Pasibaigus tradicinei Žolinės atlaidų ir tautiečių susitikimo šventei, Vandžiogalos lenkai, svečių paprašyti, sutiko tapti gidais ir kartu leistis į kelionę 1863 metų sukilimo dalyvių kovų ir likimų takais. Mūsų krašte tokių istorinių vietų – išties nemažai. Ši išvyka tapo ne tik prasminga istorine kelione, bet ir dar vienu gražiu ryšiu, sujungusiu žmones, kuriuos sieja pagarba bendrai istorinei atminčiai.
Kartu į kelionę leidosi draugijos „Kocham Polskę“ motociklininkai ir iš Sokolów Podlaski atvykęs lenkų istorikas Jacek Odziemczyk. Svečiai ypač norėjo aplankyti Ibėnų kaimą – vietą, susijusią su 1863 metų sukilimo dalyviu Władysławu Wilkiewicziumi. Dar prieš sukilimą čia gyveno jo šeima. Už dalyvavimą sukilime Władysławas Wilkiewiczius buvo ištremtas į Sibirą. Po tremties jis apsigyveno Lenkijoje, tuometinėje Kongreso karalystėje, netoli Siedlcų. Čia gyveno, dirbo, mirė ir buvo palaidotas Podlasės Wyrozębų miestelio šventoriuje.

Bendra 1863 metų sukilimo dalyvių kovų dvasia, jų likimai ir istorijos šiandien savotiškai suartina Vandžiogalos kraštą ir Sokolów Podlaski. Istorikas Jacek Odziemczyk, nuodugniai tyrinėjęs 1863 metų sukilimo eigą ir jo reikšmę, neslėpė džiaugsmo galėdamas kartu su „Kocham Polskę“ motociklininkais apsilankyti Ibėnuose – vieno iš sukilimo dalyvių tėviškėje.
Iš Ibėnų motociklų kolona pasuko Kėdainių link.
Kėdainių Rinkos aikštėje keliautojai sustojo pasiklausyti istorinio pasakojimo apie šį seną Lietuvos miestą, jį valdžiusius Radvilas, miesto klestėjimo laikus, įvairių tikėjimų ir konfesijų bendruomenes bei jų reikšmę istoriniams procesams. Prisiminę turtingą Kėdainių praeitį, išvykos dalyviai leidosi Šventybrasčio link.
Čia, tarp įspūdingų senųjų ąžuolų, keliautojus pasitiko liūdnas ir apleistas vaizdas – nuo drėgmės byrančiomis plytų sienomis stovinti XVIII amžiuje pastatyta Kristaus Atsimainymo bažnyčia. Ši kukli, tačiau istorinės atminties kupina šventovė ypatinga ir tuo, kad XX amžiaus pradžioje joje buvo pakrikštytas Nobelio literatūros premijos laureatas Česlovas Milošas. Šalia esančiame šventoriuje ilsisi ir jo seneliai. Sustoję senųjų Šventybrasčio ąžuolų paunksmėje, išvykos dalyviai nusileido į netoliese esantį 1863 metų sukilimo Sukilėlių slėnį. Prie paminklo, menančio tragiškus anų metų įvykius, visi tylos ir pagarbos minute pagerbė čia kritusius bei palaidotus 75 sukilimo dalyvius – žmones, kurie savo gyvybėmis paliudijo laisvės ir tėvynės meilę.
Saulei leidžiantis, jau kiek pavargę, tačiau kupini įspūdžių ir geros nuotaikos, istorinės išvykos dalyviai patraukė Vandžiogalos link. Dienos kelionė baigėsi, tačiau jos metu aplankytos vietos, išgirsti pasakojimai ir prisiminti žmonių likimai dar ilgai išliks atmintyje.
Šio istorinio reido organizatoriai, draugijos „Kocham Polskę“ atstovai Bernardas ir Anna Leoniak, nuoširdžiai dėkojo Vandžiogalos lenkams, kad šie prisijungė prie prasmingos ir turiningos kelionės.
Tačiau praėjęs savaitgalis Vandžiogaloje buvo kupinas ne tik istorinių kelionių.
Čia viešėjo ir seni geri bičiuliai iš Varšuvos – Witoldas ir Barbara Nartowscy, senųjų Vandžiogalos lenkų bajorų palikuonys. Su jais vandžiogaliečiai jau ne vienerius metus domisi šios giminės istorija, tyrinėja jos dvarų praeitį ir kasmet atranda naujų, anksčiau nežinomų istorijos detalių.
Džiaugiamės, kad Vandžiogalos nepamiršta ir kitos garsios bajorų giminės atstovas Łukaszas Medeksza. Šį kartą jis į Vandžiogalą atvyko kartu su dukra Klara. Tėvui buvo svarbu parodyti dukrai protėvių žemę, paliesti giminės istorijos šaknis ir savo akimis pamatyti vietas, iš kurių kilo jų protėviai. O šios giminės šaknys mūsų krašte išties gilios – jos siekia ne tik 1831 ir 1863 metų sukilimų dalyvius, bet ir Baro konfederacijos kovotojus.
Praėjęs savaitgalis, paženklintas daugybe susitikimų, istorinių pasakojimų ir kelionių, dar kartą priminė, kad istorija nėra vien datos ir vadovėlių puslapiai. Ji gyva žmonių atmintyje, šeimų likimuose, senose kapinėse, bažnyčiose ir vietovėse, kuriose kadaise gyveno, kovojo ir mirė mūsų protėviai.
Būtent tokios kelionės padeda praeičiai tapti gyva dabarties dalimi, o bendras istorinis atminimas – tiltu, jungiančiu žmones ir kraštus, nepaisant šiandieninių sienų.