1768 metais kurtos Baro konfederacijos tikslas – kovoti prieš Rusijos įtaką Lenkijos ir Lietuvos valstybėje. Konfederacija skelbėsi ginanti valstybinį savarankiškumą. Konfederatų kariuomenę sudarė bajorai, didikai, prie jų prisijungę miestiečiai bei valstiečiai. Lietuvoje konfederatų pusėje aktyviai veikė grafas Simonas Kosakovskis (Szymon Korwin - Kossakowski), didysis Lietuvos etmonas Mykolas Kazimieras Oginskis (Michzał Kazimierz Ogiński), Kauno pavieto pakamaris Dominykas Medekša (Dominik Medeksza), jo sūnus Teodoras Medekša (Teodor Medeksza), kuris buvo baigęs Varšuvos kadetų korpusą, turėjo leitenanto laipsnį...

Praėjusį sekmadienį vandžiogaliečiai lenkai sulaukė svečio - šios garsios Medekšų giminės vienos šakos atstovo Łukasz Medeksza iš Lenkijos Vroclavo miesto. Jis yra pasiryžęs ieškoti žinių apie savo protėvius, gyvenusius mūsų krašte. Seni archyviniai duomenys byloja, kad jo 4 x prosenelis Kazimieras (Kazimierz) gimė 1777 metais savo tėvonijoje Medekšiuose (Medekszy). Jis mirė jaunas, sulaukęs vos 38 metų amžiaus, palaidotas senajame Vandžiogalos bažnyčios šventoriuje. Todėl ir protėvių paieška prasidėjo nuo Vandžiogalos. Deja, jo amžinojo poilsio vietos identifikuoti nepavyko. Negailestingas laikas ištrynė pėdsakus... Bet šios Medekšų giminės šakos tėvonijos žemės neapsiriboja vien Medekšiais, Pėdžiuose taip pat gyveno šios giminės atstovai. Kai kurie iš jų atgulė amžinajam poilsiui Pėdžių kapinaitėse.

Pėdžiai, Medekšiai - tai tik ledkalnio viršūnė giminės geneologijos paieškų grandinėje plačiame Liaudos krašte. Šios giminės pėdsakų randame visur: Dotnuvoje, Krakėse, Upytėje, Aristavoje, Labūnavoje, Pėdžiuose, Kulvoje, Žeimiuose, Vandžiogaloje... Todėl paieškos tikrai turėtų būti įdomios, kad tik nepritrūktų noro, kantrybės ir laiko. Vandžiogaliečiai lenkai pasiryžę šiam iššūkiui ir nori padėti savo tautiečiui Łukasz Medeksza iš Vroclavo ieškant giminės šaknų. Šios giminės atstovai įvairiais istoriniais laikotarpiais garbingai pasitarnavo Lietuvai, Liaudos kraštui, gindami jį nuo priešų kovose su kryžiuočiais, Baro konfederatų gretose, 1831 metų lapkričio ir 1863 metų sausio sukilimuose. Tai buvo išsilavinę, religingi žmonės, bažnyčių fundatoriai ir rėmėjai, literatai, politiniai veikėjai, aktyviai dalyvavę įvairiuose Abiejų Tautų Respublikos įvykiuose.

Dievo apvaizda vis dažniau atsiunčia į Vandžiogalą šviesių žmonių, kurie domisi garbingais savo protėviais. Atsiranda abipusiai naudingas ryšys – mes perteikdami savo turimą informaciją, gauname naujų žinių, kurios praplečia mūsų akiratį ir galimybes gyvai pažinti tikrą istoriją.