Advento žvakelės vandžiogaliečiams savanoriams ir  karitiečiams tapo jau kasmetine tradicija. Uždegę šias žvakeles ant šventinio stalo, jie atneša šviesą ne tik į savo ar artimųjų namus, bet ir prisideda prie pagalbos vargą bei sunkius gyvenimo išbandymus patiriantiems žmonėms.
Šis advento laukimo metas yra puikus laikas suprasti, kad esame viena šeima, esame rekalingi vieni kitiems, visi mes Dievo, šviesos vaikai. Apie tai Jums primins šios žvakelės liepsna ant šventinio stalo.
Advento labdaros akcijos  „Gerumas mus vienija“ žvakelių kviečiame įsigyti Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje.
Vandžiogalos parapijos karitiečiai

Skaudi netektis. 97- ąjį gyvenimo rudenį, lapkričio 19 dieną, užgeso vandžiogalietės lenkės Stefanijos Vaškevičiūtės (Stefania Waszkiewiczówna) gyvybė. Jos siela iškeliavo pas Viešpatį.
Kaip norėtume, kad ji, kruopšti šio krašto tautinio sąmoningumo, istorinės atminties palikimo puoselėtoja ir saugotoja, dar pabūtų su mumis. Ilgėsimės į amžinybę pašauktos mūsų tautietės, parapijietės Stefanijos. Niekada nepamiršime jos santūrios šypsenos, vidinio gėrumo, optimizmo, pozityvumo ir atviro požiūrio į sparčiai besikeičiančio gyvenimo kasdienybę. Nuo tokių žmonių gražesnis tampa pasaulis...
Vandžiogaliečiai lenkai

Odra – Nieman Wielkopolska asociacijos Poznanės skyriaus nariai savanoriai Lenkijos Nepriklausomybės lapkričio 11 dienos šventėje Rasų kapinėse pagerbė  savo tautiečių, kovojusių už tautų laisvę ir nepriklausomybę, atminimą.  Kitą dieną jie atvyko į Vandžiogalą.
Šios šventės proga kartu su vandžiogaliečiais lenkais senajame šventoriuje svečiai lenkiškais simboliais ir žvakėmis papuošė mūsų krašto tautiečių patriotų kapus, pagerbdami jų atminimą ir indėlį kovose už krašto laisvę ir nepriklausomybę.

Prieš gerą dešimtmetį vandžiogaliečiai lenkai kaimyniniame Jonavos Žeimių krašte atrado kraštotyrininką, kryžiadirbį Artūrą Narkevičių - žmogų iš Dievo malonės. Jis įdomus, kūrybingas, visada turintis idėjų ir niekada neprarandantis vilties rasti geros istorinės medžiagos apie savo kraštą. Mūsų bičiulis, lenkiškas šaknis turintis kraštotyrininkas iš Žeimių  Artūras Narkevičius šiais dalykais domisi jau daug metų, turi sukaupęs nemažą  žinių ir įvairios patirties bagažą.
Netolima kaimynystė, artimi ir tolimi pažįstami, istoriniai įvykiai šimtmečių laiko tėkmėje, čia gyvenusių lenkų, lietuvių, žydų likimai, jų tradicijos ir paveldas visada domino ir domina Vandžiogalos lenkus.

Advento žvakelės vandžiogaliečiams savanoriams ir  karitiečiams tapo jau kasmetine tradicija. Uždegę šias žvakeles ant šventinio stalo, jie atneša šviesą ne tik į savo ar artimųjų namus, bet ir prisideda prie pagalbos vargą bei sunkius gyvenimo išbandymus patiriantiems žmonėms. 

Šis advento laukimo metas yra puikus laikas suprasti, kad esame viena šeima, esame rekalingi vieni kitiems, visi mes Dievo, šviesos vaikai. Apie tai Jums primins šios žvakelės liepsna ant šventinio stalo. 

Advento labdaros akcijos  „Gerumas mus vienija“ žvakelių kviečiame įsigyti Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje.

Vandžiogalos parapijos karitiečiai

{youtube}HecKW0THTWI{/youtube}

Grįždami iš keturių dienų viešnagės Lietuvoje, kurios metu dalyvavo Lenkijos Nepriklausomybės 103-ųjų metinių minėjime Rasų kapinėse, susipažino su Lietuvos sostine Vilniumi, aplankė įvairias lenkų kultūros ir istorinės atminties vietas, praėjusio sekmadienio ankstų rytą dešimties harcerų grupė iš Pruszcz Gdański (Lenkija) atvyko į Vandžiogalą susitikti su čia gyvenančiais tautiečiais, pasimelsti ypatingoje Vandžiogalos Švč. Trejybės šventovėje. Taip jie užbaigė Lenkijos Nepriklausomybės atgavimo švenčių minėjimą Lietuvoje. Juos į Vandžiogalą atlydėjo mūsų bičiuliai - Traugutt.org asociacijos pirmininkas Jacek Świs ir pavaduotoja Marta Gruszkowska.

Lenkijos Nepriklausomybės 103 – ųjų metinių išvakarėse vandžiogaliečiai lenkai lankėsi Lenkijos ambasados Vilniuje konsuliniame skyriuje, kur atsiėmė pratęstą Lenkų kortą.

Šis simbolinės reikšmės dokumentas, patvirtinantis lenkų kilmę, vandžiogaliečiams yra svarbus, nes tai vienintelis dokumentas, kuriame galima užrašyti savo vardą ir pavardę originalo kalba pagal visas lenkų kalbos rašybos taisykles. Daug bendraudami su savo tautiečiais, išsibarsčiusiais po visą pasaulį, dažnai susiduriame su tapatybės klausimais ir vardų bei pavardžių rašyba neoriginalo kalba. Sudėtinga tautiečiams paaiškinti šią problemą.

Šiemet minėjome jau 110-ąsias Česlovo Milošo gimimo metines. Prieš dešimt metų vandžiogaliečiai lenkai prasmingai paminėjo poeto Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo (Czesław Miłosz) 100-ąsias gimimo metines. Ta proga jie paruošė ir 3000 egzempliorių tiražu išleido kalendorių.
Jo tikslas buvo suteikti informacijos apie poetą, jo širdžiai mielas gimtąsias vietas, kurios visą gyvenimą žadino jo sentimentus ir ilgesį. Tuo įsitikino ir šių eilučių autorius, kuris dar 1992 metais bendravo ir keliavo su po penkiasdešimt metų emigracijos į gimtinę atvykusiu poetu, Nobelio premijos laureatu Česlovu Milošu.

Nelengvais laikais dažniausiai pasigendame draugų ir artimesnio bendravimo. Mus gelbsti naujos pažintys. Tarp Varšuvos nevalstybinės priešmokyklinės ugdymo įstaigos ,,Chatka” auklėtinių ir Vandžiogalos Sekmadieninės lenkų kalbos mokyklėlės ugdytinių mezgasi pažintis ir puoselėjamas didelis noras bendrauti, plečiasi naujų draugų būrys, žadantis įdomių kūrybinių idėjų ir darbų.
Mūsų naujieji draugai iš Varšuvos, pasirodo, labai darbštūs ir aktyvūs. Šį mėnesį jie mums atsiuntė net tris jų pačių parašytus laiškus, kuriuos lydėjo visa šūsnis jų kūrybinių darbų, vaizduojančių autorius, ugdymo aplinką, gamtos kampelius ir net gyvūnus: afrikinį slieką ir dvi jūros kiaulytes Tolią ir Liolią.

Motina Teresė yra pasakiusi: ,,Meilės darbai visuomet yra džiaugsmo darbai. Nebūtina ieškoti laimės: jei mylime kitus, ją gausime. Tai – Dievo dovana.” Tokių Dievo siųstų žmonių, jų dovanų sulaukia ir Vandžiogalos lenkai. Juos šią savaitę pasiekė šventinis siuntinys iš Lenkijos Krokuvos miesto. Siuntinyje tarp įvairių dovanų ir atvirukas su tokiais žodžiais: „Iš visos širdies dėkojame už lenkiškumo puoselėjimą, už Jūsų rūpestį bažnyčia ir katalikų tikėjimu. Tegul Viešpats Jus globoja, laimina, sergėja ir teikia visų reikalingų malonių. Esame giliai sujaudinti Jūsų nuveiktų darbų saugojant ir puoselėjant istorinę Vandžiogalos lenkų atmintį. Tegul ši mūsų dovana, kaip lašas Jūsų reikalų jūroje, bus kažkam naudingas“.

Lapkričio vėjai nuplėšė paskutinius medžių lapus senajame Vandžiogalos šventoriuje. Nemaža jų dalis nukrito ant naujo Švč. Trejybės bažnyčios stogo šlaitų. Nuplauti rudeninio lietaus, jie gausiai nugulė stogo lietaus nutekėjimo sistemoje - latakuose ir lietvamzdžiuose.
Vandžiogaliečiai lenkai, turėdami karčios patirties su senaisiais šventoriaus medžiais, jų lapais, prakiurusiu senuoju bažnyčios stogu ir kitomis su tuo susijusiomis bėdomis, ėmėsi prevencinio darbo. Jie šiomis dienomis inicijavo bažnyčios stogo latakų ir lietvamzdžių valymą.

Kartais laikas pareikalauja iš žmonių išskirtinio požiūrio, kitokios veiklos. Šiais visuotinės pandemijos ir karantino metais vandžiogaliečiai lenkai tradicinį istorinės atminties maršą Liaudos krašte pradėjo spalio mėnesio pabaigoje. Jis prasidėjo maldomis ir 1831 metų, 1863 metų sukilimų apleistų dalyvių, lenkų legionierių, POW organizacijos narių, taip pat nužudytų NKVD, lenkų patriotų kapų tvarkymu, paminklų atnaujinimu.
Mirgėjo uždegtos žvakės, plaikstėsi vėjyje gėlės ne tik ketveriose Vandžiogalos krašto kapinėse, bet ir Kėdainių bei Jonavos rajono amžinojo poilsio vietose. Lenkų kovų ir atminties vietų Liaudos krašte yra tikrai daug, deja, jos visos yra užmirštos, apleistos, netvarkomos ir niekieno nelankomos.

Paskutinę lapkričio savaitę didžiąją dalį savo laisvalaikio vandžiogaliečiai lenkai skyrė bažnyčios šoninėje emporoje esančiam altoriui. Jo pirmajame tarpsnyje esantis paveikslas, vaizduojantis Šv. Joną Krikštytoją, prašėsi tvarkyti, valyti ir atnaujinti. Paveikslas nutapytas1902 metais ant drobės aliejiniais dažais, autorius – dailininkas Konstantinas Gorskis (Konstanty Gorski). Žinomas lenkų dailininkas gimė Vandžiogalos parapijoje Kazimieravos (Kazimierzowo) dvare 1868 metais. Šiame dvare jis kurį laiką ir gyveno su savo vyresniaisiais broliais Vladislavu ir Boleslavu. Konstantinas visada jautė potraukį menui, o dailės pagrindus įgijo Vilniaus Trutnevo piešimo mokykloje.

Tautietį Stanislovą sutikome pačiame darbų įkarštyje. Senolis pradėjęs skaldyti dar neseniai atvežtą miškovežį ką tik supjautų uosinių malkų. Krūva išties nemaža, darbo tikrai daug ir jis ne iš lengvųjų. Paklausėme, ar neprašys talkos, kad kažkas padėtų. „Nebėra ko prašyti, visi mano draugai ir pažįstami jau seniai numirę, likau vienas. Manau, neskubėdamas ir vienas iki Kalėdų tikriausiai suskaldysiu ir sudėsiu į rietuvę. Malkos nors storos, bet gerai skyla, o kurios neskyla, suduodu su dešimties kilogramų kūju - ir tvarka... Užeikime į vidų, - pakvietė Stanislovas. - Parodysiu dovaną – rožančių, man jį draugai iš Poznanės atsiuntė.“

Po iškilmingų 1863-1864 metų sukilimo vadų ir dalyvių laidotuvių Rasų kapinėse Vilniuje kitos dienos, šeštadienio, rytą, vandžiogaliečiai vėl susitiko su savo bičiuliais Kaišiadorių vyskupijos „Vilties tiltas” katalikiškos organizacijos nariais ir jos vedliais, aktyviais visuomenininkais kaišiadoriečiais gydytojais Virginija ir Ąžuolu Sutkais. Kartu atvyko ir draugai iš Lenkijos Varmijos – Mazūrijos vaivadijos Lidzbarski apskrities Kiwity seniūnijos Krekole miestelio visuomeninės organizacijos „Łańcuch wzajemności“ atstovai kartu su pirmininku Ryszard Przytuła. Šį bičiulių susitikimą ir pažintinę ekskursiją mielai sutiko vesti, pasakoti ir vertėjauti Kauno Arkivyskupijos Apaštalinis administratorius vyskupas Algirdas Jurevičius.

Vandžiogaliečiai lenkai lapkričio 22 dieną dalyvavo iškilmingose 1863–1864 metų sukilimo vadų ir dalyvių valstybinėse laidotuvėse Vilniuje.

Lietuvos ir Lenkijos garbės sargybos kariams lydint, karstai su sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko (Zygmunt Sierakowski) ir Konstantino Kalinausko (Konstanty Kalinowski) bei dar 18 sukilėlių palaikais iš Valdovų rūmų buvo pernešti į Vilniaus Šv.vysk. Stanislovo ir Šv.Vladislovo Arkikatedrą baziliką. Daug žmonių tą rytą atėjo atsisveikinti su trijų tautų – lietuvių, lenkų ir baltarusių- nacionaliniais herojais, kurie atidavė gyvybę už mūsų ir jūsų laisvę.

Sekmadienį, lapkričio 10 dieną, Vandžiogaloje vyko iškilmingas 101-ųjų Lenkijos Nepriklausomybės metinių minėjimas. Nepriklausomybės minėjimo „Istorinės Atminties maršo“ organizatorius – Vandžiogalos Lietuvos lenkų sąjungos skyriaus pirmininkas Ričardas Jankauskas.

Nuo ankstyvo ryto į Vandžiogalą rinkosi šventės dalyviai ir svečiai. Iš Lenkijos Priekarpatės vaivadijos atvyko jaunimo pučiamųjų orkestras OSP Majdan Sieniawski - orkestro direktorius Zdzisław Sęk, kapelmeisteris Michał Rydzik, taip pat šios vaivadijos Przeworsko apskrities Adamόwka gminos delegacija su savo seniūnu (wόjt) Edward Jarmuziewicz. Į šventę atvyko ir mūsų bičiuliai iš Vilniaus ir Kauno.

Praėjusį šventadienį Vandžiogalos Lenkų bibliotekoje į pamokėles susirinkę sekmadieninės Lenkų kalbos mokyklėlės mokiniai gavo dovanų – naujus batus aulinukus. Šias dovanas prieš savaitę atvežė ir padovanojo pas mus viešėję tautiečiai - Lenkijos Priekarpatės vaivadijos jaunimo pučiamųjų orkestras OSP Majdan Sieniawski, orkestro direktorius Zdzisław Sęk, kapelmeisteris Michał Rydzik.

Idėja atvežti naujų batų vandžiogaliečiams vaikams kilo orkestro direktoriui Zdzisław Sęk. Jis jau buvo girdėjęs apie vandžiogaliečių lenkų savanorių karitiečių labdaringą veiklą padedančią stokojantiems, todėl tokiai jo minčiai buvo pritarta vienbalsiai. Orkestro jaunimas nupirko ivairių naujų vaikiškų batų ir atvežė į Vandžiogalą.

Jau antri metai tęsiasi Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčios kapitalinė renovacija. 2018 metais sutvarkyta visa bažnyčios išorė, šiais metais tvarkomas bažnyčios vidus. Deja, per renovacijos laikotarpį taip ir neatsirado tikinčiųjų parapijiečių, norinčių savanoriškai neatlygintinai pasidarbuoti savo ypatingos šventovės labui, jos grožiui, švarai ir tvarkai atkurti. Todėl šios didžiulės renovacijos iniciatoriai, vandžiogaliečiai lenkai, jausdami laiko pulsą, didelę atsakomybę ir krikščionišką pareigą šventovei, savo laisvalaikį, atostogų ir išeiginių dienų laiką skiria neatidėliotiniems restauracijos, švarinimo ir tvarkymo darbams bažnyčios viduje. Reikia skubėti, laikas nelaukia. Artėjant šaltajam sezonui nebaigti darbai taps dar sunkiau įveikiami.

Praėjusį savaitgalį net tris šventines rudens dienas miestelio ir jo apylinkių gyventojai, taip pat atvykę aplankyti savo mirusiųjų artimųjų giminių kapus iš įvairių Lietuvos kampelių buvę vandžiogaliečiai lankė juos net keturiose mūsų parapijos kapinėse. Nuo pat ryto iki vėlumos virtinės automobilių kapinių prieigose, daugybė žmonių, jūra žvakių ir gėlių - taip buvo prisiminti ir pagerbti mirusieji.

Visas šventines dienas vyko pamaldos Švč. Trejybės bažnyčioje, buvo aukojamos Šv. Mišios lenkų ir lietuvių kalbomis Visų Šventųjų ir mūsų brangių mirusiųjų intencija. Juos prisiminėme ir gedulinėje procesijoje kapinėse senajame šventoriuje.

Gerbdami Vandžiogalos senąją istorinę Švč. Trejybės bažnyčią, rūpindamiesi ir prižiūrėdami jos remontą, jaučiame didžiulę atskomybę. Mums rūpi remontininkų pastangų ir vykdomų darbų kokybė. Štai kodėl vandžiogaliečiai lenkai savanoriai jau mėnesį gražiuoju ragino pamatų tvirtinimo meistrus grįžti ir, kol dar neprasidėjo šalčiai, užbaigti tvirtinti dar vasarą pradėtus pamatus. Deja, meistrai nesirodė. Artėjantis žiemos šaltukas privertė vandžiogaliečius jau nebe gražiuoju raginti, o griežtai įspėti, kad, jei darbai nebus vykdomi, reikės imtis juridinių priemonių.

Lietuva ir Lenkija – tarptautinės bendruomenės partnerės, šiomis dienomis besidžiaugiančios Nepriklausomybės 100-mečio jubiliejumi, bendravimo ir bendradarbiavimo vaisiais. Praėjusį savaitgalį, lapkričio 9-12 dienomis, gerų Lietuvos draugų ir mūsų bičiulių iš Varmijos – Lidzbarko apskrities visuomeninės asociacijos „Łancuch wzajemności“ pirmininko Ryšardo Pšytulos (Ryszard Przytula) ir gminos Kivity (Kiwity) seniūno Vieslavo Tkačiuko (Wiesław Tkaczuk) pakviesta delegacija iš Lietuvos vyko į iškilmingą Lenkijos Nepriklausomybės šimtmečio minėjimą.

Skaudūs istorijos puslapiai, primenantys žydų tragediją, verčiami Vandžiogaloje. Dorų žmonių atmintis – galimybė liudyti.
Anna Boharevič prisimena: „Buvo 1941 metų vidurvasaris, gatvėje išgirdau triukšmą. Žvilgtelėjus pro langą, pamačiau didelį būrį žmonių, varomų Kėdainių gatve. Juos ginė keturi, gal penki vyrai, ginkluoti šautuvais. Keli jų vilkėjo policininkų uniformas, visi ant rankovių užsirišę baltus raiščius. Namo šeimininkas liepė man pasitraukti nuo lango, jis man tepasakė, kad areštavo miestelio žydus, ir girdėjo, kad veda juos į Boreko miškelį sušaudyti. Išsigandusi spėjau dar pamatyti mano pažįstamus kaimynus – žydų Garelikų šeimą.

1817 metais per Vandžiogalos miestelį praūžė didžiulis gaisras. Sudegė miestelis, sudegė ir jame esanti medinė Švč. Trejybės bažnyčia. Kadangi ji nuo labai senų laikų buvo plačiai išsidėsčiusios Vandžiogalos parapijos centras, parapija tik vėlesniais laikais dar suskilo į Babtų ir Labūnavos parapijas, todėl pamaldūs, dievobaimingi parapijiečiai nedelsdami ėmėsi nelengvos misijos –atstatyti šventovę.

Laikai buvo nelengvi: kraštas pavergtas carinės Rusijos imperijos, dar nepanaikinta baudžiava. Atsvara – tikėjimo stiprybė. Todėl mylintiems Dievą geros valios žmonėms jokios kliūtys nebaisios.

Ar žinote, kad raugintuose kopūstuose gausu vitaminų A, B, C, K, PP, flavonoidų, mikroelementų? Jie išsiskiria tuo, kad labai ilgai negenda ir  geba išsaugoti jau minėtą vitaminą C, kuris yra puikus gelbėtojas nuo avitaminozės, stiprina imunitetą, gražina odą? Sakinys primena reklamą, bet šeštadienis - ta diena, kai Vandžiogalos Lenkų bibliotekoje buvo raugiami vis didesnį populiarumą čia įgyjantys kopūstai „Liaudanskie“. Paragavę bibliotekos skaitytojai ir svečiai sako: kopūstai yra išskirtiniai. Kartą paragavęs, to skonio nepamirši niekada. Tebūnie reklaminis receptas...

Dvi šio gražaus rudens šventines dienas miestelio gyventojai ir atvykę aplankyti savo mirusiųjų artimųjų, giminių kapų išsibarstę po įvairiausias Lietuvos vietoves vandžiogaliečiai gausiai lankė juos net keturiose mūsų parapijoje esančiose kapinėse: senajame bažnyčios šventoriuje, naujose miestelio, Pėdžių ir Gelnų. Nuo pat ryto iki vėlumos virtinės automobilių kapinių prieigose. Jūra gėlių ir žvakių. Taip buvo prisiminti ir pagerbti mirusieji.

Abi šias šventines dienas vyko ir pamaldos Švč. Trejybės bažnyčioje, lenkų ir lietuvių kalbomis buvo aukojamos Šv. Mišios visų Šventųjų ir mūsų mirusiųjų intencija.

Lietuvoje – prieškalėdinis gerumo ir atjautos laikas. Šiomis dienomis dalijama ir dalijamasi. Apie 1 toną šiuolaikiškų madingų naujų ir mažai dėvėtų drabužių, skirtų vaikams ir suaugusiems, dvi savaites dalijo lenkai savanoriai daugiavaikėms ir sunkiai besiverčiančioms šeimoms.

Ir dienomis, ir vakarais žmonės ateidavo į Lenkų biblioteką, rinkosi, matavosi, ieškojo reikalingų drabužių. Ypač džiaugėsi daugiavaikės motinos: kokybiški drabužėliai vaikams perkant tikrai nemažai kainuotų.Todėl ir ėmė daugiau, kad vaikams augant tiktų, kad gyvenimui negerėjant padėtų...

Lapkričio 14 dienos vakarą Lenkijos Respublikos Ambasada Vilniuje pakvietė savo tautiečius į koncertą „Muzyka Ziemi Obiecanej“, kurį atliko styginių kvartetas „Apertus“ iš Lodzės. Į minėjimą, skirtą 99 – osioms Lenkijos Nepriklausomybės metinėms, atvyko politikai, savivaldybių atstovai, dvasininkai, kovų veteranai, visuomeninių organizacijų, mokyklų, spaudos, verslo atstovai, svečiai iš Lenkijos, taip pat ir vandžiogaliečiai.

Pradėdama šventinį koncertą Lenkijos Ambasados Vilniuje ambasadorė Urszula Doroszewska pirmiausia padėkojo visiems savo tautiečiams lapkričio 11 dieną aktyviai dalyvavusiems minėjime Rasų kapinėse.

Sekmadienį, lapkričio 12 dieną, 9 valandą lenkų mišiose minint Lenkijos Nepriklausomybės šventę, padėkojome Dievui už katalikiškos lenkų tautos ir valstybės nepriklausomybę, Šv. Mišias Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje aukojo parapijos klebonas kunigas ir poetas Skaidrius Kandratavičius.

Po mišių Lenkų bibliotekoje Lenkų kalbos mokyklėlės mokiniai, semdamiesi kalbos žinių, žiūrėjo vaikiškus filmukus apie Lenkijos istoriją, jos kovą už nepriklausomybę, aptarė valstybės simbolius. Visą sekmadienį Lenkų bibliotekoje netrūko lankytojų ir svečių.

Jau tapo žinomas finalininkų dešimtukas titului „Metų lenkas – 2017“ laimėti. Juos lapkričio 7 dieną po ilgų svarstymų dienraščio „Kurier Wileński“ redakcijoje atrinko čia susirinkusi plebiscito „Metų lenkas – 2017“ kapitula.

Jau dvidešimtą kartą šis populiarus dienraštis organizuoja plebiscitą, o skaitytojai renka laureatus. Jau ketvirtus metus į populiariausiųjų dešimtuką patenka ir vandžiogalietis, Lietuvos lenkų sąjungos Vandžiogalos skyriaus pirmininkas, Ryszard Jankowski.

Šias šventines dienas Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios lenkų ir lietuvių kalbomis, minėti Visi Šventieji, melstasi už mirusius, lankyti kapai. Kaip ir kasmet, lankyti savo artimųjų kapų net keturiose parapijos kapinėse atvyko nemažai žmonių ir iš artimiausių miestų - Kauno, Kėdainių, Jonavos.

Vandžiogaliečius neramina tai, kad lankyti šventoriuje esančių garbingų šiam kraštui nusipelniusių žmonių kapų nebeatvažiuoja niekas, o dar neseniai kažkas iš šių giminių atstovų aplankydavo jų palaidojimo vietas.Kas žino, gal jau nusilpo sveikata, o gal iškeliavo pas Dievą... Palaikyti šias gražias katalikiškas tradicijas, aplankyti garbingų žmonių kapus pasiryžo Lenkų kalbos mokyklėlės mokiniai kartu su mokytoja.

Kelionę tęsiame toliau. Prie pat pal. Władysława z Gielniowa bažnyčios matome didžiulį pastatą. Jame įsikūrusi katalikiškoji mokykla. Čia veikia  ir daugybė popamokinės veiklos (sporto, technologijų, muzikos) būrelių.

Vandžiogaliečiai, bendraudami su parapijiečiais, daug sužinojo  apie šią Varšuvos Ursynów rajone esančią pal. Władysława z Gielniowa parapiją, turinčią apie 40 tūkstančių parapijiečių, papasakojo apie save, apie Vandžiogalos parapiją.

Visai neseniai patyrėme didžiulį gerumą, pasotinome pažinimo alkį.Varšuvoje gimęs, augęs ir dabar čia gyvenantis mūsų bičiulis Andrzej Radecki parodė vandžiogaliečiams Varšuvos kultūrines ir istorines vietas, papasakojo apie jų praeitį ir dabartį.
Kelionę pradėjome nuo viešbučio, esančio Varšuvos Okęce rajone, kur buvome apsistoję. Pirmiausia apžiūrėjome didžiausią Lenkijoje Varšuvos Šopeno oro uostą. Po to atvykome į Wilanów, vieną seniausių Varšuvos rajonų, įsikūrusį kairiajame miesto krante. Jau iš tolo pamatėme įspūdingo dydžio Dievo Apvaizdos šventovę. Jos statyba užsitęsė daugiau nei 200 metų.

Šeštadienį, lapkričio 19 dieną, Varšuvoje įvyko 60 - ųjų Katalikiškos inteligencijos klubo (KIK) metinių minėjimas – VIII-asis kelių kartų karitatyvinis balius, skirtas KIK jaunimo mokslo ir stipendijų fondui remti.
Šeštadienio vakarą kviestiniai svečiai rinkosi į pramogų salę „Forteca“, įsikūrusią senajame Legionų forte Varšuvoje, Zakroczymska gt. 12. Iškilmingas balius prasidėjo polonezu. Skambant švelniu ilgesiu viliojančiai polonezo melodijai, visi baliaus dalyviai poromis nuvilnijo po „Forteca“ salę.

Rasų kapinėse, prie Motinos ir Sūnaus širdies mauzoliejaus, įvyko iškilmingas 98 – ųjų Lenkijos Nepriklausomybės metinių minėjimas.

Tradiciškai minėjimas prasidėjo sveikinimu XXII-osios Nepriklausomybės estafetės bėgikams, kurie į Rasų kapines atbėgo iš Zulovo. Estafetės organizatorius, charizmatiškas kunigas Dariusz Stańczyk, kuris dieną prieš tai už nuopelnus Lenkijos Respublikai buvo apdovanotas karininko Kryžiaus ordinu. Reikia priminti, kad kunigas Dariusz Stańczyk yra geras vandžiogaliečių bičiulis, ne kartą su savo jaunimu (harcerais) pas mus viešėjęs ir dalyvavęs renginiuose.

Jau tapo žinomas finalininkų dešimtukas titului „Metų lenkas – 2016“ laimėti. Juos lapkričio 4 dieną po ilgų svarstymų dienraščio „Kurier Wileński“ redakcijoje atrinko čia susirinkusi plebiscito „Metų lenkas – 2016“ kapitula.

Jau devynioliktą kartą šis populiarus dienraštis organizuoja plebiscitą, o skaitytojai renka laureatus. Jau trečius metus į populiariausiųjų dešimtuką patenka ir vandžiogalietis, Lietuvos lenkų sąjungos Vandžiogalos skyriaus pirmininkas, Ryszard Jankowski.

Sekmadienį Vandžiogaloje viešėjo lenkiškos spaudos plunksnos meistrai. Tai savaitraščio „Tygodnik Wileńszczyzny“ redaktorė Irena Mikulewicz ir žurnalistė Teresa Worobiej. Pasak viešnių iš Vilnijos krašto, jos seniai norėjo aplankyti Vandžiogalą, arčiau susipažinti su šia senojo istorinio Liaudos krašto vietove ir su čia dar nuo Pirmos Rzeczpospolitos laikų gyvenančiais lenkų palikuonimis.
Atvykusias viešnias domino viskas. Žurnalisčių ekskursijos vadovu tapęs šių eilučių autorius pirmiausia jas supažindino su Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčia ir joje esančiu stebuklais garsėjančiu Nukryžiuotoju, parodė žymių tautiečių amžinojo poilsio vietas bažnyčios šventoriuje.

Šiandien, lapkričio 1-ąją, – Visų Šventųjų dieną - nuo ankstaus ryto į Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčią susirinko vietiniai, taip pat ir atvykę aplankyti savo artimųjų giminių kapų išsibarstę po įvairiausias Lietuvos vietoves vandžiogaliečiai.
Iškilmingas Šv. Mišias lenkų kalba aukojo Vandžiogalos parapijos klebonas, kunigas ir poetas Skaidrius Kandratavičius. Po Šv. Mišių vyko bendra gedulinga procesija šventoriuje, kurios metu meldėmės už mirusius artimus ir nežinomus žmones. Mes prisiminėme juos, prisiminėm skausmingus netekties išgyvenimus, drauge apmąstėm mūsų būsimą didelę kelionę, kurią mums visiems reikia ruoštis įveikti.

Lapkričio 26 dieną Kauno VDU Didžiojoje auloje minint 250- ąsias gimimo metines buvo pagerbtas kunigaikštis, diplomatas, kompozitorius Mykolas Kleopas Oginskis. Į jubiliejinį renginį buvo pakviesti ir vandžiogaliečiai.

Mykolo Kleopo Oginskio metai – puiki galimybė pabrėžti aristokratijos temą, susimąstyti apie tinkamą kilnių idėjų raišką, siekti aristokratinės laikysenos, prakilnaus kalbėjimo, gražių gestų istorijoje ir kultūrinėje erdvėje. Minėjimas –nuostabi galimybė  pasiklausyti kompozitoriaus kūrinių ir su nostalgija prisiminti LDK laikus…

Į Vandžiogalos lenkišką biblioteką  skaitytojai iš Lietuvos ir Lenkijos nuolat atsiunčia  įvairios istorinės medžiagos apie Vandžiogalos miestelį, parapiją  ar net visą Pakaunės regioną, kur gyveno ir gyvena jų tėvai ir protėviai lenkai. Kai kurie jau seniai atsisveikino su artimaisiais, tačiau paliko labai vertingos istorinės medžiagos ir žinių apie mūsų Vandžiogalą.

Tad ir šį kartą pažangesni, nuovokūs jų palikuonys nesudegino, neišmetė, o padovanojo Vandžiogalos lenkiškai bibliotekai įdomios istorinės medžiagos, surinktos čia gyvenusių jų protėvių.

Lapkričio 11 dieną Lenkija mini 97-ąsias nepriklausomybės metines. Kasmet šią Lenkijos tautai svarbią datą švenčia Lietuvos lenkai.
Vilniaus krašte gyvenantys lenkai, kuriems nėra svetimos tautinės vertybės, kaip ir kasmet Rasų kapinėse, šalia Józef Piłsudski širdies ir jo motinos mauzoliejaus, susirinko paminėti Lenkijos nepriklausomybės dieną.

Vainikus prie Józef Piłsudski mauzoliejaus padėjo Lenkijos ambasados atstovai kartu su ambasadoriumi Jarosław Czubiński

Lapkričio 8 dieną mes buvome pakviesti minėti Antano Adomo Skorulskio SJ 300 – ąsias gimimo metines ir aplankėme savo tautiečius.

Nuostabą ir šiandien tebekelia tikri patriotai iš Jonavos Skarulių, čia kažkada buvusio , bet tarybiniais laikais sunaikinto Skarulių kaimo. Senieji šio krašto gyventojai, čia esančios šv. Onos bažnyčios sergėtojai ir puoselėtojai pakvietė vandžiogaliečius prisiminti ir Skarulių bažnyčią.

Gyvųjų ir mirusiujų bendriją jungia galinga dvipusė vienybė. Žinoma, vieni yra šiapus, o kiti – anapus. Erdvės labai skirtingos, bet visus sieja meilė Dievui ir žmonijai, noras bendrauti mintimis ir maldomis…

Tai suprasdami ir puoselėdami šią bendrystę, kaip ir kasmet, lapkričio 1-ąją – Visų Šventųjų dieną - nuo ankstaus ryto į Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčią gausiai susirinko vietiniai, taip pat ir atvykę aplankyti savo artimųjų giminių kapų išsibarstę po įvairiausias Lietuvos vietoves vandžiogaliečiai.

Ateinanti žiema, trumpos, šaltokos dienos nesustabdė darbų šventoriuje, senosiose kapinėse. Čia toliau pjaunami seni avariniai medžiai. Džiaugiasi akys, matydamos naujai atsiveriantį Švč. Trejybės bažnyčios vaizdą, džiaugiasi širdis, žinant, kad daugiau griūvantys seni medžiai nebedaužys istorinių paminklų, kad pagaliau daug metų besitęsiantys šių lenkiškų kapinių bažnyčios šventoriuje niokojimas baigsis.

Geru žodžiu reikia paminėti Vandžiogalos seniūną Vytautą Šniauką, kuris, organizuodamas vietinius žmones, sėkmingai vykdo šiuos darbus.

Šeštadienio popietę, ieškodama Chlopickių dvarvietės (Dwőr J.W.W: Chłopickich) ir kitų praeities laiko ženklų, liudijančių apie šią kilmingą giminę ir jos garsią atstovę Zofiją Chlopicką, XIXa. pr. gyvenusią Vandžiogaloje, lankėsi daugelio knygų vertėja, leidyklos vadovė humanit.m.dr. Jolanta Kriūnienė. Susitikimas įvyko Vandžiogalos lenkiškoje bibliotekoje (Kėdainių g.26). Vandžiogaliečiai mielai pasidalijo istorine medžiaga ir įžvalgomis apie čia gyvenusius Chlopickius. Iš humanit.m.dr. Jolantos Kriūnienės taip pat sužinojo daug įdomios medžagos apie Zofiją Chlopicką. Labai džiaugiamės šia pažintimi ir tikimės ateityje rezultatyvaus bendradarbiavimo.
O dabar - Zofijos Chlopickos atvaizdas. Paveikslas publikuotas: „Opiekun Domowy" Nr. 14 1871 rok wydania. Nors ji gimė Furmaniškėse, prie Vilniaus, vaikystė prabėgo Vandžiogaloje. Straipsnyje su jos portretu neteisingai nurodyta jos gimimo data – 1819. Ji gimė 1812 metais.

Vandžiogalos lenkų bibliotekos skaitytojai ir lankytojai, artėjant euro įvedimo Lietuvoje dienai, vis aktyviau ieško informacijos apie būsimą naująją valiutą. Vandžiogalos lenkų sąjungos skyriaus prašymu Lietuvos bankas mielai sutiko ir nemokamai dar spalio mėnesį atsiuntė keletą siuntų su plakatais, skrajutėmis, informacijos atmintinėmis, išleistomis lenkų kalba. Jose yra visa informacija apie eurą - naująją valiutą.

Nuo spalio mėnesio jau yra iškabinti plakatai, platinamos skrajutės. Jose yra informacija apie euro įvedimo datą, apie oficialųjį valiutos kursą, kiek laiko, kur ir kaip bus keičiami litai į eurus, taip pat įspėjanti informacija, kad litai į eurus nebus keičiami nei namuose, nei gatvėje (tai ypač vertinga informacija pagyvenusiems kaimo žmonėms).

96 – ųjų Lenkijos Nepriklausomybės metinių minėjimas Vandžiogaloje

Jau tapo žinomas finalininkų dešimtukas  titului „Metų lenkas 2014". Juos lapkričio 13 d. po ilgų svarstymų dienraščio „Kurier Wileński" redakcijoje atrinko čia susirinkusi plebiscito „Metų lenkas" kapitula.
Jau septynioliktą kartą šis populiarus dienraštis organizuoja, o skaitytojai renka laureatus. Jau antrus metus iš eilės į dešimtuką patenka ir vandžiogalietis.

Adam Błaszkiewicz, Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazijos direktorius

Bolesław Daszkiewicz, buvęs ilgametis Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius

Alfreda Jankowska, Vilniaus rajono Maišiagalos Józefo Obrembskio gimnazijos direktorė

Ryszard Jankowski, Lietuvos lenkų sąjungos Vandžiogalos skyriaus pirmininkas (Kauno raj.)

Alicja Klimaszewska, visuomeninio sąjūdžio  „Išsaugokime Senąsias Rasas" komiteto pirmininkė

Sesuo vienuolė Michaela Rak, M. Sopočkos hospicijaus Vilniuje įkūrėja

Rita Tamašunienė, Lenkų rinkimų akcijos frakcijos seniūnė Lietuvos Respublikos Seime

Kun. Rusłan Wilkiel, Vilniaus Kalvarijų Šv.Kryžiaus atradimo parapijos klebonas

Walenty Wojniłło, portalo Wilnoteka.lt redaktorius

Prof. Jarosław Wołkonowski, Bialystoko Universiteto Vilniaus filialo ekonomikos – informatikos katedros dekanas

Sekmadienį, lapkričio 9 dieną, 9 valandą prasidėjo Šv. Mišios lenkų kalba Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje už visus kritusius kovose, dėkojant Dievui už lenkų tautos ir valstybės nepriklausomybę. Buvo paminėtos ir žymaus 1863 m. sukilimo dalyvio Aleksandro Chmielevskio, aktyviai veikusio šiame regione ir palaidoto bažnyčios šventoriuje, 200 – osios gimimo metinės. Šv. Mišias aukojo ir nuoširdžiai meldėsi Vandžiogalos parapijos klebonas, kunigas ir poetas, Skaidrius Kandratavičius.
13 valandą į bažnyčios šventorių, kaip kasmet, tradiciškai švenčiant Lenkijos Nepriklausomybės dieną, rinkosi vandžiogaliečiai. Sulaukėme ir svečio – Aleksandro Chmielevskio giminės atstovo hab.dr. profesoriaus Andrejaus Edvardo Ancutos. Jis labai džiaugėsi, kad vandžiogaliečiai, minėdami Lenkijos Nepriklausomybės dieną, kartu mini ir jo giminaičio, Kauno gubernijos vaivados, kuris 1863 metų sukilime rūpinosi ginklų pristatymu sukilėliams iš Belgijos, Aleksandro Chmielevskio 200 – ąsias gimimo metines. Prisiminėme, meldėmės, uždegėme žvakes ant čia besiilsinčių 1863 m. sukilimo dalyvių, legionierių, jų rėmėjų ir kitų šio krašto patriotų kapų.

Nuoširdžiai kviečiame į Lietuvos lenkų sąjungos Vandžiogalos skyriaus organizuojamą šventę, skirtą Lenkijos Nepriklausomybės 96-osioms metinėms, kuri įvyks
                           2014 m. lapkričio 9 d. (sekmadienį).

9.00 val.  Šventosios Mišios lenkų kalba Vandžiogalos bažnyčioje
13.00 val. Mirusiųjų pagerbimas, žvakių uždegimas kapinėse šventoriuje. 1863 m. sukilimo dalyvio Aleksandro Chmielevskio 200 metinės.
14.00 val. J.I. Kraševskio vardo teatras iš Žitomiro (Ukraina)
Włodzimierz Zujew monodrama „Taikos balandis", reżisierius Mikołaj Worfołomiejew

Šventė vyks Vandžiogalos lenkiškoje bibliotekoje (Kėdainių g. 26)

                                          Lietuvos lenkų sąjungos Vandžiogalos skyrius

Šeštadienį, Visų Šventųjų dieną, minėjome šventųjų dorybes, jų pasiaukojimą ir darbus žmonių labui ir Dievo garbei. Dienos šventinė liturgija šlovino maldomis ir giesmėmis Dangaus Bažnyčią, nuostabius Dievo darbus savo šventuosiuose. Taip pat visi prisiminėme, kad žemiškoji keliaujanti Bažnyčia yra tikinti, nuolanki ir tikrai pasiryžusi amžinojo ir nesibaigiančio Dievo šlovinimui...
Sekmadienį, Vėlinių dieną, meldėmės už mirusiuosius artimus ir nežinomus žmones, prisimindami juos tuose skausminguose netekties išgyvenimuose, taip pat mąstydami apie tą laukiančią didelę kelionę, kurią mums visiems dar teks įveikti. Bet turime viltį, „kada šis gendantis kūnas apsivilks negendamybe, tuomet išsipildys užrašytas žodis: Pergalė sunaikino mirtį." (1 Kor. 15,54)
Norint suprasti, apie ką čia kalbama, reikia tikėjimo. Turime tikėti, kad Kristus amžiams nugalėjo mirtį.

Į teatro šventę Vandžiogalos kultūros centre šeštadienio popietę rinkosi miestelio gyventojai. Iš Vilniuje vykstančio VI Tarptautinio Vilniaus lenkų scenos festivalio mus aplankė tautiečiai iš Ukrainos. Tai Lenkų J.I. Kraševskio vardo teatras iš Žitomiro. Jis mums atvežė puikią dovaną – festivalio spektaklį pagal Gabrielą Zapolską „Ponios Dulskos moralė“ (rež. Mikolaj Varfolomiejev). Prieš svečių pasirodymą publikai „apšildyti“ pasirodė Vandžiogalos kultūros centro teatro mėgėjų grupė (vad. Alma Pauželienė) su humoristine miniatiūra „Teatro festivalio belaukiant“.

        Prieš savo spektaklį teatro režisierius Mikolaj Varfolomiejev kreipėsi į susirinkusią publiką, primindamas, kad spektaklis vyks lenkų kalba ir paklausdamas, ar visi supranta lenkiškai. Dauguma čia susirinkusių patvirtino suprantantys. Žiūrovai aktorių pasirodymo buvo pakerėti. Pusantros valandos trukęs spektaklis visus sužavėjo. Aktorių profesionalumas, temperamentas, nuoširdumas, vitališkumas taip atitiko spektaklio scenarijaus dvasią, kad atrodė, jog pjesė parašyta būtent šiai teatro trupei. Pasibaigus spektakliui, žiūrovai dar ilgai plojo svečiams - Lenkų J.I. Kraševskio vardo teatro iš Žitomiro aktoriams – už šią puikią teatro šventę.

VILNIAUS SUSITIKIMAI SU LENKŲ SCENA suteikia žiūrovams galimybę susipažinti su profesionaliu teatro menu, pajausti, išgyventi autentiškas emocijas betarpiškai bendraujant su aktoriumi. Aktoriai čia turi galimybę pademonstruoti savo talentą ir sugebėjimus, artistinį įdirbį prieš įnoringą Vilniaus publiką, kuri taip pat nevengia aktyvaus dalyvavimo interaktyviuose spektakliuose. Dalyvauti VI festivalyje buvo pakviesti tiek profesionalūs, tiek mėgėjiški teatrai iš Europos ir Pietų Amerikos, kurių repertuaruose yra spektakliai vaidinami lenkų kalba. Taip festivalio programoje atsirado 13 spektaklių, kurie ir bus parodyti Vilniaus teatre Na Pohulance, Vilniaus Valstybiniame Mažajame teatre, Lenkų kultūros rūmuose Vilniuje. Kai kurių teatrų festivaliniai spektakliai bus parodyti ir keliose Vilniaus krašto kultūros centruose, taip pat ir Vandžiogaloje.                                                                                                                                                   

            2013 m. lapkričio 23 d.(šeštadienis) 15.00 val.
             J. Kraševskio vardo teatras iš Žitomiro (Ukraina)

            „Ponios Dulskos moralė”  Gabriela Zapolska,  Rež. Mikołaj Warfołomiejew    

            Vandžiogalos kultūros centre (Parko g. 6),  Įėjimas laisvas

Lietuvos lenkų sąjungos Vandžiogalos skyrius

Sekmadienį, lapkričio 10 dieną, 9 val. prasidėjo Šv. Mišios lenkų kalba Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje už visus kritusius kovose dėl Nepriklausomybės, už šį didį stebuklą ir Dievo dovaną lenkų tautai – valstybės Nepriklausomybę. Su gilia poetine išraiška į Jasna Guros Švč. Mergelę Mariją, Čenstachavos Dievo Motiną, meldėsi ir Šv. Mišias aukojo Vandžiogalos klebonas – kunigas ir poetas – Skaidrius Kandratavičius.

       13 val. prie bažnyčios, į senąjį šventorių, rinkosi vandžiogaliečiai, sulaukėme ir svečių iš Vilnijos. Į šventės iškilmes atvyko ansamblis „Jezioranka“ iš Pikeliškių (vad. Jeronimas Černis). Girdėję iš savo pirmtakų, kurie yra lankęsi Vandžiogaloje, apie šios vietovės istorinę praeitį ir čia gyvenusius žmones, atvykę svečiai įdėmiai išklausė trumpos istorinės įžangos, stebėjosi ir gėrėjosi čia gyvenančiais tautiečiais, išsaugojusiais savo kalbą, tapatybę, tikėjimą ir gražias protėvių tradicijas. Šių eilučių autorius vedini visi pasuko link 1863 metų sukilimo dalyvių, jų rėmėjų, legionierių ir šio krašto patriotų kapų, kurie anais rūsčiais kovų ir pergalių už tautos nepriklausomybę metais įnešė ir savo svarų indėlį. Iš lenkų tautos Golgotos–Katynės - ir Smolensko tragedijų vietos atvežta žemė buvo simboliškai išberta ant kapų, uždegtos žvakės, malda ir giesmės skambėjo šventoriuje. Pagerbti čia palaidotų artimųjų kapų į šventę atvyko ir 1863m. sukilimo dalyvių palikuonys. Tai hab. dr. profesorius Andrejus Edvardas Ancuta, kuris savo pasakojimu dar papildė mūsų žinias apie čia palaidotus anų metų kovų dalyvius, savo giminaičius. Prie vieno iš sukilimo dalyvių kapo suskambus „Ave Marijai“ visi sustingo tyloje. Ją atliko čia palaidoto 1863 m. sukilimo dalyvio Aleksandro Chmielievskio anūkė, dainininkė, buvusi Kauno Muzikinio teatro solistė, pedagogė, Teresė Chmieliauskaitė. Tylos minute pagerbtas ir Ibėnų kaimo tragedijos atminimas, kai visas kaimas buvo sudegintas, žmonės vieni pakarti, kiti – ištremti į Sibirą.

Lapkričio 8 dienos vakarą Kėdainiuose, daugiakultūriniame centre, vyko šventinis koncertas, skirtas Lenkijos Nepriklausomybės 95-osioms metinėms. Šventinę programą pristatė puikus pučiamųjų orkestras (vad. Krzysztof Żeleszkiewicz) iš Chludowo (Lenkija). Įspūdingoje patriotinėje programoje orkestro atliekami kūriniai ir jo vadovo skaitoma lyrika visus akimirką nukėlė į tuos tolimus, rūsčius kovų už Nepriklausomybę metus.

Į šventinį minėjimą pakviesti vandžiogaliečiai susitiko su savo pažįstamais. Orkestre dalyvauja ir jubiliejiniais Česlovo Milošo metais Vandžiogaloje su savo choru koncertavęs „Dębowy liść” iš gminos Suchy Las charizmatiškasis vadovas Zygmunt Urbaniak, su kuriuo vandžiogaliečiai tą vakarą dar ilgai dalinosi prisiminimais.

Tradicinį kalėdinį susitikimą 600-ųjų Žalgirio mūšio metinių paminėjimo ir Šopeno metų užbaigimo proga, vaišes ir kultūrinę programą savo tautiečiams Vilniuje surengė Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje ir Lietuvos lenkų sąjunga.Jame dalyvavo daug žymių žmonių iš Lenkijos: senatoriai Andrzej Person, Olga Iwaniak, Tadeusz Adam Pilat ir kiti. Susitikimas buvo jaukus iš šiltas. Toje šventinėje lenkiškų tradicijų aplinkoje ir mūsų skyriaus nariai jautėsi puikiai. Šventę užbaigė Lenkijos kariuomenės reprezentacinis orkestras, padovanojęs kalėdinį šventinį koncertą Vilniaus nacionalinėje filharmonijoje. Tai buvo įspūdinga...

Sulaukę pakvietimo iš mūsų geros bičiulės,Lenkijos kurortinio miestelio Węgorzewo skyriaus „Wspólnota Polska” pirmininkės Zofii Rycharskiej, kartu su tautiečiais iš Kėdainių, Kauno ir Vilniaus užpustytais keliais nuvykome į Lenkiją. Ten kartu su tautiečiais, atvykusiais iš Latvijos, Rusijos, dalyvavome tradicinėje kalėdinėje Vigilijoje. Kartu su burmistru Krzysztof Piwowarczyk, senatoriumi Marek Konopka, kun.dek.Maciej Maciejewski, departamento direktore Wioletta Sokół ir kitais žinomais visuomenės ir kultūros veikėjais už kalėdinio Kūčių stalo susėdo daugiau nei 100 žmonių. Jautėme nepakartojamą brolišką artumą ir tikrą Kalėdų dvasią.

Nuoširdžiai kviečiame į Lietuvos lenkų sąjungos Vandžiogalos skyriaus organizuojamą šventę, skirtą Lenkijos Nepriklausomybės 95-osioms metinėms, kuri įvyks
                           2013 m. lapkričio 10 d. (sekmadienį)

9.00 val.  Šventosios Mišios lenkų kalba Vandžiogalos bažnyčioje.
13.00 val. Mirusiųjų pagerbimas, žvakių uždegimas kapinėse šventoriuje.
14.00 val. Šventiniame koncerte dalyvauja svečiai iš Vilniaus rajono ansamblis „Jezioranka“.

Šventė ir vaišės vyks bare „Bučkis“.
Lietuvos lenkų sąjungos Vandžiogalos skyrius

Visų Šventųjų ir Vėlinių dienomis prisiminti, pagerbti, pasimelsti, aplankyti savo artimų ir mylimų mirusiųjų kapų į senąjį bažnyčios šventorių, taip pat ir kitas parapijos kapines gausiai rinkosi vietiniai, čia gyvenantys ir išsibarstę po didžiuosius Lietuvos miestus, kitus rajonus, užsienį vandžiogaliečiai. Atvyko ir svečių iš Lenkijos.

 Gedulingos procesijos po senąjį šventorių metu Vandžiogalos parapijos klebonas - kunigas ir poetas - Skaidrius Kandratavičius lankė tiek žymių, šiam kraštui nusipelniusių, tiek eilinių žmonių kapus, meldėsi, primindamas, kad visi jie gyveno toje žemėje, kūrė, dirbo, bet Viešpaties pakviesti išėjo... Tad malda ir šilta uždegtos žvakės liepsna tegul byloja apie tai, kad mes juos prisimename...

Lapkričio 11-osios saulėtą sekmadienio popietę į Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčią rinkosi miestelio gyventojai, žmonės iš aplinkinių vietovių: Kėdainių, Jonavos rajonų, svečiai iš Vilniaus ir Varšuvos. Visus sukvietė viena proga -Lenkijos Nepriklausomybės diena.

Šv. Mišias lenkų kalba aukojo parapijos klebonas Oskaras Petras Volskis. Maldos intencija - už čia, šioje vietovėje, katalikiškoje tradicijoje gyvenusius, kovojusius ir kūrusius lenkų tautybės žmones, kurių indėlis kuriant katalikišką, laisvą ir nepriklausomą Lenkiją svarbus ir reikšmingas. Iškilmingų Šv. Mišių liturgijos metu giedojo svečiai iš Vilnijos ir vietos choristai. Po maldų bažnyčioje šventės dalyviai pajudėjo prie šventoriuje palaidotų žymių to istorinio laikotarpio dalyvių, Milošų, Cmielevskių, Gorskų šeimų kapų. (Pastarųjų – Gorskų ir Cholodų – kapavietes šiais metais pavyko kapitaliai sutvarkyti). Čia buvo uždegtos žvakės, o šių eilučių autorius priminė čia besiilsinčiųjų darbus ir jų reikšmę.

Fotografas Kostas Šukevičius padarė Vandžiogalos bažnyčios ir Milošų kapo panoramines nuotraukas ir patalpino internetiniame puslapyje, kurias apžiūrėti bus galima iš bet kurios pasaulio vietos.

Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčia, Žiūrėti.

Česlovo Milošo šeimos kapas Vandžiogalos bažnyčios šventoriuje. Žiūrėti.

Gražus penkiasdešimties Jono Pauliaus II-ojo gimnazijos moksleivių būrys apsilankė Vandžiogaloje. Jau girdėję apie šią vietovę ir nuo seno garsėjančią čia esančią šventovę, jie panoro arčiau pažinti tą kraštą ir, aišku, iš čia leistis Česlovo Milošo keliu. Žvarbokas oras nesutrukdė siekti tikslų. Jaunimas aktyviai lankė visas įsimintinas vietoves. Kelionės pabaigoje visi, susirinkę Milošų dvaro svirne Šateiniuose apšilę prie židinio ugnies, pabendravę, nusprendė, kad ne veltui buvo taip toli čia važiuota – įspūdžių daug, kelionė pavyko. Džiugu Vandžiogalos lenkų sąjungos nariams, kurie šiais metais nemažai paplušėjo propaguodami ir organizuodami šiuos jubiliejinius Česlovo Milošo metus čia, Vandžiogaloje. Daug renginių, susitikimų, kelionių. Šiais jubiliejiniais metais Vandžiogalą aplankė apie 2000 piligrimų, svečių, poeto pažįstamų ir gerbėjų, pasaulio turistų, besidominčių šiuo kraštu, jo istorija, čia esančia šventove ir čia gyvenančiais žmonėmis... Tikėkime, kad tai ir bus tie „ambasadoriai“, kurie ir neš pasauliui žinią apie šį kraštą.

Vandžiogala. Ankstyvas lapkričio 12-osios rytas. Švč.Trejybės bažnyčia. Plazda abiejų tautų vėliavos. Šventoriaus prieigose didelis poeto Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo portretas su užrašu 1911-2011. Plačiai atidaryti šventoriaus vartai visiems geros valios žmonėms: piligrimams, svečiams iš aplinkinių vietovių, Vilniaus, užsienio – visiems, norintiems dalyvauti Lietuvos lenkų sąjungos Vandžiogalos skyriaus organizuotoje šventėje, skirtoje Lenkijos Nepriklausomybės 93-osioms metinėms ir Nobelio premijos laureato poeto Česlovo Milošo jubiliejinių 100-ųjų metų pabaigai pažymėti.

10 valanda. Į Vandžiogalą įvažiuoja XI tarptautinio Katynės reido dalyvių motociklininkų, pasipuošusių emblemom su baltu ereliu, kolona, atvyksta Lenkijos Ambasados konsulas Piotr Wdowiak, Vandžiogalos seniūnas Vytautas Šniauka, Vroclavo universiteto delegacija vadovaujama profesoriaus Zdzisław Julian Winnicki, Vilniaus rajono tarybos narys istorikas Michal Treszczyński, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto docentas daktaras Rūstis Kamuntavičius, lenkų medijų radijo, televizijos žurnalistai.

Šeštadienio vakarą į Vandžiogalos Švenčiausios Trejybės bažnyčią ir šventorių gausiai rinkosi vietiniai lenkai, taip pat svečiai iš Kauno, Kėdainių ir kitų aplinkinių vietovių švęsti Lenkijos Nepriklausomybės 92–ųjų metinių. Pagerbdami šventoriuje palaidotus lenkus, kurie įnešė žymų indėlį kovose už Lenkijos ir Lietuvos nepriklausomybę, Lenkijos Respublikos ambasados Lietuvoje konsulas Piotr Wdowiak ir Lietuvos lenkų sąjungos Vandžiogalos skyriaus pirmininkas Ričardas Jankauskas padėjo vainiką prie 1863-ųjų metų vieno iš sukilimo vadovų Artur Miłosz kapo. Taip pat buvo prisiminti ir kiti sukilimo dalyviai, palaidoti šventoriuje. Ceremonijoje dalyvavo kunigai iš Lenkijos Stanisław Draguła (Vroclavas), Jacek Nogowski (Węgorzowa) ir Oskaras Petras Volskis (Vandžiogala), Lenkijos Respublikos ambasados Lietuvoje konsulas Piotr Wdowiak, vienas iš „Solidarność“ Lenijoje kūrėjų istorijos profesorius Bohdan Ciwinski, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys, Vilniaus rajono LLS skyriaus pirmininkas Michał Treszczyński, Kėdainių LLS skyriaus „Lauda“ pirmininkė Irena Duchowska, Vandžiogalos seniūnas Marius Norvaiša ir Vandžiogalos LLS skyriaus pirmininkas Ričardas Jankauskas. Kunigas kan. Stanisław Draguła kalbėjo apie dviejų tautų – lenkų ir lietuvių – ilgą laiką drauge kurtą istoriją, pakilius istorijos laikotarpius, apie laisvės ir valstybingumo idėjų kainą ir jų branginimą mums ir ateinančioms kartoms (kalbą vertė R.Jankauskas). Buvo padėtos gėlės ir uždegtos žvakės .