svieseDSCF6365Vandžiogaliečiai vis dažniau kviečiami į renginius, vykstančius Nacionaliniame M.K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune. Ir praėjusio šeštadienio popietę jie atvyko į Kauną, kur pianistė Šviesė Čepliauskaitė visus kvietė kartu pažymėti Lenkijos Nepriklausomybės šimtmetį ir prisiminti Lenkijos menininkus, atlikėjus, kompozitorius, kurie buvo betarpiškai susiję su Lietuva. Čia įvyko jos koncertas – paskaita „Karolis, Emilis ir Ignacas Jonas”.

Atlikėja kreipėsi į visus klausdama, ar susirinkusieji žino, kad Varšuvos filharmonijos įkūrėjas Emilis Mlynarskis (Emil Młynarśki) buvo Beatričės Grincevičiūtės dėdė ir kelis dešimtmečius leisdavęs vasaras Ilguvos dvare, kuriame viešėdavo ir muzikuodavo žymiausi to meto muzikantai.

senosknDSCF6273Vandžiogalos Lenkų bibliotekos lentynos pasipildė „naujomis“ senomis, retomis knygomis. Visos jos visada turėjo, o dabar ypač turi didelę išliekamąją istorinę vertę.Todėl tikriesiems bibliofilams, senų knygų gurmanams, perskaityti jas tiesiog būtina.

Knygos spausdintos XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje Varšuvoje, taip pat ir tarpukario Lietuvoje – Vilniuje ir Kaune. Tai reti įdomūs leidiniai. Visi egzemplioriai pažymėti tarpukaryje veikusių Kauno apskrityje lenkų visuomeninių organizacijų antspaudais. Jie leidžia atsigręžti ir pažvelgti į to meto lenkų švietimo ir kultūros raidą čia, Kaune ir Kauno apskrityje. Šios knygos, pasirodo, buvo Kauno lenkų švietimo draugijos „Oświata“ („Švietimas“) nuosavybė.

sienosDSCF5275Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčia – medinė, visos sienos eglinių rąstų, tik pirmasis rąstų vainikas nuo pamatų kai kuriose vietose iš kietmedžio (ąžuolo), kitur – eglės mediena. Nuėmus medines lenteles, kuriomis apkalta bažnyčia, abiejuose jos galo šonuose buvo galima pamatyti rąstuose išpjautas angas, užmūrytas plytomis. Tarpukaryje pro šias angas buvo išvesti metaliniai kaminai iš dviejų plytinių krosnių, stovėjusių bažnyčios viduje. Šios krosnys žiemą šildė bažnyčią. Galinė dešinioji siena yra nukentėjusi, nes Antrojo pasaulinio karo metais šventoriuje sprogęs sprogmuo nuplėšė jos dalį.

pamataiDSCF4863Švč. Trejybės bažnyčia Vandžiogaloje pastatyta 1829 metais. Jos priekinės dalies – presbiterijos – pamatai įrengti jau nuo XV- XVI ir vėlesniais amžiais žinomu tais laikais būdu: kad būtų pakeltas nuo žemės apatinis pastato vainikas, kampuose būdavo dedama atrama ( pvz.: palaidi akmenys, medinės kaladės, pusiau skelti rąstai ir pan.).

Nuo ilgos metų naštos, buvimo žemėje supuvo ąžuolinės kaladės, pavieniai palaidi akmenys, paplauti vandens nuotekų, nuo bažnyčios stogo pasidavė nuosėdžiui ir bažnyčios presbiterijos priekis pavojingai pradėjo smegti į gruntą, atsivėrė plyšiai. Situacija, žinant bažnyčios amžių, pasidarė grėsminga.

edukacDSCF6075Paskutinę šio netipiško rugsėjo savaitę net dviejų, 9 ir 10, Vandžiogalos gimnazijos klasių mokiniai apsilankė Švč. Trejybės bažnyčioje. Juos čia atvedė rusų kalbos, dailės ir technologijų mokytoja, klasės auklėtoja Ona Šiušienė. Kai kurie moksleiviai bažnyčioje lankėsi pirmą kartą. Jie per šią akademinę valandą norėjo išgirsti Švč. Trejybės bažnyčios istoriją, susipažinti su joje esančiais meno kūriniais: paveikslais, medžio drožyba, dekoro elementais, sužinoti bažnyčios remonto aktualijas.

Paprašytas pravesti pažintinę ekskursiją, šių eilučių autorius stengėsi moksleiviams įtaigiai pateikti kuo daugiau istorinių faktų ir kitos informacijos.

reid2DSCF6047Sekmadienį, rugsėjo 30 dieną, 9 val., į Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčią dalyvauti šv.Mišiose rinkosi vandžiogaliečiai ir svečiai - mūsų draugai iš Lenkijos, „Ponary pamiętamy“ ir „Rajd Katyński“ motociklininkai. Iš Kauno atvyko ir Kauno apskrities bajorų draugijos atstovai. Jie gedi neseniai palaidoję vieną iš šios draugijos steigėjų, gerai žinomą vandžiogaliečiams senos ir garsios Chmielevskių giminės atstovę.

Šv. Mišias lenkų kalba aukojo ir pamokslą pasakė geras vandžiogaliečių bičiulis, dabar besidarbuojantis tolimajame Sibire – Tobolske. Jis, sužinojęs apie vandžiogaliečių organizuojamą lenkų istorinės atminties reidą, atvyko pas mus. Tai - kunigas h.m. Dariusz Stańczyk.

reid1DSCF5739Paskutinį rugsėjo savaitgalį, ankstų šeštadienio rytą, vandžiogaliečiai kartu su Lenkų kalbos mokyklėlės moksleiviais, mūsų bičiuliais „Ponary pamiętamy“ ir „Rajd Katyński“ motociklninkais nuo Vandžiogalos Lenkų bibliotekos dviem mikroautobusais ir su motociklininkų grupės palyda išvyko į istorinės atminties kelią po senąjį, tiek daug iškentėjusį istorinės Liaudos kraštą. Šį savo žygį reido dalyviai skyrė Lenkijos ir Lietuvos valstybių atkūrimo 100-osioms, jubiliejinėms, metinėms paminėti. Vandžiogaliečių istorinės atminties reido tikslas - aplankyti mūsų kraštuose gyvenusių ir už laisvę kovojusių lenkų atminties vietas: 1769 metų Baro konfederatų, 1831 metų lakričio sukilimo dalyvių, 1863 metų sausio sukilimo dalyvių ir vėlesnių laikų kovotojų, lenkų patriotų, kovojusių ir žuvusių už šalies nepriklausomybę - „Už mūsų ir jūsų laisvę“.

popiezDSCF5481„... Ieškokite savo šaknų,... Negyvenkite vidutinybėje, ... Esate kankinių vaikai – tai jūsų stiprybė...“

Šiuos išmintingus, padrąsinančius žodžius, ištartus homilijos metu, išgirdo vandžiogaliečiai sekmadienį, rugsėjo 23 dieną, atvykę į 10 valandą Kauno Santakos parke aukojamas Šv. Mišias, kuriose Popiežių Pranciškų sutiko ir sveikino žmonės, atvykę ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos, Rusijos ir kitų šalių.

Vandžiogaliečiai su šimtatūkstantine piligrimų ir maldininkų minia Santakos parke sekmadienį meldėsi drauge su Katalikų Bažnyčios galva – Popiežiumi Pranciškumi, kartu su visais Lietuvos vyskupais ir vyskupais svečiais, taip pat su didžiuliu būriu kunigų, giedojo kartu su jungtiniu bažnyčių choru ir solistais, priėmė Eucharistiją drauge su daugiau negu 30 tūkstančių brolių ir seserų Kristuje.

angelDSCF5322Vandžiogaliečiai rugsėjo 20-osios popietę Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje dalyvavo parodos „Angelas ir sūnus“ Witkiewicziai Zakopanėje ir Lietuvoje“ atidaryme. Svarbiausia parodos mintis - ilgamečiai tėvo ir sūnaus, išskirtinių lenkų menininkų, santykiai. Vieno iš įžymiausių lenkų menininkų asmenybės formavimuisi didelės įtakos turėjo išmintingas tėvas. Toks tėvas kiekvienam jaunuoliui yra didžiausias lobis. Kada jauno žmogaus auklėjimas tėvui tampa svarbiausia gyvenimo užduotimi, atsiranda ypatingas tarpusavio artumas, bendri kasdieniniai darbai ir rūpesčiai, pokalbiai apie literatūrą, meną, mokslą. Visa tai veikė jauną žmogų ir suformavo jį, kaip menininką. Parodos ekspozicijoje matome ir ryškius lenkų menininkų ryšius su Lietuva...

Free Joomla! template by Age Themes