Šeštadienį, lapkričio 9 dienos rytą, vandžiogaliečiai lenkai kartu su Sekmadieninės lenkų kalbos mokyklėlės mokiniais aikštėje priešais bažnyčią pasitiko svečius. Atvyko tautiečiai iš Lenkijos Vroclavo miesto, iš Pietvakarinės Žemutinės Silezijos vaivadijos Dzierżoniowski (Dzieržoniovo) apskrities. Tarp atvykusiųjų svečių daug jaunimo. Tai apskrities administracijos jaunimo patarėjų komandos atstovai, apskrities mokymo įstaigų vadovai, mokytojai, moksleiviai, harcerai (skautai). Kartu atvyko ir Vroclavo televizijos „Wschód“ („Rytai“) kūrybinė grupė su žinoma televizijos žurnaliste Grażyna Orłowska – Sondej.

Visi istorinės atminties reido dalyviai rinkosi į Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčią. Susirinkusiems  šių eilučių autorius papasakojo bažnyčios, miestelio istoriją, čia vykusius reikšmingus įvykius, gyvenusius įvairių religijų ir tautybių žmones, jų gyvenimą, tarpusavio  santykius ir pasiekimus įvairiais istoriniais laikotarpiais, taip pat apie mūsų krašte vykusias kovas už laisvę ir nepriklausomybę. Svečius sudomino  mūsų ypatinga šventovė, joje esantys artefaktai, jau praėjusio laiko ženklai bei amžinieji simboliai,  ano meto dvasia, menanti Vandžiogalos krašto lenkų bajorus, šviesuolius, patriotus.
Apžiūrėję šventovę ir joje pasimeldę, visi istorinės atminties reido dalyviai pasuko į senąjį bažnyčios šventorių.

Atvykus į Žeimius, istorinės atminties reido dalyvius prie Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios pasitiko vandžiogaliečių lenkų bičiulis, Žeimių krašto kraštotyrininkas, medžio drožėjas, istorijos žinovas Artūras Narkevičius. Jis mielai sutiko papasakoti atvykusiems svečiams apie miestelio ir bažnyčios istoriją, čia gyvenusius įvairių tautybių žmones, jų veiklas, kovas ir likimus. Vandžiogaliečiai lenkai, Sekmadieninės lenkų kalbos mokyklėlės mokiniai, atvykę svečiai atidžiai klausėsi kraštotyrininko pasakojimų, degė žvakes, dėjo gėles ant 1831, 1863 metų sukilimo dalyvių kapų.

Nedaugelis tikriausiai žino Normainių II vietovę Jonavos rajone, nedaug likę ženklų, kad kažkada ten  buvo dvaras, kuris priklausė kilmingam lenkų bajorui, aktyviam Baro konfederacijos dalyviui Karoliui Brunovai (Karol Brunowa). Tik apie pusantro kilometro nuo Šėtos miestelio laukuose stūkso vieniša koplyčia, kuri pastatyta paminėti Baro konfederatams. Jų devizas buvo „Už tikėjimą ir laisvę!“ („Za wiarę i wolnoṥć!“). Vandžiogaliečiai lenkai jau dešimtmetį lanko šią vietą, nes XIX amžiaus pradžioje Kauno miesto aristokratė grafienė Kotryna Šukšina (Katarzyna Szukszyna) kartu su aktyviu Baro konfederatu Karoliu Brunova iš savo dvarų pajamų skyrė Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčios atnaujinimui ir jos išpuošimui 1140 sidabro rublių.

Dar neprivažiavus Šėtos, istorinės atminties reido dalyviai kelyje sustojo prie netoliese buvusio Miteniškių dvaro liekanų. Šis dvaras priklausė žinomai kilmingų lenkų bajorų Montvilų (Montwiłł) giminei. Šios giminės atstovai Stanislovas Montvila (Stanisław Montwiłł) aktyviai dalyvavo 1863 metų sukilime. Jis kartu su draugais įsijungė į Zigmo Sierakausko (Zygmont Sierakowski) vadovaujamą būrį, dalyvavo kautynėse su Rusijos kariuomene ties Biržais. Ten buvo sužeistas. Visi šios garsios giminės broliai ir seserys buvo gerai žinomi – savo darbu daug pastarnavo kraštui. Didelį indėlį krašto vystymuisi įnešė Juozapas Montvila (1850 – 1911) (Józef Montwiłł). Jis buvo aktyvus visuomeninis veikėjas, verslininkas, bankininkas, filantropas, daugelio sakralinių ir kitokių pastatų statybos Lietuvoje iniciatorius.

Iš Šėtos istorinės atminties reido dalyviai atvyko į Šventybrastį, esantį Kėdainių rajone, Nevėžio pakrantėje, prie Brastos upelio. Čia 1863 metų spalį vyko kunigo Antano Mackevičiaus (Antoni Mackiewicz) vadovaujamų sukilėlių kautynės su caro kariuomene. Žuvę kovotojai čia Brastos slėnyje ir palaidoti. Jiems atminti pastatytas paminklas. Užrašas jame liudija, kad čia palaidoti 75 sukilėliai.
Istorinės atminties reido dalyviai pagerbė kritusius „Už mūsų ir jūsų laisvę“ kovotojus - padėjo gėlių, uždegė žvakes. Jaudinanti akimirka.
1911 metais Šventybrasčio bažnyčioje buvo pakrikštytas Nobelio premijos laureatas poetas Česlovas Milošas (Czesław Miłosz).

Nuo Šventybrasčio iki Pajieslio gan tolimas kelias, tad čia atvykome jau temstant. Stabtelėjome prie Pajieslio Švč. Mergelės Marijos Liūdinčiųjų Guodėjos bažnyčios. Bažnyčios šventoriuje radome nemažai tautiečių kapų.
Ši medinė Pajieslio bažnyčia XIX amžiaus viduryje buvo atkelta iš Pašušvio. Šios bažnyčios statyba ir visais reikalais rūpinosi Teodora Pilsudska, Lenkijos maršalo Juzefo Pilsudsko senelė. Ji, šios bažnyčios fundatorė, ir yra palaidota šventoriuje priešais bažnyčią. Šiame šventoriuje palaidoti tautiečiai buvo aktyvūs 1863 metų sukilimo dalyviai ir jo rėmėjai.

Lapkričio 11 dieną  Lenkų kultūros rūmuose Vilniuje vyko nacionalinės šventės – Lenkijos Nepriklausomybės - 106-ųjų metinių minėjimas. Jame  ir šventiniame koncerte dalyvavo ir vandžiogaliečiai lenkai.
Lenkijos Respublikos Chargé d´affaires a.i. (Laikinasis reikalų patikėtinis) Lietuvoje Andrzej Dudziński pasveikino visus tautiečius, susirinkusius salėje, su Lenkijos nacionaline Nepriklausomybės švente. Jis nemažam aktyvių tautiečių visuomenininkų, lenkų tradicijų ir kultūros puoselėtojų būriui už pasiaukojamą darbą lenkų bendruomenei Lietuvoje įteikė Lenkijos Prezidento Andrzej Duda suteiktus valstybinius apdovanojimus.