Ir šiemet, kovo 4 dieną, Vilniaus rajono Medininkų šv. Kazimiero gimnazijos kvietimu į Medininkus nuvyko Kauno šv. Kazimiero progimnazijos atstovai. Mus labai šiltai pasitiko gimnazijos direktorė, mokytojai ir mokiniai. Stebėjome moksleivių paruoštą teatralizuotą šventinę programą, kurioje buvo parodyta istorinė ir didi šv. Kazimiero asmenybė, dalyvavome gimnazistų organizuotoje Kaziuko mugėje. Visa tai vyko lenkų kalba, nes gimnazijoje ugdymas organizuojamas tautinės mažumos kalba. Nepaisydami kalbos barjero, mūsų mokiniai nesunkiai suvokė šv. Kazimiero troškimą tarnauti Dievui ir žmonėms, ypač vertintiną Jo sąžiningumą dirbant. Tobulas pareigų atlikimas yra tiesus kelias į dangų.

Mokyklos šeimininkai parodė savo erdves, muziejų, taip pat iš Italijos jiems padovanotą šventojo bareljefą, puošiantį Medininkų gimnaziją. Džiaugiamės pabuvoję pas savo bičiulius Medininkuose, o svarbiausia, pajutę nuoširdžiai vertinamą šv. Kazimiero valią, teisingumą ir išmintį. Minėtos vertybės šiandien atrodo pavydėtinos tokio amžiaus jaunuoliams.

Kitą dieną, kovo 5 – ąją, Kauno šv. Kazimiero progimnazijoje įvyko tradicinė kasmetinė šalies bendrojo ugdymo įstaigų mokytojų ir 5-8 klasių mokinių konferencija „Šv. Kazimiero asmenybės vertybių raiška  formaliajame ir neformaliajame ugdyme“. Į konferenciją atvyko daug dalyvių iš Kauno miesto, Kauno rajono, Jonavos, Zarasų ir kitų Lietuvos vietovių. Atvyko ir mūsų bičiuliai iš Vilniaus rajono Medininkų gimnazijos. Jie kartu su kitais konferencijos dalyviais dirbo įvairiose kūrybinėse sekcijose, stengėsi suprasti, atskleisti, įprasminti, puoselėti šv. Kazimiero asmenybės ir vertybių svarbą Lietuvos intelektinio, dvasinio ir kultūrinio gyvenimo kontekste. To siekti padėjo į konferenciją atvykę dvasininkai, mokytojai, menininkai, edukatoriai.

Džiaugiuosi, kad jau keletą metų dalyvauju veikloje statant draugystės ir bendradarbiavimo tiltus tarp šių dviejų lietuvių ir lenkų šv. Kazimiero vardo mokyklų, puoselėjančių krikščioniškąsias katalikiškas vertybes. Šio bendravimo priežastis ir esmę turbūt geriausiai nusakys tokie žodžiai: ,,…iš tokio aukšto luomo ir karališkos kilmės šventojo jaunikaičio imkime nuolankumo, pasaulio paniekinimo, skaistumo ir kitų dorybių pavyzdį ir modelį. Ir juo labiau jo malda už mus kliaukimės, nes jis mūsų giminaitis, mūsų namiškis, šios karalystės sūnus ir savo liaudies mylėtojas, su mūsų karaliais ir viešpačiais, per kuriuos Viešpats Dievas mus valdo, kraujo ryšiais susijęs; jis nepaliauja rūpinęsis mumis pas Aukščiausiąjį…”(Petras Skarga SJ „Šv. Kazimiero, Lenkijos karalaičio, gyvenimas, iš Lenkijos metraščių išrašytas“)