Kartu su mūsų bičiuliu Piotr Wdowiak, 2008-2012 m. dirbusiu konsulu Lenkijos Respublikos Ambasadoje Vilniuje, rašytoju, Bielefeldo universiteto absolventu, šį kartą pasukome Žemaitijos link. Sustojome Lesčiuose, 12 km į rytus nuo Ariogalos, prie Žemaičių plento. Lesčiai – sena gyvenvietė, kryžiuočių kelių aprašymuose minima jau 1384 metais ir vadinama Lesten vardu. Lesčių dvaras, kaimas ir vienkiemis XVII a. priklausė Riomeriams. Lenkų dvarininkai Riomeriai padovanojo bažnyčiai 20 dešimtinių žemės ir pastatydino Dievo Apvaizdos medinę bažnyčią. Lesčiuose ir šalia esančiuose kaimuose dauguma žmonių kalbėjo lenkiškai. Tą pastebime lankydamiesi senosiose kapinėse – tai liudija lenkiški užrašai ant paminklų. Yra čia ir Riomerių giminės kapavietė.
Privažiavome Betygalą – vieną iš seniausių, įdomią istoriją turinčių miestelių Žemaitijoje. Istoriniuose šaltiniuose Betygala minima jau XIII a. Per Žemaitijos krikštą Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas skyrė lėšų pirmajai Betygalos bažnyčiai – vienai pirmųjų bažnyčių Žemaitijoje,pastatyti.

1863 metais kunigas A.Šrėderis bažnyčioje perskaitė sukilėlių manifestą, už tai buvo ištremtas į Čitos guberniją. Čia miestelio kapinėse taip pat radome nemažai paminklų su lenkiškais užrašais.

Atvykstame į Tytuvėnus. Mus pakeri Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų karalienės bažnyčia ir Bernardinų vienuolynas, bažnyčios fundatoriaus Andrejaus Volovičiaus (I.W. Andrzej Wołłowicz) lenkų kalba parašytos epitafinės lentos. Epitafinių lentų yra ir Tytuvėnų bažnyčios šventoriaus troboje bei Kristaus laiptų koplyčios fasade. Visos šios epitafijos primenaTytuvėnų dvaro savininkus, Bernardinų vienuolyno Tytuvėnuose geradarius. Apžiūrėjome vieną svarbiausių Tytuvėnų sakralinio ansamblio sudedamųjų dalių – Kryžiaus kelią su Kristaus laiptų koplyčia. Ši Kryžiaus kelio stočių galerija yra su 25 tapytomis ir 14 gipsinių horeljefinėmis kompozicijomis. Šis Tytuvėnų Kryžiaus kelio stočių ir Kristaus Šv. laiptų ansamblis atspindi bernardiniškojo pamaldumo Kristaus kančiai tradiciją ir potridentinio laikotarpio Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) paplitusią naują piligrimystės formą – Kalvarijų arba naujųjų Jeruzalių lankymą ir apvaikščiojimą. Vienuolyne įkurto muziejaus eksponatai paliko didelį įspūdį.
Iš Tytuvėnų pajudėjome Krakių link. Čia, 8 km į pietvakarius nuo Krakių, Pajieslio kaime, stovi Pajieslio Švč. Mergelės Marijos Liūdinčiųjų Guodėjos bažnyčia, pastatyta 1857 metais. Bažnyčios fundatorė – Pašušvio dvarininkė – Teodora z Butlerów Piłsudska (1811 – 1886 m.), maršalo Józef Piłsudski senelė. Bažnyčios šventoriuje ji ir palaidota. Šventoriuje taip pat yra nemažai lenkiškų paminklų. Mus maloniai pasitiko gera pažįstama – bažnyčios prižiūrėtoja ir jos siela Irena Romanowska, puikiai kalbanti lenkiškai. Ji mielai aprodė bažnytėlę ir senus istorinius reliktus, dar menančius bažnyčios fundatorę – maršalo Józef Piłsudski senelę Teodora Piłsudską.
Jau temstant atsisveikinome su nuoširdžia mūsų tautiete Pajieslyje ponia Irena, taip pat ir su mūsų bičiuliu Piotr Wdowiak, išskubėjusiu į savo parodos ir knygos reprezentaciją, kuri jau kitą dieną įvyks Kultūros centro muziejaus amfiteatro galerijoje Ostródzie (Lenkijoje). Susitikimą su knygos autoriumi ves Lietuvos Respublikos konsulato Gdanske sekretorius Janušas Dziugevičius ( Janusz Dziugiewicz).