Šv. Velykos – didžiausia krikščionių šventė, skelbianti džiugią žinią apie Kristaus Prisikėlimą iš numirusių po Jo nukryžiavimo. Tai įvyko trečiąją dieną po Jo mirties – kaip pergalės prieš mirtį ir nuodėmę ženklas.
Balandžio 5-osios sekmadienio rytą į Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčią gausiai rinkosi miestelio ir aplinkinių vietovių tikintieji. Šiais metais prie jų prisijungė ir Labūnavos krašto žmonės – dėl avarinės Labūnavos Šv. Apvaizdos bažnyčios būklės jie atvyko į Vandžiogalą drauge švęsti didžiosios katalikų šventės – Kristaus Prisikėlimo.

Skambant istoriniams Vandžiogalos bažnyčios varpams, parapijiečiai ir svečiai iškilmingoje Eucharistinėje procesijoje, garbindami ir šlovindami Prisikėlusį Kristų, tris kartus apėjo Švč. Trejybės bažnyčią. Ši procesija tapo gyvu tikėjimo liudijimu ir bendrystės ženklu.
Iškilmingas Velykų dienos šv. Mišias aukojo parapijos klebonas kunigas Tomas Trečiokas. Dievo žodis – Geroji Naujiena – buvo skelbiamas lenkų ir lietuvių kalbomis, atliepiant gausios bendruomenės įvairovę. Daugelis tikinčiųjų atliko atgailą ir priėmė Švenčiausiąjį Sakramentą.
Šv. Mišių pabaigoje klebonas nuoširdžiai padėkojo savanoriams, prisidėjusiems prie šių iškilmių parengimo, ir visiems, kurie savo buvimu liudijo gyvą tikėjimą.
Su Prisikėlusiu Viešpačiu vandžiogaliečiai išgyvena Velykų slėpinį kaip vidinį perėjimą: nuo uždarumo į bendrystę, nuo nevilties į paguodą, nuo baimės į pasitikėjimą. Tai tikrumas, kuriam nereikia derybų – Viešpaties meilė yra amžina ir nekintanti.