Sekmadienį, lapkričio 10 dieną, 9 val. prasidėjo Šv. Mišios lenkų kalba Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje už visus kritusius kovose dėl Nepriklausomybės, už šį didį stebuklą ir Dievo dovaną lenkų tautai – valstybės Nepriklausomybę. Su gilia poetine išraiška į Jasna Guros Švč. Mergelę Mariją, Čenstachavos Dievo Motiną, meldėsi ir Šv. Mišias aukojo Vandžiogalos klebonas – kunigas ir poetas – Skaidrius Kandratavičius.
13 val. prie bažnyčios, į senąjį šventorių, rinkosi vandžiogaliečiai, sulaukėme ir svečių iš Vilnijos. Į šventės iškilmes atvyko ansamblis „Jezioranka“ iš Pikeliškių (vad. Jeronimas Černis). Girdėję iš savo pirmtakų, kurie yra lankęsi Vandžiogaloje, apie šios vietovės istorinę praeitį ir čia gyvenusius žmones, atvykę svečiai įdėmiai išklausė trumpos istorinės įžangos, stebėjosi ir gėrėjosi čia gyvenančiais tautiečiais, išsaugojusiais savo kalbą, tapatybę, tikėjimą ir gražias protėvių tradicijas. Šių eilučių autorius vedini visi pasuko link 1863 metų sukilimo dalyvių, jų rėmėjų, legionierių ir šio krašto patriotų kapų, kurie anais rūsčiais kovų ir pergalių už tautos nepriklausomybę metais įnešė ir savo svarų indėlį. Iš lenkų tautos Golgotos–Katynės - ir Smolensko tragedijų vietos atvežta žemė buvo simboliškai išberta ant kapų, uždegtos žvakės, malda ir giesmės skambėjo šventoriuje. Pagerbti čia palaidotų artimųjų kapų į šventę atvyko ir 1863m. sukilimo dalyvių palikuonys. Tai hab. dr. profesorius Andrejus Edvardas Ancuta, kuris savo pasakojimu dar papildė mūsų žinias apie čia palaidotus anų metų kovų dalyvius, savo giminaičius. Prie vieno iš sukilimo dalyvių kapo suskambus „Ave Marijai“ visi sustingo tyloje. Ją atliko čia palaidoto 1863 m. sukilimo dalyvio Aleksandro Chmielievskio anūkė, dainininkė, buvusi Kauno Muzikinio teatro solistė, pedagogė, Teresė Chmieliauskaitė. Tylos minute pagerbtas ir Ibėnų kaimo tragedijos atminimas, kai visas kaimas buvo sudegintas, žmonės vieni pakarti, kiti – ištremti į Sibirą.