Vasario 4 dienos, sekmadienio, rytą į Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčią 9 val. lenkų kalba aukojamas mišias rinkosi  bajorų Chmielevskių ir Ancutų giminių atstovai. Jie atvyko pasimelsti už  prieš 80 metų amžinybėn iškeliavusią tarpukario Vandžiogalos krašto žmonių  gerbiamą ir mylimą Boreko dvaro savininkę Ponią Józefą Cmielewską.
Ano meto miestelio žmonių prisiminimuose ji išliko kaip  religinga, išsilavinusi, veikli ir geros širdies moteris. Jai rūpėjo ir miestelio vaikai, ir pasiligoję, vargstantys žmonės. Ponia, gerai išmanydama mediciną, farmaciją, ne vienam padėjo pakilti iš ligos patalo.
Ponia Cmielewska labai rūpinosi Vandžiogalos Švč. Trejybės šventove. Tai liudija įrašai aukotojų knygose.

Po vyro Leonardo mirties, kuris buvo 1863 – 1864 metų sukilimo  dalyvio Kauno gubernijoje, nuteisto mirties bausme, bet vėliau, pakeitus nuosprendį, -  Sibiro tremtimi, Aleksandro Chmielewskio sūnus, Poniai Józefai Cmielewskai atiteko visa darbų ir rūpesčių našta. Dar tarpukaryje prasidėjusi žemės reforma stipriai sukrėtė dvaro ekonomiką. Dvaras neteko daug žemių. Atėjus sovietams, dvaro reikalai labai pablogėjo. Prasidėjus karui, vokiečių okupacijai, dvarą ir jo likusį turtą perėmė okupantas - vokiečių repatriantas. Apie tai liudija raginimo raštas, reikalaujantis atvykus vokiečiui repatriantui per 4 dienas apleisti dvarą, paliekant jam visą turtą. Poniai Józefai Cmielewskai teko palikti dvarą ir apsigyventi Juszkiewicza dvare. Ten 1944 metų sausio 30 dieną ji ir mirė. Prieš pat jos mirtį vokiečiai repatriantai vėl pasibeldė ir į Juszkiewicza  dvaro duris, ragindami apleisti ir jį, nors Rytų fronte jau buvo aišku, kad vokiečiai karą pralaimi...
Vandžiogaliečiai lenkai  džiaugiasi ilgamete pažintimi ir gražiu bendradarbiavimu su vienu iš šios garbingos giminės atstovų -  profesoriumi, hab. dr. Andriejumi Edvardu Ancuta (herbas Ancuta 1394), kuris ir buvo šio susitikimo, maldos ir pagerbimo iniciatoriumi. Tai jo dėka buvo sutvarkytas Chmielewskių giminės amžinojo poilsio nekropolis senajame bažnyčios šventoriuje. Čia amžinojo poilsio atgulė kelių kartų mūsų krašte garsios lenkų bajorų giminės atstovai, čia ilsisi 1831m. Lapkričio mėn. ir 1863 m. Sausio sukilimo dalyviai, legionistai, dvasinio luomo atstovai. Visi jie buvo mūsų krašto patriotai, kurių atmintį privalu saugoti ir apie jų nuopelnus pasakoti ateinančioms kartoms.
Nuoširdžiausiai dėkojame profesoriui, hab. dr. Andriejui Edvardui Ancutai už  Chmielewskių giminės amžinojo poilsio vietos atnaujinimą. Ši nekropolija jau tapo reprezentacine vieta minint 1863-1864 metų sukilimo metines, čia susirinkusiems miestelio gyventojams ir svečiams iš užsienio yra pasakojama Vandžiogalos krašto kovų už  laisvę ir nepriklausomybę istorija,  kurioje svarbus ir šios giminės atstovų indėlis.