Stipri aura, čia jauti didelę ramybę ir kartu nerimą. Žiūrint į tą nekropoliją, užrašus - tai „Tvano“ laikotarpis, sausio sukilimo stipri nuojauta su konkrečiais likimais. Česlovo Milošo protėviai savoje LDK laisvės troškusių tikinčiųjų kompanijoje ir toje istorinių laikų samplaikoje – apima kontraversiškos mintys...
Bet tik pažvelgus į Vandžiogalos šventovės stebuklais ir malonėmis garsėjantį Kryžių - palaimos šaltinį, jauti pasitikėjimą, ramybę ir viltį... Taip kalbėjo man vienas žymus žmogus, literatas ir poetas, čia besilankęs su didele grupe poetų, meno, kūrybos žmonių iš Lenkijos, Baltarusijos, Čekijos, Amerikos, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių. Ką čia bepridursi, teisingos įžvalgos. Tai patvirtina ir didelis svečių, turistų ir piligrimų srautas iš viso pasaulio, taip pat ir iš Lietuvos. Džiugu, kad Vandžiogalą atranda ne tik pasaulinio garso intelektualai, bet ir dvasinių vertybių ieškantys piligrimai. Tai teikia vilčių...
Nuotraukose - piligrimai, pasaulio žmonės ir vandžiogaliečiai, užburti Česlovo Milošo mistikos ir slėnio dvasios. „Gera gimti mažame krašte, kur gamta yra žmogiška, lygiavertė žmogui, kur per šimtmečius tarpusavyje sugyveno įvairios kalbos ir įvairios religijos. Kalbu apie Lietuvą, mitų ir poezijos šalį“, - sakė Česlovas Milošas.