Kaip kasmet, taip ir šiemet  adventiniu laikotarpiu vandžiogaliečiai savanoriai dažniau stabteli ir pagalvoja apie šalia esančius žmones,  kenčiančius nuo fizinių ir dvasinių skausmų.

Vandžiogalos parapijoje vienišų, pagyvenusių, o ypač kenčiančių nuo įvairių priklausomybių žmonių tikrai esama. Savanoriai, pažinodami žmones, kurie gyvena be elektros, be kuro, be maisto, stengiasi jiems  praskaidrinti  adventinį laikotarpį. Dažnai savo lėšomis jiems savanoriai nuperka maisto produktų, padeda sutvarkyti buitį, randa laiko  pabendrauti jų gimtąja lenkų kalba.

Gera drauge prisiminti Anapilin išėjusius jų tėvus, draugus, prisiminti jaunystę, darbą kolūkyje. Tokie pokalbiai, tokie prisiminimai vienišus žmones labai pradžiugina.

Apmaudu, nes retai kas su jais bendrauja. Daugelis juos laiko beviltiškais žmonėmis. Adventiniu laikotarpiu ypač pravartu  prisiminti Kristaus žodžius „Kad ir kokie mes bebūtume, visi mes esame Dangiškojo Tėvo vaikai“. Labai svarbus ir Šv. Jono Pauliaus II perspėjimas: „Nesusvetimėkit, nes kitaip visi pražūsite“. Išgyvename veiklios meilės laiką: vandžiogaliečiai savanoriai tęsia savo misiją adventinėje akcijoje „Gerumas mus vienija“. Kodėl tik savanoriai?

Ričardas Jankauskas