Lietuvoje yra tik dvi mokyklos, turinčios garbingą Dangiškojo jaunimo globėjo šv. Kazimiero vardą. Tai Kauno šv. Kazimiero pagrindinė mokykla (direktorė Palmira Talijūnienė) ir lenkų Vilniaus rajono Medininkų šv. Kazimiero vidurinė mokykla (direktorė Mečislava Petkevič).  Balandžio 21 dieną, ketvirtadienį, Kauno šv. Kazimiero pagrindinėje mokykloje vyko Respublikinė mokytojų ir mokinių kūrybinių bei tiriamųjų darbų konferencija „Šv. Kazimiero asmenybės vertybių raiška“. Jos metu buvo organizuojama paroda – konkursas. Į konferenciją atvyko atstovai iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio miestų ir rajonų mokyklų. Atvyko ir atstovai iš lenkų Vilniaus rajono Medininkų šv. Kazimiero vidurinės mokyklos.

Šiemet sukanka jau 30 metų, kai gražią gegužės mėnesio pavakarę Vandžiogalą aplankė Andrzej Miłosz, lenkų režisierius, kino dokumentininkas, Nobelio premijos laureato Czesław Miłosz brolis. 

Mes susitikome šventoriuje ir, stovėdami prie apleistos Milošų giminės kapavietės, abu nusprendėme, kad būtina kažką čia keisti. Plotas didelis - 12x6 metrų, kapavietės tvora surūdijusi, apatinė dalis jau po velėna, kapavietės viduryje auga šimtametis beržas, nuo vėtrų nulaužtos šakos daužo netoliese esančius paminklus. Vaizdas apgailėtinas.

„...Koks tai nelaimingas šis gabalėlis pasaulio, taip naikinantis tiek nekaltų žmonių...  Laikykitės ten, Vandžiogaloj, tvirtai, tautiečiai“, - tai žodžiai, kuriais į Vandžiogalos lenkus kreipėsi  Kościelskich  premijos laureatas lenkų rašytojas Tadeusz Korzeniewski. Jo giminės iš motinos pusės šaknys taip pat čia, Vandžiogaloje.  Deja, gerbiama giminė  labai  nukentėjo Vandžiogaloje pokario laikotarpiu.
Drauge norisi prisiminti kitų gyvenusių ir kentėjusių tautiečių likimus ir jų pasakojimus. Dabar jau pasiekiama archyvinė istorinė medžiaga, skundai ir pastebėjimai. Žvelgdami iš laiko perspektyvos suvokiame  - čia gyveno dori žmonės – lenkai katalikai, tikri kankiniai.

"Namas ir ūkiniai pastatai"

Pasakoja medžio drožėjas S.Vaškevičius iš Vandžiogalos

2016 m.  balandžio 3 d. Vandžiogalos Lenkiškoje bibliotekoje (Kėdainių g. 26) atidaryta paroda „Ką skaitė ir kaip meldėsi senieji Liaudos gyventojai?“, skirta rašytojo, Nobelio premijos laureato H. Sienkievičiaus 100-sioms mirties ir Lenkijos krikšto 1050-osioms metinėms paminėti.

Parodos ekspozicijoje apie 100 egzempliorių senų ir labai senų leidinių. Tai senos lenkiškos knygos ir maldaknygės, įvairių laikotarpių mūsų krašte gaunamos lenkiškos spaudos mėnraščių ir savaitraščių priedų rinkiniai, religinės knygos, katekizmai.

Medžiai ne tik puošia, švarina  mūsų erdves. Deja, jie kartais labai pavojingi. Pavojingiausi yra nesimetriški seni medžiai pakrypusiais kamienais, taip pat medžiai, kurių lajos netaisyklingos, labiau suvešėjusios vienoje pusėje, kitoje – retesnės. Greičiausiai nuo vėjų gūsių lūžta trapūs medžiai - uosialapiai paprastieji klevai.

Kaip tik tokie ir yra  mūsų bažnyčios šventoriuje. Jie pavojingi ir  žmonėms, ir arti stovintiems pastatams, ir statuloms, paminklams, esantiems kapinėse. Visa tai ypač gerai turėtų įsidėmėti statinių,  statulų ir paminklų savininkai ir, žinoma, jais rūpintis.

Free Joomla! template by Age Themes