Paskutinį rugpjūčio savaitgalį sulaukėme ypatingų svečių iš Vilnijos krašto, Vaidotų. Tai mūsų gero bičiulio tautiečio Michalo Treščinskio (Michał Treszczyński) draugai ir bičiuliai, kaimynai ir bendradarbiai, mėgstantys istorines pažintines keliones. Savaitgalį išvykę pasižvalgyti po gimtąjį kraštą – aplankyti Kauną, atvyko ir pas mus, į Vandžiogalą. Kai kurie iš jų buvo tik girdėję apie vandžiogaliečius lenkus, dabar turėjo progą artimiau susipažinti.
Mūsų bičiulis Michal Treščinski - didelės erudicijos žmogus, nenuilstantis kelionių vadovas, su juo visiems visada būna gera ir įdomu.
Jis Vandžiogalos lenkus visada parodo kaip sektiną pavyzdį. Todėl šis susitikimas mums buvo ypatingas – turėjome pasistengti per trumpą laiką kuo daugiau parodyti ir papasakoti apie save, apie miestelį, apie nuveiktus darbus ir ateities svajones tautiečiams iš Vilnijos krašto.
Kartu suklupę prieš didįjį altorių, pasimeldėme stebuklais ir malonėmis garsėjančiam Nukryžiuotajam. Bažnyčios šventoriuje atvykusiųjų svečių jaunosios kartos atstovai uždegė žvakeles, pagerbė nusipelniusių mūsų kraštui žmonių atminimą. Visi kopėme į varpinę, prisilietėme prie senojo 300 metų senumo varpo. Tai jis kvietė šio krašto žmones į suskilimus, vykusius 1831 ir 1863 metais. Vėliau nyvykome į Vandžiogalos Lenkų biblioteką, kur svečiai turėjo progą pamatyti ne vieną unikalų leidinį. Svečiai bibliotekai padovanojo knygų, kurių vienoje pasakojama apie tarpukaryje mūsų krašte veikusias harcerų (skautų) organizacijas, apie žmones – šių organizacijų įkūrėjus.
Atsisveikindami svečiai mums padovanojo didelį tortą ir išskubėjo į Kauną pamatyti senamiestį ir Prisikėlimo bažnyčią. Vandžiogaliečiai lenkai ragaudami saldžią dovaną dar ilgai kalbėjosi apie mūsų bičiulio Michalo Treščinskio ir jo draugų vizitą Vandžiogaloje.
Ričardas Jankauskas
