Sekmadienio rytą mūsų kelionės sumanytojas ir rėmėjas bičiulis Artur Tchórzewski pakvietė pasisvečiuoti savo namuose Siedlce mieste. Ten mus pasitiko jo žmona Beata, sūnus Mateusz, dukra Małgorzata ir malonios kaimynės. Susitikimas buvo jaukus, šiltas ir malonus. Prisiminimai, pokalbiai užtruko iki popietės. Šeimininkams pasiūlius pasižvalgyti po apylinkes, nuvykome į netoliese esantį Drohiczyn. Keltu persikėlėme per Bugo upę. Čia, senosios pilies papėdėje, vyko senovės slavų, baltų ir vikingų šventė. Apžiūrėjome senovines karių stovyklas, jų ginklus, ypač pasirodė įdomūs jų papročiai. Mūsų bičiulis Artur parodė vietą, kur ant Bugo upės kranto stovėjo senoji pilis. Šventėje sutikome kitą mūsų gerą bičiulį komandorą Marcin Gałecki ir jo vaikus.

Jis irgi pakvietė pasisvečiuoti savo namuose, pastatytuose netoliese, senelių žemėje. Ilgai vakarojome, šnekučiavomės... Visur buvome sutikti kaip artimiausi žmonės - broliai ir seserys...
Kitos dienos rytą mus aplankė bičiulis Artur Tchórzewski ir pasakė, kad esame kviečiami pas Zbuczyn Šv. Stanislovo, vyskupo kankinio, ir Angelų Sargų parapijos kleboną kunigą Stanisław Chodźko. Parapijos Zbuczyn administratorius kunigas Stanisław Chodźko ir mūsų bičiulis Artur Tchórzewski maloniai pasisiūlė kitą vasarą priimti katalikiško jaunimo grupę iš Vandžiogalos pasisvečiuoti Lenkijoje, jų parapijoje organizuoti jaunimo stovyklą. Vandžiogaliečiai mielai priėmė pasiūlymą.
Nėra pasaulyje didesnio turto už žmonių gerumą, nuoširdumą ir bendravimą. Mes tebeieškome žodžių, galinčių nusakyti mūsų dėkingumą, mecenatui ir bičiuliui Artur Tchórzewski ir jo sūnui Mateusz už nuostabią dovaną – pažintinę, piligriminę kelionę po Lenkiją. Nuoširdžių draugų rūpestis – galimybė dalytis dvasios šviesa ir įprasminti gyvenimą...