Po iškilmingų Žolinės atlaidų ir apeigų Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje didelė motociklų ir lengvųjų automobilių kolona pajudėjo Babtų link. Ten, netoliese, kaip ir kasmet, vyko tradicinis tautiečių ir bičiulių susitikimas. Šventei savo erdves suteikė „Babtų baras“, kuriame susirinko gausus būrys draugų iš įvairių Lenkijos vietovių ir bičiulių iš Lietuvos.
Tai buvo ne tik smagi popietė prie bendro stalo, bet ir gražus bendrystės, draugystės bei tarpusavio dėkingumo susitikimas. Vandžiogalos lenkai nuoširdžiai dėkojo svečiams už įvairiapusę paramą, kuri padeda puoselėti tikėjimo ir maldos tradicijas, tęsti prasmingą bendradarbiavimą, stiprinti šeimų ir tautų ryšius.
Prie bendro stalo netrūko nuoširdžių pokalbių, šypsenų ir gero žodžio. Susitikimo nuotaiką dar labiau praskaidrino populiarus Trakų krašto muzikantas ir atlikėjas Dariusz Niedźwiecki, surengęs koncertą, o vėliau – tikrą muzikinių pageidavimų ir šokių maratoną. Skambėjo visiems gerai pažįstamos melodijos įvairiomis kalbomis, o į dainą ir šokį netrukus įsitraukė visi – ir jauni, ir vyresni.

Tačiau svarbiausia Dariuszo dovana Vandžiogalos lenkams ir visiems šventės dalyviams buvo  mūsų bičiulio sukurtas Vandžiogalos himnas – jautrus muzikinis kūrinys „Vandžiogala – Atminties žemė“. Jį pats atliko susirinkusiems, o skambėdami kūrinio garsai tarsi dar kartą priminė, kad vietos atmintį kuria ne vien istorijos puslapiai, bet ir žmonės, jų meilė savo kraštui, tikėjimui bei šaknims.
Džiugu, kad kasmet į Žolinės atlaidus ir po jų vykstančius bičiulių susitikimus atvyksta vis daugiau žmonių. Jau šeštus metus šventėje dalyvauja ir maldos grupė – Gyvojo Rožančiaus Švč. Mergelės Marijos šlovintojos, kasdien kalbančios rožinį, kad ir kur jas būtų nubloškęs gyvenimas – Lietuvoje ar svetur. Tai graži, prasminga ir dvasiškai stiprinanti katalikiška tradicija.
Į Žolinės šventę iš Lenkijos atvykę mūsų geradariai ir bičiuliai – Artur Tchórzewski, Vandžiogalos sekmadieninės lenkų kalbos mokyklėlės rėmėjas, ir draugijos „Kocham Polskę“ atstovas Bernard Leoniak – kartu su visais džiaugėsi gražia švente ir gausiu tautiečių susibūrimu. Svečiai įteikė padėką Vandžiogalos lenkams už iniciatyvumą, tautinio tapatumo ir istorinio paveldo saugojimą bei puoselėjimą.
Šią dieną žmones jungė ne tik bendra tautinė tapatybė. Juos vienijo tikėjimas, tradicijų pagarba, įvairių kalbų mokėjimas, tolerancija, pagarba kultūrinei ir istorinei įvairovei, o svarbiausia – nuoširdus noras bendrauti, pažinti vieniems kitus ir būti kartu. Tokios bendrystės akimirkos primena, kad tai, kas tikra ir prasminga, neturi sienų. Tai teikia viltį, jog amžinosios vertybės, tikėjimas, pagarba savo šaknims ir meilė gimtajam kraštui bus išsaugoti ir perduoti ateities kartoms.
Tegul tokie susitikimai kasmet vis gausiau suburia žmones prie bendro stalo, bendros maldos ir bendros atminties – kad draugystės tiltai tarp Lietuvos ir Lenkijos būtų tvirti, o Vandžiogala ir toliau išliktų gyva Atminties žeme.

Už finansinę paramą, nuoširdų palaikymą ir ilgametę draugystę Vandžiogalos lenkai dėkoja mūsų bičiuliui ir mecenatui Artur Tchórzewski bei draugijos „Kocham Polskę“ atstovui Bernard Leoniak.