjami žmonių likimai. Daugelį įvykių, istorijų, paslapčių jau yra nusinešta su savimi anapilin, daug ką ištrynė laikas, o kai ką pavyksta rasti, išsaugoti. Tai paliekame istorijai, ateinančioms kartoms.

Kilmingų garsių lenkų bajorų Jagiełłowiczy (Jagelavičių) giminių sutinkame Vandžiogalos parapijoje ir jos apylinkėse. Jos čia gausiai ir plačiai pasklidusios gyveno dešimtyje, o gal ir daugiau parapijos kaimų ir vienkiemių, tokių kaip Boniszki (Boniškiai), Ibiany (Ibėnai), Prejszagoła (Preišiogala), Żagowicze (Žiogaičiai), Jagiełowa (Jagelava), Girała (Girelė) ir kitose. Bajorų Jagiełłowiczy (Jagelavičių) giminės čia gyveno ilgiau nei du šimtai metų.

Paskutinę lapkričio savaitę didžiąją dalį savo laisvalaikio vandžiogaliečiai lenkai skyrė bažnyčios šoninėje emporoje esančiam altoriui. Jo pirmajame tarpsnyje esantis paveikslas, vaizduojantis Šv. Joną Krikštytoją, prašėsi tvarkyti, valyti ir atnaujinti. Paveikslas nutapytas1902 metais ant drobės aliejiniais dažais, autorius – dailininkas Konstantinas Gorskis (Konstanty Gorski). Žinomas lenkų dailininkas gimė Vandžiogalos parapijoje Kazimieravos (Kazimierzowo) dvare 1868 metais. Šiame dvare jis kurį laiką ir gyveno su savo vyresniaisiais broliais Vladislavu ir Boleslavu. Konstantinas visada jautė potraukį menui, o dailės pagrindus įgijo Vilniaus Trutnevo piešimo mokykloje.

Tautietį Stanislovą sutikome pačiame darbų įkarštyje. Senolis pradėjęs skaldyti dar neseniai atvežtą miškovežį ką tik supjautų uosinių malkų. Krūva išties nemaža, darbo tikrai daug ir jis ne iš lengvųjų. Paklausėme, ar neprašys talkos, kad kažkas padėtų. „Nebėra ko prašyti, visi mano draugai ir pažįstami jau seniai numirę, likau vienas. Manau, neskubėdamas ir vienas iki Kalėdų tikriausiai suskaldysiu ir sudėsiu į rietuvę. Malkos nors storos, bet gerai skyla, o kurios neskyla, suduodu su dešimties kilogramų kūju - ir tvarka... Užeikime į vidų, - pakvietė Stanislovas. - Parodysiu dovaną – rožančių, man jį draugai iš Poznanės atsiuntė.“

Po iškilmingų 1863-1864 metų sukilimo vadų ir dalyvių laidotuvių Rasų kapinėse Vilniuje kitos dienos, šeštadienio, rytą, vandžiogaliečiai vėl susitiko su savo bičiuliais Kaišiadorių vyskupijos „Vilties tiltas” katalikiškos organizacijos nariais ir jos vedliais, aktyviais visuomenininkais kaišiadoriečiais gydytojais Virginija ir Ąžuolu Sutkais. Kartu atvyko ir draugai iš Lenkijos Varmijos – Mazūrijos vaivadijos Lidzbarski apskrities Kiwity seniūnijos Krekole miestelio visuomeninės organizacijos „Łańcuch wzajemności“ atstovai kartu su pirmininku Ryszard Przytuła. Šį bičiulių susitikimą ir pažintinę ekskursiją mielai sutiko vesti, pasakoti ir vertėjauti Kauno Arkivyskupijos Apaštalinis administratorius vyskupas Algirdas Jurevičius.

Vandžiogaliečiai lenkai lapkričio 22 dieną dalyvavo iškilmingose 1863–1864 metų sukilimo vadų ir dalyvių valstybinėse laidotuvėse Vilniuje.

Lietuvos ir Lenkijos garbės sargybos kariams lydint, karstai su sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko (Zygmunt Sierakowski) ir Konstantino Kalinausko (Konstanty Kalinowski) bei dar 18 sukilėlių palaikais iš Valdovų rūmų buvo pernešti į Vilniaus Šv.vysk. Stanislovo ir Šv.Vladislovo Arkikatedrą baziliką. Daug žmonių tą rytą atėjo atsisveikinti su trijų tautų – lietuvių, lenkų ir baltarusių- nacionaliniais herojais, kurie atidavė gyvybę už mūsų ir jūsų laisvę.

Sekmadienį, lapkričio 10 dieną, Vandžiogaloje vyko iškilmingas 101-ųjų Lenkijos Nepriklausomybės metinių minėjimas. Nepriklausomybės minėjimo „Istorinės Atminties maršo“ organizatorius – Vandžiogalos Lietuvos lenkų sąjungos skyriaus pirmininkas Ričardas Jankauskas.

Nuo ankstyvo ryto į Vandžiogalą rinkosi šventės dalyviai ir svečiai. Iš Lenkijos Priekarpatės vaivadijos atvyko jaunimo pučiamųjų orkestras OSP Majdan Sieniawski - orkestro direktorius Zdzisław Sęk, kapelmeisteris Michał Rydzik, taip pat šios vaivadijos Przeworsko apskrities Adamόwka gminos delegacija su savo seniūnu (wόjt) Edward Jarmuziewicz. Į šventę atvyko ir mūsų bičiuliai iš Vilniaus ir Kauno.

Praėjusį šventadienį Vandžiogalos Lenkų bibliotekoje į pamokėles susirinkę sekmadieninės Lenkų kalbos mokyklėlės mokiniai gavo dovanų – naujus batus aulinukus. Šias dovanas prieš savaitę atvežė ir padovanojo pas mus viešėję tautiečiai - Lenkijos Priekarpatės vaivadijos jaunimo pučiamųjų orkestras OSP Majdan Sieniawski, orkestro direktorius Zdzisław Sęk, kapelmeisteris Michał Rydzik.

Idėja atvežti naujų batų vandžiogaliečiams vaikams kilo orkestro direktoriui Zdzisław Sęk. Jis jau buvo girdėjęs apie vandžiogaliečių lenkų savanorių karitiečių labdaringą veiklą padedančią stokojantiems, todėl tokiai jo minčiai buvo pritarta vienbalsiai. Orkestro jaunimas nupirko ivairių naujų vaikiškų batų ir atvežė į Vandžiogalą.

Jau antri metai tęsiasi Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčios kapitalinė renovacija. 2018 metais sutvarkyta visa bažnyčios išorė, šiais metais tvarkomas bažnyčios vidus. Deja, per renovacijos laikotarpį taip ir neatsirado tikinčiųjų parapijiečių, norinčių savanoriškai neatlygintinai pasidarbuoti savo ypatingos šventovės labui, jos grožiui, švarai ir tvarkai atkurti. Todėl šios didžiulės renovacijos iniciatoriai, vandžiogaliečiai lenkai, jausdami laiko pulsą, didelę atsakomybę ir krikščionišką pareigą šventovei, savo laisvalaikį, atostogų ir išeiginių dienų laiką skiria neatidėliotiniems restauracijos, švarinimo ir tvarkymo darbams bažnyčios viduje. Reikia skubėti, laikas nelaukia. Artėjant šaltajam sezonui nebaigti darbai taps dar sunkiau įveikiami.