Vieną sekmadienį Vandžiogalos lenkų skyriaus nariai kartu su Lenkijos Ambasados Vilniuje konsulu išsirengė į pažintinę kelionę po Vidurio Lietuvą aplankyti Kauno, Kėdainių, Panevėžio ir Radviliškio rajonus – Liaudos kraštą. Kas gi ta Liauda? Tai kraštas Vidurio Lietuvoje, Nevėžio ir Dubysos aukštupiuose. Jis radosi, susikūrė pačiame kovų su kryžiuočiais įkarštyje, kai palei Nemuną ėjo kovų linija. Ten ir susiformavo ypatingas, savitas darinys – Liauda – karių profesionalų gyvenviečių (bajorkaimių – lenk.okolicų) kraštas ir karių – bajorų luomas (lenk. - szlachta Laudańska). Pažvelkime į žemėlapį, tai – ovalas, kurio pakraščius – galus žymi vietovardžiai su -gala : Ariogala, Betygala, Baisogala, Gimbogala, Ramygala, Vandžiogala. Liaudos žmonės garsėjo ir už mūsų krašto ribų savo drąsa ir karingumu. Ir vėliau, susikūrus LDK , kaip rašė Henryk Sienkiewicz „Tvane“, jais visada galima buvo pasitikėti, jų tradicijos ir kariškas garbės supratimas niekada neleido palikti Tėvynės pavojuje. LDK valdovai žinojo, kad Liaudos kariai visada atsilieps į šaukimą gintis nuo priešų...
Kadangi ir vandžiogaliečių protėviai yra kilę iš tų pačių bajorkaimių (okolicų) ir jų pamaldūs protėviai su savo garbinga praeitimi ilsisi čia, šventoriuje, prie bažnyčios, tai buvo labai įdomu ieškoti tų laikų atgarsių ir sąsajų po visą Vidurio Lietuvą... Ir radome tas sąsajas su Vandžiogala, tas senąsias bajorų gimines, besiilsinčias ramybėje senosiose Paberžės kapinaitėse (Kėdainių r.), Vadaktų ir Pociūnėlių miestelių kapinėse (Radviliškio r.). Autentiškos tų vietovių personažų pavardės, aprašytos H.Sienkiewicz „Tvane“. Įspūdžiai neapsakomi. Ir visa tai įpareigoja mus būti vertais savo protėvių atminimo.
Ričardas Jankauskas,
Lietuvos lenkų sąjungos
Vandžiogalos skyriaus pirmininkas