Pas mus, Vandžiogaloje, jau seniai yra gyva tradicija kasmet birželio mėnesį minėti poeto, Nobelio premijos laureato, Č.Milošo gimimo metines. Džiugu, nes kasmet atsiranda vis daugiau ir daugiau naujų poeto kūrybos ir jo pasaulėjautos tikrųjų gerbėjų. Jie, „pagauti“ ir pavilioti Isos slėnio, lanko poeto širdžiai mielas jo gimtąsias vietas. Ir šiais metais, poeto gimtadienio išvakarėse, mus aplankė mūsų draugai ir poeto gerbėjai iš Wrocławo, kurie mums atvežė ir padovanojo naujai išleistų poeto kūrybos knygų.
O praeitą šeštadienį vandžiogaliečiai ir jų svečiai nuo ankstaus ryto išsiruošė į pažintinę kelionę „Č.Milošo keliu“. Reikia paminėti, kad aš, šių eilučių autorius, 1992-aisiais metais kartu su Nobelio premijos laureatu poetu Č.Milošu ir jo broliu režisieriumi A.Milošu pradėjęs nuo Vandžiogalos apylinkių ir šventoriaus, kur jau keliolika šimtmečių laidoti ir čia ilsisi šios giminės protėviai, aplankiau visas poeto sielai mielas jo gimtąsias vietas. Ta kelionė man paliko neišdildomą įspūdį. Ir dabar jau dvidešimt metų kasmet ją kartoju su malonumu ir keliauju su visais senais ir naujais Č.Milošo gerbėjais iš viso pasaulio, kai tik jie manęs paprašo...
Pradėjome nuo Vandžiogalos Švč.Trejybės bažnyčios, kuri mena Milošų giminės buvimą čia savo votais prie malonėmis garsaus Vandžiogalos bažnyčios kryžiaus. Aplankėme giminės kapus, kur ilsisi nusipelnę mūsų tautai žmonės, aktyviai dalyvavę kovose už laisvę prie Kircholmo, taip pat 1863-iųjų metų sukilimo kovose.
Lankomės Užumiškiuose. Čia buvo poeto senelio Arturo dvaras. Arturas Milošas aktyviai dalyvavo 1863-iųjų metų sukilime, buvo vieno iš sukilimo vadų, Zigmanto Sierakausko, adjutantas. Taipogi čia, Užumiškių dvare, buvo slepiami ir nuo carinės valdžios persekiojimo sukilėliai.
Atvykome į Serbinus. Tai vietovė, kur prieš keliolika šimtmečių atvyko ir apsigyveno Milošų giminės protėviai. Po ilgų dešimtmečių, praleistų emigracijoje, poetas, pamatęs šią vietovę, sakė, kad tai yra viena gražiausių pasaulio vietų.
Apytalaukis, barokinė Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia. Ilgą laiką buvo manoma, kad čia buvo krikštytas poetas, tačiau išaiškėjo, kad ne čia. O čia tuokėsi jo tėvai Aleksandras Milošas ir Veronika iš Kunotų.
Šateiniai. Čia gimė poetas. Čia visu grožiu atsiveria Isos slėnis. Sėdint čia, po senais kaštonais, ir besidalijant prisiminimais su senais pažįstamais yra gera ir ramu ir dar neišvykus iš čia, jau vėl norisi čia greit sugrįžti. Veikia slėnio magija...
Šventybrastis. Čia, Šventybrasčio bažnyčioje, 1911 metais buvo pakrikštytas poetas. „Priėmiau krikštą, išsižadėjau velnio“,- vaizdingai yra pasakęs poetas. Taip, ši vieta ypatingai vaizdinga savo ąžuolais, kurių čia yra daug ir kurių amžius siekia dar pagonybės laikus. Stovėdamas po jais jauti oro virpėjimą. Čia, šventoriuje, yra palaidoti poeto protėviai Siručiai ir Kunotai...
Kiek sukaitę ir išalkę, išsimaudę ir užkandę, išvykos dalyviai išskubėjo į Krakes, į XI Lenkų kultūros festivalį „Prie Isos“. Čia įvyko didelis šventinis koncertas, kuriame dalyvavo daug meno kolektyvų iš Lenkijos ir Latvijos. Susitikimai, pokalbiai, dainos ir gera nuotaika visą vakarą lydėjo vandžiogaliečius ir jų svečius. Atsisveikindami visi vieni kitiems dėkojo ir linkėjo vėl susitikti.
Ričardas Jankauskas,
Lietuvos lenkų sąjungos Vandžiogalos skyriaus pirmininkas