1945 metų pradžioje sąjunginės Vakarų valstybių pajėgos jau baigė Vakarų fronte triuškinti Hitlerio armiją ir artėjo prie Elbės. Sovietinė armija jau buvo perėjusi per visą Rytų ir Centrinę Europą, per Budapeštą ir Belgradą, artėjo prie Potsdamo, Drezdeno, Berlyno ir atsidūrė prie Oderio. Besiginančios Vermachto pajėgos, armijos „Centras“ Rytų Prūsijoje, Karaliaučiaus krašte, buvo atskirtos nuo Vokietijos. Jos įnirtingai gynėsi, aplinkui Keningsbergo miestą – tvirtovę buvo įrengtos trys gynybinės linijos su ugnies įtvirtinimais, prieštankinėmis ir prieš pėstininkus kliūtimis. Miestas buvo suskirstytas į gynybinius kvartalus ir ugnies mazgus. Čia vyko žūtbūtinės kovos dėl kiekvienos žemės pėdos.

Karo išdegintoje Karaliaučiaus žemėje kartu su II ir III Baltarusijos frontų ir I Pabaltijo fronto kariais, jų vadais - generolu Černiachovskiu, maršalais Vasilevskiu ir Bagramianu - kovėsi ir Lenkijos I-osios armijos (Armia Ludowa), vadovaujamos generolo Berlingo, kariai. Lenkijos I-osios armijos gretose kovojo ir skubiai mobilizuoti jauni, dar gerai neapmokyti, pasiųsti į žūtbūtines kovas Lenkijoje ir Rytų Prūsijoje Vandžiogalos krašto lenkai. Kai kuriems iš jų pavyko išlikti gyviems. Jie toliau kovėsi prie Drezdeno, nuėjo iki Berlyno, išliko gyvi, buvo apdovanoti.
Daugiau nei dešimt vandžiogaliečių lenkų kareivių žuvo Rytų Prūsijos karo operacijos metu, 1945 metų kovo – balandžio mėnesiais. Tai Witold Sidorkiewicz žuvo 1945-04-10, 23 metų amžiaus, Wacław Bernatowicz žuvo 1945-04-16, 33 metų amžiaus, Stanisław Sokołowski žuvo 1945-04-30, 23 metų amžiaus, Piotr Biniewicz žuvo 1945-03-11, 24 metų amžiaus, Jan Budrewicz žuvo 1945-03-09, 34 metų amžiaus, Władysław Adamowicz žuvo 1945-03-09, 22 metų amžiaus, Mieczysław Sadowski žuvo 1945-03-07, 18 metų amžiaus, Józef Hanusowski žuvo 1945-03-15, 23 metų amžiaus, Franciszek Janowski žuvo 1945-04-11, 21 metų amžiaus, Paweł Zabulis žuvo 1945-04-10, 19 metų amžiaus, Romuald Wiszniewski žuvo 1945-04-08, 22 metų amžiaus. Jų kapų Vandžiogalos žemėje nėra. Palaidoti jie bendruose karių kapuose svetimame krašte.
Žinokime, kad Jie buvo, ir visada prisiminkime Juos.