Bendrystė bažnyčioje – tvarus dvasios gyvenimas. Deja, ir žmonės, ir bažnyčia patyrė didžiulį karantino išbandymą. Neabejotina, kad dėl sumažėjusios ligų baimės šiemet Velykų rytą švęsti Kristaus Prisikėlimo šventės į Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčią gausiai rinkosi miestelio ir jo apylinkių gyventojai, taip pat atvyko žmonių iš Kauno ir kitų kaimyninių miestų. Jie visada jaučia nostalgiją ir ilgesį šiam kraštui ir mūsų išskirtinei šventovei.
Pasibaigus liturgijai ir šventinėms apeigoms vandžiogaliečiai lenkai turėjo progą vėl pasimatyti ir susitikti su savo tautiečiais, pasidalyti mintimis apie pandemijos laikotarpį, sustabdytus planuotus darbus.
Ypač mums pasirodė svarbu pasidalyti mintimis apie tai, ką dar galima nuveikti saugant ir puoselėjant krikščioniškas tradicijas ir tautinę kultūrinę savimonę. Su didžiu liūdesiu prisiminėme pandemijos metu mus palikusius tautiečius, kurie netikėtai iškeliavo pas Viešpatį ir kurių mums tikrai labai trūks.
Susitikę pasveikinome ir pagerbėme senolius jubiliatus, įteikėme mūsų ir mūsų tautiečių iš Lenkijos dovanas. Džiaugiamės, kad jie išgyveno šį sunkų negandos metą ir su viltimi grįžta į šventovę, į tautiečių būrį kartu melstis, giedoti ir šlovinti Viešpatį. Tebūnie laukiami visi, atsigręžę į Dievą ir Bažnyčią.
Ričardas Jankauskas