Sekmadienį, liepos 24 dieną, Skarulių krašto patriotų pakviesti vandžiogaliečiai atvyko į titulinius Šv.Onos atlaidus Skaruliuose.
Bažnyčios šventoriuje juos pasitiko mūsų tautietis Juzef Puišo. Puišų šeima – tai senieji Skarulių miestelio gyventojai. Tik keli šimtai metrų nuo Šv.Onos bažnyčios iki vietos, kur buvo jų žemės, ir stovėjo gimtieji namai. Deja, sovietmečiu Jonavos Skarulių gyvenvietė buvo sunaikinta, atimta iš žmonių žemė, sugriauti jų namai (viso apie 150 namų).
Ten, kur dabar driekiasi azotinių trąšų gamykla „Achema“, šalia dunksojo Skarulių miestelis - dvaras.
Tai labai sena gyvenvietė, vadinta Lipnikais. Lipnikų dvaras ir bažnyčia minimi 1522 m. XVI a. pabaigoje dvaras atiteko Skarulskių giminės pirmajam atstovui Baltramiejui. Nuo to laiko Lipnikai pradėti vadinti Skaruliais. 1620-1622 m. Andrzej Skarulski pastatė naują mūrinę Šv. Onos bažnyčią. Skarulių bažnyčia yra labai originalios architektūros. Panašių bažnyčių Lietuvoje tėra trys. Ji renesansinė, nors turi ryškių gotikos bruožų. Jonavos bažnyčia net iki 1922 m. buvo tik Skarulių bažnyčios filija. Skarulių bažnyčia, senasis šventorius, - tai lenkiškumo klodai, tos persipinančios senųjų Skarulių renesanso ir gotikos detalės, ta alsuote alsuojanti lenkiška dvasia, prieš kurią beprasmiška ginčytis...
Dvyliktą valandą Šv.Onos tituliniai atlaidai prasidėjo iškilminga procesija su Šv. Sakramentu aplink bažnyčią. Dalyvauti procesijoje buvo pakviesti ir vandžiogaliečiai. Ilga žmonių eisena tarytum juosta apjuosė bažnyčią. Svečias, Panevėžio vyskupijos kurijos kancleris kunigas Saulius Černiauskas, aukojo iškilmingas šv. Mišias ir pasakė prasmingą pamokslą apie ateities baimę...
Pasibaigus šv. Mišioms bažnyčioje, vandžiogaliečiai šventoriuje sutiko nemažai pažįstamų. Jonavos klebonas kunigas dek. Audrius Mikitiukas papasakojo vandžiogaliečiams apie šią gražią, jau daug metų puoselėjamą Šv.Onos atlaidų tradiciją, kai buvę senieji Skarulių miestelio gyventojai, išsklaidyti po įvairias vietoves, per Onines sugrįžta į savo buvusią parapijinę bažnyčią ir čia švenčia atlaidus.
Svetingų mūsų tautiečių bičiulių Lucijos, Juditos ir Juzefo Puišų buvome pakviesti į jų buvusią gimtąją sodybą, kur prie šventinio stalo kartu su kitais svečiais smagiai šnekučiavomės ir dainavome šių vietovių lenkų dainas.
Vandžiogaliečiai nuoširdžiai dėkoja krikščioniškajai Puišų šeimai už katalikiškų vertybių puoselėjimą, už pagarbą tautinėms tradicijoms, už bendrystę.
Ričardas Jankauskas
