Skrynės (Skrzynie) – tai kaimas esantis Vandžiogalos parapijoje, tik 5 kilometrai nuo Vandžiogalos.

Istoriniai šaltiniai byloja, kad jau 1829 metais minimos Skrynės priklausė grafui Zabiełłai (Skrzynie – zaścianek J.W. graffa Zabiełły). Šalia esančią Girelę (Giralka- zaścianek W. Jagiełłowicza) valdė Jagiełłowicz. Milašiškiai (Miłaszyszki – zaścianek Uniwersytecki) – čia šeimininkavo Wincenty Michałowski, vėliau – Jakób Kaczyński. Jagelavą (zaścianek Jagełłowo) valdė Jagiełłowicz. Liepkalnį (zascianek Lipagórka) valdė Simeon Ganusowski.

Sekmadienį, liepos 24 dieną, Skarulių krašto patriotų pakviesti vandžiogaliečiai atvyko į titulinius Šv.Onos atlaidus Skaruliuose.
Bažnyčios šventoriuje juos pasitiko mūsų tautietis Juzef Puišo. Puišų šeima – tai senieji Skarulių miestelio gyventojai. Tik keli šimtai metrų nuo Šv.Onos bažnyčios iki vietos, kur buvo jų žemės, ir stovėjo gimtieji namai. Deja, sovietmečiu Jonavos Skarulių gyvenvietė buvo sunaikinta, atimta iš žmonių žemė, sugriauti jų namai (viso apie 150 namų).
Ten, kur dabar driekiasi azotinių trąšų gamykla „Achema“, šalia dunksojo Skarulių miestelis - dvaras.

Jan Skłodowski -  geriausias Liaudos krašto tyrinėtojas ir rašytojo, Nobelio premijos laureato Henriko Sienkievičiaus gyvenimo ir kūrybos  žinovas. Varšuvos universiteto humanitarinių mokslų daktaras, rašytojas, istorikas, fotografas ir keliautojas, geras mūsų bičiulis Jan Skłodowski ketvirtadienio popietę aplankė vandžiogaliečius ir Lenkų biblioteką.
Garbingas svečias atvežė rašytojo metalinį bareljefą ir padovanojo Lenkų bibliotekai, mininčiai šiais metais 100 – ąsias Nobelio premijos laureato, rašytojo H.Sienkievičiaus mirties metines. Bareljefas ypač vertingas: sukurtas prieš šimtą metų.

Intensyviai ieškodami senųjų Liaudos krašto bajorų palikuonių pėdsakų, vandžiogaliečiai grįžo prie Česlovo Milošo knygos „Isos slėnis“. Romane Nobelio premijos laureatas rašo apie bičiulį Romualdą Bukowskį.  Rašytojas šiltai vertina šį žmogų: „Ant Romualdo piršto – platus žiedas su herbu, bet ne auksinis, o geležinis. Striukė iš naminės drobės, tamsiai nudažytos. Seniai, pradedant nuo šešioliktojo amžiaus, kunigaikščiai Radvilos į Isos slėnį pradėjo vilioti kolonistus. Bukowskiai vežimais su būdomis per šilus, per brastas ir tankumynus atvažiavo į šias girias iš Lenkijos karalystės.

Liepos 5-ąją jau 500 – asis žiūrovas stebėjo Vandžiogalos lenkų bibliotekoje trečią mėnesį veikiančią senųjų knygų ir maldaknygių parodą „Ką skaitė ir kaip meldėsi senieji Liaudos gyventojai“. Paroda prisideda prie Lenkijos krikšto 1050 – ųjų ir rašytojo, Nobelio premijos laureato H. Sienkievičiaus 100 – ųjų mirties metinių minėjimo.
Per šį laikotarpį parodą matė tikrai nemažas būrys istorijos ir literatūros specialistų ir gerbėjų: profesoriai iš Lenkijos universitetų, žinomi visuomenės veikėjai, taip pat nemažas būrys akademinio jaunimo iš Lietuvos.

Vandžiogaliečiai,  Liaudos krašto bajorų palikuonys, mini Nobelio premijos laureato, rašytojo Henriko Sienkievičiaus 100-ąsias mirties metines  ir savo parapijoje ieško žmonių ir ženklų, siejamų su gerbiamojo rašytojo romanu ,,Tvanas“. 

Radome palyginti nesenų (prieškario ir pokario) ir senesnių (iki 1863 metų sukilimo ir po jo) laikų medžiagos. Pavyko rasti archyvinių dokumentų, liudijančių artimus (vedybinius) ryšius (užsakus) tarp čia gyvenusių  ir romane aprašytų palikuonių. Vaizduotė tobulėja plečiantis pažinimui.

Free Joomla! template by Age Themes