Dar tolimais sovietiniais 70-aisiais ir vėlesniais, mano vaikystės metais, teko girdėti tais laikais Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje dirbusių bažnyčios tarnų, vienuolių Stanislavos Truskauskaitės (Stanisława Truskowska), Stefanijos Fromaitės (Stefania Fromόwna), taip pat Kostanto Cechanavičiaus (Kostanty Ciechanowicz), Stefanijos Stelmašinskienės (Stefania Stelmaszyńska) pasakojimus apie mūsų bažnyčioje pasirodančius ir jų ne kartą matytus debesėlius. Šie senieji vandžiogaliečiai, bažnyčios tarnai, yra atvirai pasakoję, kaip, kur ir kokiomis aplinkybėmis jiems yra tekę matyti ir susitikti su šiais įvairiais nepaaiškinamais vaizdiniais bei reiškiniais.

Skepticizmo mums netrūksta, bet, kaip liaudies išmintis sako, geriau vieną kartą pamatyti, negu dešimt kartų išgirsti. Ir teko pamatyti... Ta diena išaušo 2017 metų sausio mėnesio paskutinį sekmadienį, kai minėjome mūsų gero bičiulio Vladislovo Gruzdžio (Władysław Gruźdź) pirmąsias mirties metines. Iškart po Šv.Mišių, giedant Viešpaties Angelo maldą, buvo daromos nuotraukos mūsų internetinei svetainei, ir staiga patikimo, įvairiom sąlygom išbandyto fotoaparato ekrane pasirodė balti debesėliai lyg lengvas rūkas. Pirmiausia kilo mintis – gal sugedo fotoaparatas, nes prieš objektyvą nebuvo matyti jokio rūko, jokių debesėlių. Dar buvo padaryta keletas kontrolinių nuotraukų, norint įsitikinti, ar gerai veikia fotoaparatas. Aparatas veikė puikiai. Peržiūrėję nuotraukas, pamatėme jas geras, ryškias, bet dviejose iš jų užfiksuoti balti debesėliai (tas nuotraukas siūlome skaitytojams pažiūrėti ir įvertinti).

Lygiai po metų, 2018 sausio 21 dieną, iškilmingai minėjome 1863 metų sausio sukilimo 155- ąsias metines, dalyvavo daug svečių, jaunimo. Šv. Mišių metu fotografuojant pasikartojo ta pati istorija: fotoaparatas prieš Didįjį altorių vėl užfiksavo tą patį reiškinį. Viskas taip pat: aiškūs vaizdai, ir vėl dviejose nuotraukose užfiksuoti balti debesėliai... Atgijo seniai užmiršti senųjų vandžiogaliečių, bažnyčios tarnų, pasakojimai... Ir kaip po viso to netikėsi jais...

Laikai keičiasi, tik gaila, kad daugelis dabar jau nesupranta Šv. Mišių prasmės, negali pajusti ir įvertinti Šv. Mišių metu vykstančių giluminių procesų, ir tiesiog abejingai numoja į tai ranka. Senosios tikėjimo tiesos tolsta, o naujų paaiškinimų, kaip ir kas vyksta tokio proceso metu žmonės negauna. Belieka guostis ir tikėti, kad krikščioniška meilė visuomet yra gyva, nesvarbu, ar artimieji yra šiame pasaulyje, ar anapus, ir dar labiau stengtis, kad ir mes būtume verti džiaugtis amžinuoju gyvenimu kartu su Dievu.