Geri darbai yra atliekami kantriai ir tyliai, nelaukiant atlygio, padėkos ar pagyrimo. Visa tai puikiai supranta ir daugelį metų nemažai savo laisvalaikio bažnyčiai  aukoja Vandžiogalos Švč. Trejybės parapijos lenkų bendruomenės savanoriai.

Kaip kasmet, taip ir šiemet jau keletą savaičių prieš Šv. Velykas, po darbo, vakarais,  radę laisvą pusdienį, žmonės darbavosi bažnyčioje. Darbo buvo tikrai nemažai, nes per žiemą kaupėsi nešvarumų, be to, neseniai bažnyčia buvo  remontuojama: keičiama visa bažnyčios elektros instaliacija, taip pat įvestos saugos sistemos.

Linksma diena mums nušvito,

Visi troškom džiaugsmo šito:

Kėlės Kristus, mirtis krito.

–  Aleliuja, aleliuja, aleliuja!

Pati didžiausia Katalikų Bažnyčios šventė, stiprinanti tikėjimą bei viltį ir skatinanti mūsų dvasinį prisikėlimą.

Iškyla anų laikų Didžiojo šeštadienio maldų ir budėjimo prie Kristaus kapo, apmąstant Jo kančią, mirtį ir Prisikėlimą Vandžiogalos švč. Trejybės bažnyčioje, prisiminimai...
Daugybė žmonių iš visų 53 kaimų, kurie priklausė Vandžiogalos parapijai, savo plotu didžiausiai Kauno arkivyskupijoje ir nusidriekusiai net per tris rajonus – Kauno, Kėdainių ir Jonavos, Didįjį šeštadienį suplūsdavo į bažnyčią. Po ugnies, vandens pašventinimo ir krikšto įžadų atnaujinimo prasidėdavo budėjimas (budynė) prie Kristaus kapo ir Švč. Sakramento adoracija per visą naktį iki pat rytinės aušros – Kristaus Prisikėlimo.

Didžiosios savaitės Tridienio Šv. Mišios ir apeigos Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje:

Didysis ketvirtadienis – 18.00 val.
Didysis penktadienis – 18.00 val.
Didysis šeštadienis – 18.00 val.

Sekmadienis – Kristaus Prisikėlimas (Velykos) – bendros iškilmingos Šv. Mišios abiems, lietuvių ir lenkų, bendruomenėms bus aukojamos 9.00 val.

Pirmadienis – antroji Šv. Velykų diena:
                                       9.00 val. Šv. Mišios lenkų kalba
                                      10.00 val. Šv. Mišios lietuvių kalba

Lenkai aristokratai, kilmingieji bajorai mūsų krašte įvairiais istoriniais amžiais buvo Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčios rėmėjais.
1655 metais Kauno maršalka Jan Karol Rostowski Vandžiogalos bažnyčios fondo rėmėjas daug lėšų skyrė bažnyčiai. Vėliau testamentu įpareigojo savo palikuonis iš pajamų, gaunamų iš jo valdomo dvaro ir žemių Ukmergėje, kasmet dalį lėšų skirti Vandžiogalos bažnyčiai.
Vandžiogalos miestelio ir aplinkinių žemių  valdytojas, žinoma to meto istorinė asmenybė, maršalka Józef Chłopicki 1813 metais skyrė nemažą sumą ( 2400 rublių) bažnyčios remontui.

Ankstyvą sekmadienio rytą į Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčią gausiai rinkosi vandžiogaliečiai ir aplinkinių vietovių gyventojai, taip pat maldininkai iš Kauno miesto, Kėdainių ir Jonavos rajonų kurie yra kilę iš šios parapijos, ją prisimena, myli ir per didžiąsias šventes aplanko šią šventovę ir joje esantį malonėmis garsėjantį Vandžiogalos Nukryžiuotąjį.

Gausiai susirinkusiems tikintiesiems Šv.Mišias lenkų ir lietuvių kalbomis aukojo Vandžiogalos Švč. Trejybės parapijos klebonas kunigas ir poetas Skaidrius Kandratavičius.

Kovo 20 dieną - Verbų sekmadienis. Tai šeštasis gavėnios sekmadienis.

Šv. Mišios Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje vyks:

9 val. Šv. Mišios lenkų kalba.
Bendra Verbų sekmadienio procesija.
10 val. Šv. Mišios lietuvių kalba.
Bus šventinamos verbos.
Juo prasideda Didžiosios savaitės liturginės apeigos.

Kryžiaus kelias arba Via Dolorosa (Skausmingoji gatvė Jeruzalėje) – tai brangiausias krikščionių kelias. Šiuo keliu nuo pasmerkimo mirčiai vietos iki Golgotos, kur buvo nukryžiuotas, su kryžiumi ant pečių ėjo mūsų Išganytojas.
Kryžiaus kelias – tai maldingas Jėzaus Kristaus kančios ir mirties svarbių momentų (stočių) apmąstymas. Jis dažniausiai atliekamas bažnyčioje, žvelgiant į specialiai nutapytus paveikslus, vaizduojančius Viešpaties pasiaukojimą. Kryžiaus kelio apmąstymai skatina maldininką prisiminti savo nuodėmes, atgailauti, pasiryžti keistis, atsiverti Dievui, ugdo dėkingumą Jėzui, nes Jis už visų žmonių nuodėmes kentėjo, numirė ant kryžiaus ir prisikėlė.

Mirė Jadvyga Gojlevič  (1929 – 2016) - didi patriotė, lenkų poetė iš Pakaunės.
Išėjo garbingas, teisingas, jautrios širdies, geranoriškas, visų gerbiamas žmogus. Nuostabus vandžiogaliečių bičiulis.

Jadvyga Gojlevič (mergautinė pavardė – Ivanovska) gimė 1929 m. lapkričio 20 d. Lepšiškių kaime, Lapių apylinkėje.
Jadvyga Gojlevič  baigė keturias pradinės mokyklos klases, gimtosios lenkų kalbos mokėsi slaptai vedamose „Pochodnia“ mokytojų pamokose, vėliau mokėsi lietuviškoje mokykloje.

Lietuvos ir Lenkijos ryšiai daugybę metų aptarinėjami ir analizuojami.  Ir anksčiau, ir dabar  stengiamasi išlaikyti pagarbą abiejų tautų tradicijoms, tautinėms tapatybėms ir politiniam savarankiškumui. Šiandien mes džiugiai primename: dar turime ir šventąjį, kuris jungia Lietuvos ir Lenkijos tautas. Tai šventasis Kazimieras.

Simboliška, kad Lietuvoje yra tik dvi mokyklos, turinčios  garbingą jaunimo globėjo vardą: Kauno šv. Kazimiero pagrindinė mokykla (direktorė Palmira Talijūnienė)  ir lenkiška Vilniaus rajono Medininkų šv. Kazimiero vidurinė mokykla (direktorė Mečislava Petkevič).

Kovo 4 dieną švenčiama pavasario pradžia, paskelbianti šventę, pavadintą Lietuvos dangiškojo globėjo šv. Kazimiero vardu. Kazimiero vardo diena pagal nuo seno susiklosčiusias tradicijas Lietuvoje minima kur kas iškilmingiau už kitus vardadienius. Šią Kazimierinių dieną dera prisiminti ir seserį Kazimierą, kilusią iš Vandžiogalos parapijos, ir kunigą Kazimierą, daugelį metų tarnavusį parapijai.
Sesuo Kaziemiera – Halena Wilkiewiczόwna (1915 – 2010) - jauniausias Wilkiewiczόw šeimos vaikas. Šeimoje buvo dar du broliai ir sesuo, visi gyveno Vandžiogalos parapijoje, vietovėje, vadinamoje Užumiškių krūmai.