Gyvosios istorijos festivalis „Už mūsų ir jūsų laisvę”
Šiais metais Lenkija ir Lietuva mini 1863 - 1864 - ųjų metų sukilimo 150 - ies metų sukaktį. Šis sukilimas įėjo į abiejų tautų istoriją kaip vienas garbingiausių ilgametės kovos už laisvę epizodas. Dalgiais, šakėmis ir menkais medžiokliniais šautuvais ginkluoti įvairių socialinių sluoksnių vyrai ir moterys drąsiai stojo į kovą prieš „Europos žandaru“ vadinamą carinę Rusiją. Nors pusantrų metų vykusi nuožmi kova ir buvo pralaimėta, tačiau abi tautos nepalūžo, jos užsigrūdino tolimesnei kovai už laisvę ir nepriklausomybę. Sukilimo metu subrendo idėja ir vizija formuoti nepriklausomą valstybę.
Vandžiogaliečiai jau šių metų pradžioje, sausio 22- ąją (tai sukilimo pradžios diena), kartu su lenkų jaunimu – harcerais organizavę didelę, įspūdingą šventę, skirtą šiai sukakčiai paminėti, ir toliau aktyviai dalyvauja jubiliejiniuose renginiuose, kur tik jie bevyktų. Tad ir šį sekmadienį dalyvavo Kaune, Santakos parke, vykusiame gyvosios istorijos festivalyje „Kaunas 1863 „Už mūsų ir jūsų laisvę“. Atkurti ir parodyti, kaip prieš 150 metų vyko partizaninio karo pobūdžio mūšis, čia suvažiavo apie 100 rekonstruktorių. Daugiausia mūsų tautiečių lenkų iš įvairių Lenkijos, o taip pat ir Lietuvos, Ukrainos, Rusijos istorijos rekonstrukcijos klubų. Taigi, didžioji sukilėlius vaidinusių dalyvių dalis ir buvo lenkai. Iš Lenkijos atvykę žmonės buvo labai rimtai nusiteikę inscenizacijai, stovyklos vadai greitai sušaukė sukilėlius ir drausminga kolona pajudėjo bažnyčios link.
11 valandą didelė sukilimo meto rūbais vilkinčių žmonių kolona patraukė Šv. Jurgio bažnyčios link. Priekyje žygiavo vaikai, vienuolis, už jų - lenkų ir lietuvių sukilėliai, nešini ištiesintais dalgiais ir šautuvais. Paskui vyrus sekė to meto rūbais apsirengusios moterys. Sudėję ginklus prie bažnyčios durų ir pastatę sargybą juos saugoti, suėjo į bažnyčią melstis ir išklausyti Šv. Mišias...
Vandžiogaliečiai dar prieš mūšį apsilankė „sukilėlių“ stovykloje, apžiūrėjo sukilėlių ginklus, šnekučiavosi ir bendravo su rekonstruktoriais, fotografavosi atminčiai.
16 valandą vyko Manifesto paskelbimas ir mūšio inscenizacija. Čia susirinkę žmonės galėjo išvysti situaciją, kaip rusų kareiviams, prievarta iš kaimų imant lietuvių ir lenkų jaunuolius rekrutais, juos miške užpuola sukilėliai. Išsigelbėję keli rusų raitininkai prašo pastiprinimo, ir kariuomenės vadovybė pasiunčia baudžiamąją ekspediciją su patrankom, kuri, išdavikui pranešus, apsupa sukilėlių stovyklą. Prasideda aršus mūšis. Silpnai ginkluoti sukilėliai puola gerai ginkluotus caro armijos kareivius, girdisi šauksmai „Už Tėvynę!”, „Tesaugo mus Dievas!”, „Broliai, muškim maskolius!“. Dūmai, patrankų griausmas, kova vyras prieš vyrą perteikia autentišką skerdynių vaizdą. Stebėdami šią inscenizaciją, susimąstėme, kiek tie žmonės, tikrieji sukilėliai, kentėjo, kiek čia buvo skausmo ir ašarų ir kad visos mūsų šių dienų bėdos yra niekis prieš tas, kurias jie patyrė...
Ši 1863 metų sukilimo mūšio epizodo inscenizacija yra puiki edukacinė medžiaga mūsų jaunajai kartai, rodanti, kaip mūsų protėviai mylėjo ir kovėsi už Tėvynę!
Ričardas Jankauskas,
Lietuvos lenkų sąjungos Vandžiogalos skyriaus pirmininkas