Praėjusį savaitgalį net tris šventines rudens dienas miestelio ir jo apylinkių gyventojai, taip pat atvykę aplankyti savo mirusiųjų artimųjų giminių kapus iš įvairių Lietuvos kampelių buvę vandžiogaliečiai lankė juos net keturiose mūsų parapijos kapinėse. Nuo pat ryto iki vėlumos virtinės automobilių kapinių prieigose, daugybė žmonių, jūra žvakių ir gėlių - taip buvo prisiminti ir pagerbti mirusieji.

Visas šventines dienas vyko pamaldos Švč. Trejybės bažnyčioje, buvo aukojamos Šv. Mišios lenkų ir lietuvių kalbomis Visų Šventųjų ir mūsų brangių mirusiųjų intencija. Juos prisiminėme ir gedulinėje procesijoje kapinėse senajame šventoriuje.

Liūdina tai, kad už savo mirusius artimuosius melstis ir dalyvauti Šv. Mišiose norinčiųjų skaičius kaskart mažėja. Nebenori suprasti žmonės, kad geriausia dovana iškeliavusiems anapus yra Šv. Mišių auka ir malda. Vandžiogaliečiai lenkai stengiasi išlaikyti šias katalikiškas tradicijas, todėl į Švč. Trejybės bažnyčią rinkosi gerokai anksčiau, dar iki Šv.Mišių pradžios. Jie giedojo Vėlinių liturgijos giesmes, kurios primena apie žmogaus laikinumą ir kiekvieną ragina klausti, kas aš esu, kur keliauju, ko galiu tikėtis. Gera, kad turime viltį ir mūsų Išganytoją Jėzų Kristų. Sentimentaliai ir viltingai skambėjo šios giesmės, giedamos Vandžiogalos bažnyčios lenkų giesmininkių iš senųjų „kantyčkų“. Liūdnos, nostalgiškos Vėlinių liturgijos, primenančios apie išėjusius amžinybėn.

Senosiose kapinėse bažnyčios šventoriuje Lenkų kalbos mokyklėlės mokiniai uždegė žvakutes ant niekieno nelankomų, visų užmirštų šio krašto gyventojų kapų. Jie šventoriuje sutiko atvykusius pagerbti savo mirusiųjų žinomų šio krašto bajorų palikuonis, klausėsi jų pasakojamų, prisiminimų. Visi kartu uždegėme žvakeles, meldėmės už mirusius, bendravome lenkų, lietuvių kalbomis.

Šie rudens susitikimai ir maldos įprasmina mirusiųjų ir gyvųjų šventes.