Vandžiogaliečiai lenkai lapkričio 22 dieną dalyvavo iškilmingose 1863–1864 metų sukilimo vadų ir dalyvių valstybinėse laidotuvėse Vilniuje.
Lietuvos ir Lenkijos garbės sargybos kariams lydint, karstai su sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko (Zygmunt Sierakowski) ir Konstantino Kalinausko (Konstanty Kalinowski) bei dar 18 sukilėlių palaikais iš Valdovų rūmų buvo pernešti į Vilniaus Šv.vysk. Stanislovo ir Šv.Vladislovo Arkikatedrą baziliką. Daug žmonių tą rytą atėjo atsisveikinti su trijų tautų – lietuvių, lenkų ir baltarusių- nacionaliniais herojais, kurie atidavė gyvybę už mūsų ir jūsų laisvę.
Ši ceremonija labai svarbi Lietuvai, Lenkijai, Baltarusijai ir Ukrainai, tai primena mūsų bendrą praeitį ir kovą už nepriklausomybę.
Dar prieš pusiaudienį oficalūs asmenys ir užsienio delegacijos gausiai rinkosi į Vilniaus Šv.vysk. Stanislovo ir Šv.Vladislovo Arkikatedrą baziliką, kur 12 valandą iškilmingas Šv. Mišias aukojo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas kartu su į laidotuves atvykusiais Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos vyskupais ir kariuomenių kapelionais. Pasibaigus Šv. Mišioms, atsisveikinimo kalbas sakė Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos Respublukos prezidentas Andrzej Duda, taip pat atvykę aukšti Baltarusijos ir Ukrainos vyriausybių pareigūnai. 1863–1864 metų sukilimo vadų ir dalyvių karstai išnešami iš Arkikatedros, dedami ant artilerijos lafeto. Lydint Lietuvos ir Lenkijos garbės sargybos kariams, grojant kariuomenės orkestrams, laidotuvių procesija pajudėjo Vilniaus senamiesčio gatvėmis. Trumpas sustojimas prie Aušros vartų pagerbiant Švč. Mergelę Mariją, Aušros Vartų Karalienę. Laidotuvių procesija pasiekia Rasų kapines. Čia 1863–1864 metų sukilimo vadų ir dalyvių karstai įnešami į Senųjų Rasų kapinių koplyčią. Žodį taria dviejų valstybių aukštieji svečiai, vyksta religinės apeigos – karstai dedami į koplyčios nišas, virš kurių yra užrašai trimis kalbomis: lietuvių, lenkų, baltarusių. Nugriaudi atminimo salvės sukilimo vadų, dalyvių ir visų, kovojusių ir žuvusių už laisvę, garbei.
Šios sukilėlių laidotuvės tapo bendra trijų tautų švente. Ji skendėjo didžiulėje Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos vėliavų ir žmonių jūroje.
Liaudos ir Pakaunės kraštas, Vandžiogalos parapija paženklinta didelėmis 1863 – 1864 metų sausio sukilimo netektimis. Vandžiogaliečiai lenkai saugo 1863–1864 metų sukilimo dalyvių atmintį mūsų krašte – prižiūri jų kapus, kartu su lenkų harcerais kasmet mini sukilimo metines.
Ričardas Jankauskas
