Neseniai įvykęs susitikimas su bajorų Jagelavičių giminės atstovais buvo be galo įdomus. Jis praturtino mūsų žinias apie bajorus Jagelavičius (Jagełłowicz), gyvenusius mūsų apylinkėse. Paaiškėjo, kad viena šios giminės šaka iš savo tėvonijos žemių, kurios buvo aplink Bielską, Bialystoką, Gardiną, XVI amžiaus pradžioje persikėlė į Trakų vaivadiją, kur ilgus šimtmečius valdė žemes Vandžiogalos apylinkėse: Preišiogalą, Pėdžius, Boniškius ir kitas. Pagal surinktą archyvinę medžiagą surasti konkretūs pėdsakai, liudijantys, kad XVIII amžiaus pradžioje Preišiogalos dvarą valdė Mykolas Jagelavičius (Michał Jagełłowicz).

1741 metais Preišiogalos dvarą jis paliko sūnui Antanui, kuris 1777 metais tėvoninės Preišiogalos dvaro dalį už du tūkstančius auksinių pardavė Jokūbui Dautartui (Jakub Dowtort). Antanas Jagelavičius (Antoni Jagełłowicz) su žmona Magdalena Žiuraite – Jagelavičiene (Magdalena z Żurowskich Jagełłowicz) susilaukė keturių sūnų. Dvarą paliko sūnui Jokūbui, kuris 1755 metais vedė Magdaleną Borevičiutę (Magdalena z Borowskich) ir susilaukė trijų sūnų ir dukros. Dvarą paliko sūnui Kazimierui Tadui (Kazimierz Tadeusz).

Pamaldūs, turtingi, įtakingi buvo mūsų krašto bajorai. Jagelavičių giminės bajorystė yra tvirtinta Lenkijos karalystės Heraldijos departamente, Rusijos imperijos Valdančioje Senato Heraldijos departamente, Kauno gubernijos bajorų deputatų susirinkime, Vilniaus bajorų deputacijoje. Jos atliko revizinę, notarinę ir teisinę funkcijas. Rusijos Senato Heraldijos departamente Jagelavičiai (Jagełłowicze) įrašyti į I bajorų knygos dalį. Jagelavičių giminės herbas – Gulbė (Łabędź).

Kiti giminės atstovai ir bajorystės paveldėtojai taip pat gyveno Vandžiogalos apylinkėse. Daugelis jų amžinojo poilsio atgulę senajame bažnyčios šventoriuje. Su viena šios giminės atstove, bajoriško titulo paveldėtoja Kristina Jagelavičiūte – Šarkiene, jos vyru ir kitais giminės atstovais, lankančiais savo protėvių kapus, kalbėjomės apie plačiai po mūsų apylinkes išsibarsčiusią Jagelavičių giminę, jų artimuosius, sutuoktinius, vaikus, taip pat artimą giminystės ryšį su kita iš mūsų apylinkių kilusia bajorų Ibianskių (Ibianscy),kurios herbas Ostoja, gimine.

Bajoraitės Kristinos Jagelavičiūtės – Šarkienės vyras vertas didžiausios pagarbos. Tai jo ne vienų metų atsakingo darbo dėka gautas puikus rezultatas – surinkta ir susisteminta didžioji dalis Jagelavičių giminės istorinės medžiagos sugulė į giminės medį. 2018 metų vasario 17 dieną Lietuvos Bajorų Karališkosios Sąjungos Senatas, susirinkęs Vilniaus mieste, nusprendė, kad Kristina Jagelavičiūtė – Šarkienė, įrodžiusi savo bajorišką kilmę iš Jagelavičių (Jagełłowicz) giminės, turinčius herbą Gulbę (Łabędź), pripažįstama bajore ir įrašoma į Lietuvos Bajorų Knygą, registro nr.1111

Vandžiogaliečiai lenkai džiaugiasi naujomis pažintimis su garbingomis bajorų giminėmis ir galimybe prisidėti prie tolimesnių istorinių paieškų.