Tęsdami pažintines išvykas po mūsų ir kaimyninių apylinkių vietoves, ankstyvą sekmadienio rytą vandžiogaliečiai kartu su Lenkijos ambasados konsulu Piotr Wdowiak vyko pro Skrynius. Dar kartą sustojome ir pakalbinome jau gerai pažįstamą vienos sodybos šeimininkę Jadvygą Dainienę. Ji mielai pasidalino prisiminimais apie savo metus, praleistus Boreko dvare, apie pabėgėlius, prieš karą pasitraukusius iš Lenkijos į šias vietoves. Toliau kelias suko šiaurės rytų kryptimi pro Barsukinę. Čia dar prieš karą stovėjo didelis medinis Kossakowskich dvaras, kurio paskutinis valdytojas Zygmunt Kossakowski čia mirė 1941 metais.
Naujasodyje lenkiškai užkalbinome keliu grybauti skubantį žmogų. Sužinojęs, kad esame iš Vandžiogalos, nukreipė mus pas čia gyvenantį ir puikiai besitvarkantį ūkininką, kurio seneliai yra kilę iš Vandžiogalos apylinkių. Ūkininkas Algimantas Pučėta noriai bendravo ir pasakojo apie čia gyvenusius ir gyvenančius žmones, patarė mums vykti į netoliese esantį Kulvos miestelį, kur kaip tik šiandien, paskutinį rugpjūčio sekmadienį, švenčiami Švč. Mergelės Marijos – Nuliūdusiųjų Paguodos - atlaidai. Kulvos miestelis ir jo apylinkės priklausė didikų Gelgaudų giminei, vėliau pasivadinusiais Kulviečiais. Prisimenu, kaip prieš 20 metų Nobelio premijos laureato Cz.Milosz brolis Andrzejus, dabar jau miręs, kartu su žmona Grażyna, save kildinusia iš Gelgaudų – Kulviečių šeimos, čia ieškojo savo giminės protėvių kapų, taipogi ir Abraomo Kulviečio... Kapinėse prie bažnyčios sutiktas maldininkas Czesław Grejć, pasirodo beesąs kilęs iš Vandžiogalos parapijos Preišiogalos kaimo, dabar gyvenantis Vilniuje, atvykęs aplankyti čia gyvenantį savo brolį, kuriam jau 94-eri metai. Papasakojo mums, kaip per karą buvo sudeginta Kulvos bažnyčia ir dar daug įdomių dalykų.