Iš Šventybrasčio išvykome jau prietemai tyliai nusileidžiant ant laukų ir kelių. Lenkijos nepriklausomybės atgavimo 107-ųjų metinių minėjimo dalyviai šįkart pasidalijo į dvi kryptis: viena grupė pasuko Vandžiogalos link, kita – drauge su Lenkijos TV „Polonia“ laidos „Wschód“ kūrybine grupe – dar norėjo aplankyti istorinius Žeimius.
Prie Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios mus pasitiko bičiulis Artūras Narkevičius – šiame krašte itin gerbiamas kraštotyrininkas, medžio drožėjas ir vietos istorijos metraštininkas. Jis šiltai ir įtaigiai pasakojo atvykusiems svečiams apie miestelio kelią per šimtmečius, apie čia gyvenusias įvairių tautybių bendruomenes, jų siekius, kovas ir ne visada lengvus likimus.

Toliau kelias nuvedė į Žeimių dvaro sodybą – vietą, kuri istoriniuose šaltiniuose minima jau nuo XV amžiaus. Tai vienas ryškiausių vėlyvojo klasicizmo architektūros pavyzdžių Lietuvoje. Artūras Narkevičius, tarsi atverdamas seniai uždarytas dvaro knygas, išsamiai nušvietė jo raidą ir buvusius savininkus – nuo Gediminaičių palikuonių iki grafų Kossakovskių giminės. Klausydamiesi įvairiaspalvių pasakojimų apie šių šeimų gyvenimus, pergales ir dramatiškus posūkius, tarsi trumpam sugrįžome į praeities epochas, kurios šiam kraštui suteikė išskirtinį charakterį.
Vis dėlto dabartis čia ne tokia viltinga. Jau ketvirtį amžiaus privatizuota dvaro sodyba vis dar laukia savo atgimimo: nėra matyti ryškesnių restauravimo ženklų, o laikas, rodos, plėšia po plytą iš šios garbingos praeities liudininkės. Regis, jos likimas gali pakartoti daugelio šiame krašte sunykusių dvarų istoriją.
Atsisveikinę su Žeimiais ir išskirtiniu gidu, pasukome Vandžiogalos link, kur rinkosi visi minėjimo dalyviai. Vakare jų laukė jaukūs kaimyniniai Babtai: bendra vakarienė, gyvos diskusijos, pasidalytos dienos emocijos ir apmąstymai. Taip ramiai ir prasmingai baigėsi pirmoji Lenkijos nepriklausomybės 107-ųjų metinių minėjimo diena.
Už Lenkijos nepriklausomybės 107- ųjų metinių minėjimo Vandžiogaloje dalinę finansinę paramą vandžiogaliečiai lenkai nuoširdžiai dėkoja Lenkijos Respublikos Senatui ir draugijai „Wspólnota Polska“.