Motina Teresė yra pasakiusi: ,,Meilės darbai visuomet yra džiaugsmo darbai. Nebūtina ieškoti laimės: jei mylime kitus, ją gausime. Tai – Dievo dovana.” Tokių Dievo siųstų žmonių, jų dovanų sulaukia ir Vandžiogalos lenkai. Juos šią savaitę pasiekė šventinis siuntinys iš Lenkijos Krokuvos miesto. Siuntinyje tarp įvairių dovanų ir atvirukas su tokiais žodžiais: „Iš visos širdies dėkojame už lenkiškumo puoselėjimą, už Jūsų rūpestį bažnyčia ir katalikų tikėjimu. Tegul Viešpats Jus globoja, laimina, sergėja ir teikia visų reikalingų malonių. Esame giliai sujaudinti Jūsų nuveiktų darbų saugojant ir puoselėjant istorinę Vandžiogalos lenkų atmintį. Tegul ši mūsų dovana, kaip lašas Jūsų reikalų jūroje, bus kažkam naudingas“.

Mus nuoširdžiai sujaudino, netgi sukrėtė tokia tautiečių padėka. Mes nieko panašaus savo aplinkoje nesame net girdėję, niekas taip nuoširdžiai mūsų nevertina. Artėjant Adventui ir gražiausiai metų šventei Kalėdoms, suprantame, kad šiais metais dėl pandemijos, matyt, jos bus kitokios. Tikriausiai negalėsime kaip kasmet kartu gausiai susitikti su tautiečiais Vilniuje, dalytis baltu kalėdaičiu ir džiaugtis mūsų Išganytojo užgimimo švente. Todėl tautiečių dovanos, linkėjimai, padėkos žodžiai įgauna dar didesnę vertę ir supratimą, kad, nepaisant pandemijos ir kitų kataklizmų, siaučiančių pasaulyje, esame ne vieni ir ne vieniši. Juk yra žmonių, su kuriais drauge kuriame kalėdinę dvasią. Tai jie padeda suprasti Kristaus užgimimo šventės prasmę ir grožį. Esame nuoširdžiausiai dėkingi už dovanas ir įvertinimus.

Kažkada šventinę dvasią jautėme ir mums artimoje aplinkoje – parapijoje ir miestelyje. Dabar, atrodo, to jau nebeliko, žmonės susvetimėjo, atšalo... Gal silpsta tikėjimas, gal mąžta bendravimas, gal pasikeitė artimo meilės suvokimas? Turėkime vilties. Juk artėja DIDŽIOJI DVASIOS ŠVENTĖ...