Tebesitęsiant šiltiems ir gražiems rudenio orams, kol lauke dar palankios sąlygos remonto darbams, vandžiogaliečiai lenkai stengiasi atstatyti, suremontuoti kuo daugiau per audras nuvirtusių medžių suniokotų, sudaužytų kryžių, paminklų senajame bažnyčios šventoriuje. Taip pat kviečiame savanorius, visus geros valios žmones prisijungti ir padėti vykdyti šią kilnią misiją, kurios tikslas – gerbti ir saugoti mūsų krašto paveldą.
Į šį kvietimą šią savaitę atsiliepė ir su savo darbuotojais į talką atvyko mūsų tautietis, Jonavos krašto visuomenininkas Mečislovas Sangavičius. Jo giminės protėviai taip pat ilsisi Viešpatyje mūsų šventoriuje.

Džiaugiamės, kad pavyko pradėti atstatyti visiškai kažkada avarinio medžio sudaužytą klebono kunigo a.a. Antano Viršilos (Antoni Wirszyłło) akmeninį paminklą. Klebonas kunigas Antanas Viršila XIX amžiaus pabaigoje tarnaudamas Vandžiogalos parapijoje daug pasidarbavo mūsų Švč. Trejybės bažnyčiai. Tai jo rūpesčiu 1880 metais buvo padidinta mūsų ypatinga šventovė: pristatyta presbiterija ir prieangis bei pastatytas bažnyčios bokštas (iki to bažnyčia bokšto neturėjo). Po šių atliktų darbų bažnyčia pailgėjo net 13 metrų. Vėliau to paties klebono rūpesčiu buvo pastatyti bažnyčios viduje ir ąžuoliniai stulpai – pilioriai luboms paremti. Daug gerų ir reikalingų darbų yra nuveikęs klebonas kunigas Antanas Viršila. Jo amžinojo poilsio vieta ir suniokotas paminklas turi būti sutvarkytas, nes dabartinė jo būklė rodo didelę nepagarbą šiam iškiliam nusipelniusiam sielų ganytojui.
Tą dieną buvo pataisyta dar keletas po paskutinės audros, liepos pabaigoje praūžusios pro Vandžiogalą, šventoriuje nukritusių medžių apgadintų paminklų.
Vandžiogaliečiai lenkai dėkoja tautiečiui  - puikiam žmogui, visuomenininkui Mečislovui Sangavičiui už jo darbą ir supratimą, kad reikia gerbti, prižiūrėti ir tausoti amžinojo poilsio vietas tų žmonių, kurie čia gyveno, kūrė šio krašto istoriją. To mus mokė mūsų tėvai, tokie turime ir išlikti.