Šeštadienį, Visų Šventųjų dieną, minėjome šventųjų dorybes, jų pasiaukojimą ir darbus žmonių labui ir Dievo garbei. Dienos šventinė liturgija šlovino maldomis ir giesmėmis Dangaus Bažnyčią, nuostabius Dievo darbus savo šventuosiuose. Taip pat visi prisiminėme, kad žemiškoji keliaujanti Bažnyčia yra tikinti, nuolanki ir tikrai pasiryžusi amžinojo ir nesibaigiančio Dievo šlovinimui...
Sekmadienį, Vėlinių dieną, meldėmės už mirusiuosius artimus ir nežinomus žmones, prisimindami juos tuose skausminguose netekties išgyvenimuose, taip pat mąstydami apie tą laukiančią didelę kelionę, kurią mums visiems dar teks įveikti. Bet turime viltį, „kada šis gendantis kūnas apsivilks negendamybe, tuomet išsipildys užrašytas žodis: Pergalė sunaikino mirtį." (1 Kor. 15,54)
Norint suprasti, apie ką čia kalbama, reikia tikėjimo. Turime tikėti, kad Kristus amžiams nugalėjo mirtį.
Abi šias dienas Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje iškilmingas Šv. Mišias lenkų ir lietuvių kalbomis aukojo Vandžiogalos parapijos klebonas, kunigas ir poetas, Skaidrius Kandratavičius. Jam talkino bažnyčios lenkų ir lietuvių chorų giesmininkai. Su poetine muzikine programa pasirodė ir svečiai – Labūnavos bažnyčios choras. Buvo skaitomos kunigo ir poeto Skaidriaus Kandratavičiaus eilės.
Kaip ir kasmet, gausiai susirinko vietiniai ir atvykę aplankyti savo artimųjų kapų svečiai iš Lenkijos ir įvairiausių Lietuvos vietovių. Lankyti yra ką. Vandžiogalos parapijoje yra ketverios kapinės. Iki vėlumos buvo deginamos kapuose žvakės, lenkų ir lietuvių kalbomis kalbamos maldos už visus mirusius ir už visus šventuosius...
Ričardas Jankauskas
