Kaip kasmet, ir šiais metais, spalio mėnesiui artėjant į pabaigą,Vandžiogalos Sekmadieninės lenkų kalbos mokyklėlės mokiniai, vandžiogaliečiai lenkai ir kiti geros valios žmonės šeštadienį, spalio 22 dieną, išsiruošė į tradicinį istorinės katalikiškos atminties maršą po Liaudos kraštą. Vandžiogaliečiai lenkai laiko savo pareiga  atgaivinti istorinę atmintį ir neleisti sunykti tautiečių, sukilimų dalyvių, amžinojo poilsio vietoms, parodyti jaunajai kartai, kaip įamžintos vietos, kur vyko mūšiai ir kovos už krašto laisvę ir nepriklausomybę. Labai svarbu prisimenant ir pagerbiant šiuos žmones, kad jų devizas „Dievas, garbė ir tėvynė“, krikščioniškos šaknys ir patriotinės nuostatos niekad nebūtų  užmirštos, o visada puoselėjamos.

Istorinės atminties maršas prasidėjo Baro konfederacijos, 1831, 1863 metų sukilimų dalyvių, lenkų legionierių, NKVD nužudytų lenkų patriotų kapų lankymu. Toliau sekė  maldos, gėlių padėjimas, žvakių uždegimas, pasakojimai apie šių žmonių patriotizmą, jų likimus, kovos svarbą visais laikais. Plazdėjo vėliavos, mirgėjo uždegtos žvakės ne tik Vandžiogalos krašto kapinėse, bet ir Kėdainių bei Jonavos rajonų mūsų tautiečių patriotų amžinojo poilsio vietose. Lenkų kovų istorinės atminties vietų Liaudos krašte tikrai yra daug. Deja, daugelis jų yra nelankomos, apleistos ir užmirštos. Todėl, norėdami išgirsti kuo daugiau liudijimų, kaskart atrasti vis naujų istorinių ženklų, į atminties maršą pasikvietėme ir gerbiamus, žinomus žmones – profesorių, hab. dr. Andrejų Edvardą Ancutą ir Jonavos Žeimių krašto kraštotyrininką, muziejininką, tautodailininką, medžio drožėją Artūrą Narkevičių.
Šie iškilūs žmonės savo žiniomis, patirtimi, sukaupta istorine medžiaga, istorinių eksponatų  gausa apstulbino visus atminties kelio  dalyvius. Kraštotyrininko Artūro Narkevičiaus žinios ir jo muziejus – tai istorijos lobynas, kuris atspindi nuo senų amžių čia gyvenusius įvairių tautybių žmones – lietuvius, lenkus, žydus - , parodo jų kultūrą, santykius. Visus sudomino eksponuojami seni buities daiktai, kurie lyg prakalbo šiuolaikiniams žmonėms. Ši puiki edukacinė medžiaga be galo patiko Vandžiogalos Sekmadieninės lenkų kalbos mokyklėlės mokiniams.
Pagerbę 1863 metų sukilimo dalyvius, žuvusius Šventybrasčio mūšyje, saulei leidžiantis vis žemyn, istorinės atminties maršo dalyviai panoro aplankyti ir netoliese esančius Šatenius, Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo tėviškę. Isos slėnyje, medžių paunksmėje, visi sustoję ant kalniuko, žiūrėdami į Nevėžio upę, įdėmiai klausėsi šių eilučių autoriaus prisiminimų apie susitikimus su poetu. Prisiminėme ir poeto žodžius: „Kad ir kur klajočiau, po kokius žemynus, visada buvau atsigręžęs veidu į Upę...“ Visus sujaudino jo ypatingas ryšys su šia vieta.
Jau sutemus pasiekėme Babtus, kur visi maršo dalyviai susėdę prie vakarienės stalo dar ilgai dalijosi įspūdžiais.
Vandžiogaliečiai lenkai, Sekmadieninės lenkų kalbos mokyklėlės mokiniai už istorinės atminties maršo finansinę paramą nuoširdžiai dėkoja rėmėjams „Kancelaria Prezesa Rady Ministrów“ ir Fundacijai „Pomoc Polakom na Wschodzie“.