Paskutinę lapkričio savaitę didžiąją dalį savo laisvalaikio vandžiogaliečiai lenkai skyrė bažnyčios šoninėje emporoje esančiam altoriui. Jo pirmajame tarpsnyje esantis paveikslas, vaizduojantis Šv. Joną Krikštytoją, prašėsi tvarkyti, valyti ir atnaujinti. Paveikslas nutapytas1902 metais ant drobės aliejiniais dažais, autorius – dailininkas Konstantinas Gorskis (Konstanty Gorski). Žinomas lenkų dailininkas gimė Vandžiogalos parapijoje Kazimieravos (Kazimierzowo) dvare 1868 metais. Šiame dvare jis kurį laiką ir gyveno su savo vyresniaisiais broliais Vladislavu ir Boleslavu. Konstantinas visada jautė potraukį menui, o dailės pagrindus įgijo Vilniaus Trutnevo piešimo mokykloje.

Vėliau jis mokėsi Maskvoje ir Peterburgo dailės akademijoje skulptūros ir architektūros, meistriškumą gilino studijuodamas Miunchene, Paryžiuje ir Italijoje. Nuo 1894 metų Konstantinas Gorskis apsigyveno Varšuvoje. Dailininkas pasižymėjo kaip iliustratorius, reprezentacinių, istorinių paveikslų ir portretų tapytojas.

Gyvendamas Varšuvoje dailininkas visada prisiminė savo tėviškę – Kazimieravos dvarą, neužmiršo Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčios. Be Šv. Jono Krikštytojo paveikslo, yra dar vienas apie 1893 metus jo tapytas Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo paveikslas. Jo darbų yra ir Jonavos krašto šventovėse: Skarulių – Švč. Mergelės Marijos paveikslas, signuotas 1906 metais, Žeimių - Šv. Jonas Krikštytojas, signuotas 1907 metais bažnyčių altoriniai paveikslai.

Dailininko seneliai Elwira ir Karol Gorscy yra palaidoti šeimos kapavietėje senajame Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčios šventoriuje. Pats dailininkas Konstantinas Gorskis mirė 1934 metais ir yra palaidotas Varšuvoje.

Vandžiogalos Šv. Jono Krikštytojo paveiksle matome aiškias neoromantizmo dailės tendencijas, kurios tais laikais buvo gajos Peterburgo dailės akademijoje. Paveiksle dykumos fone visu ūgiu pavaizduotas maištingasis Jonas Krikštytojas, gestų ir rūsčia veido išraiška kviečiąs atsiversti ir skelbiąs besiartinančią Dievo karalystę. Įtaigus atvaizdas sukurtas derinant realistines ir modernistines išraiškos priemones.

Prieš gerą dešimtmetį šių eilučių autorius kartu su Vandžiogaloje viešinčiu vienu iš jaunesnės kartos Gorskich giminės atstovų stabtelėjo prie Šv. Jono Krikštytojo Vandžiogalos bažnyčioje. Žiūrėdamas į paveikslą jis pasakė, kad Šv. Jono veidas nutapytas paveiksle labai jau priminė senelio Karolio veido bruožus... Meilė artimiesiems akivaizdi net nutapytose šventųjų veiduose.

Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčios paveikslai yra itin vertingi Lietuvos neoromantizmo stiliaus bažnytinės tapybos pavyzdžiai. Jie reikšmingai papildo ligi šiol nedaug žinomą ir mažai ištirtą dailininko iš Kazimieravos Konstantino Gorskio kūrybos sritį.

Neprailgsta laikas, nejauti nuovargio, kada prisilieti prie tokio perlo, prie tokių vertybių, kada suvoki, kokio darbštumo ir talento žmonės kūrė negalvodami apie save, savo sveikatą ir laiką.Tereikia pamatyti, pajusti ir suvokti laiko ir istorijos tėkmę, meno žmonių talento svarbą mūsų kraštui ir ateinančioms kartoms.