Reportažas

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000260279/jak-sie-masz-sasiedzie-jak-powstala-polska-wyspa-w-srodku-litwy-reportaz-z-kowienszczyzny

Televizijos laidos „Kas geresnio, kaimyne?“ sumanytojai ir kūrėjai tikisi, kad jų rodomi reportažai sulauks ne tik Lietuvoje gyvenančių lenkų dėmesio, bet bus įdomūs ir lietuviams.
Ištisus šimtmečius gyvename vieni šalia kitų. Priešiškų ideologijų tendencingai iškreipti istoriniai faktai, nežinojimas, klaidingi įsivaizdavimai, įsišakniję stereotipai ir kompleksai daugelį metų trukdė ir dar tebetrukdo tarp abiejų tautų tiesti draugystės ir pažinimo tiltus bei stiprinti pilietinį sąmoningumą. Dabartinis laikotarpis, pilnas grėsmių, verčia keisti požiūrį ir ieškoti bendrų sąlyčio taškų tarp šių dviejų laisvę mylinčių tautų. Todėl ir šio naujo televizijos projekto „Kas geresnio, kaimyne?“ kūrėjų laidoje senoji istorija susipina su dabartimi, su Lietuvos lenkų kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo atspindžiais.

Kartu minėjome Valstybės gimtadienį
Giraitės bendruomenės pakviesti vasario 16 dieną vandžiogaliečiai lenkai dalyvavo Lietuvos valstybės atkūrimo šventėje, kuri vyko vietoje, kur iškils Giraitės Šv. Šeimos parapijos bažnyčia. Čia netrukus bus pakloti maldos namų pamatai, kuriuose bus įkasta kapsulė su laišku ateities kartoms ir pasirašytu bažnyčios statybos darbų pradžios aktu. Todėl vienas iš svarbių šios šventės akcentų ir buvo laiško ateities kartoms ir bažnyčios statybos darbų pradžios akto pasirašymas. Šiuos istorinius dokumentus pasirašė Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas, Giraitės Šv.Šeimos parapijos klebonas Tomas Trečiokas ir kiti Užliedžių seniūnijos bendruomenių atstovai.

Jau kelis dešimtmečius vandžiogaliečiai lenkai  nuoširdžiai mini 1863-1864 metų Sausio sukilimo metines. Buvo laikai, kada apie šį sukilimą, jo reikšmę, kovos devizą „Už mūsų ir jūsų laisvę!” nebuvo  pakankamai kalbama.
Vandžiogaliečiams lenkams pasisekė – jų tėvai ir protėviai  pasakojo apie lenkų žutbūtines kovas per Sausio sukilimą (Powstanie Styczniowe) mūsų krašte ir mūsų vietovėje. Tai buvo garbės ir pareigos reikalas – saugoti didvyrių atminimą. Senieji Vandžiogalos lenkai savo vaikams iš kartos į kartą perduodavo prisiminimus, rodydavo sukilimo dalyvių kapus, amžinojo poilsio vietas, simbolinius kryžius įvairiose kapinaitėse.