Paskutinį liepos mėnesio sekmadienį prisiminsime ir pagerbsime tautiečius, Vandžiogalos krašto gyventojus, dalyvavusius 1863-1864 metų sukilime. Jie krito kovose už Tėvynės laisvę, buvo ištremti į Sibiro platybes. 

Minėsime ir 140-ąsias Aleksander Chmielewski (1814-1882) mirties metines. Aleksander Chmielewski – aktyvus 1863-1864 metų sukilimo dalyvis, lenkų poetas,  kultūros veikėjas, aktyvus baudžiavos naikinimo šalininkas, sukilėlių valdžios paskirtas Kauno gubernijos vaivada. Jis buvo suimtas, ištremtas į Sibirą, grąžintas atgal ir karo lauko teismo Kaune nuteistas mirti pakariant. Vėliau mirties bausmė pakeista tremtimi ilgiems metams Sibire, atimtos pilietinės teisės, konfiskuotas visas turtas.

Liepos 19 dieną Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniew Rau po oficialaus vizito Kaune  susitiko su lenkų mažumos atstovais - Lietuvos lenkų sąjungos nariais, gyvenančiais Kaune ir Kauno regione. Susitikimo metu ministras Zbigniew Rau padėkojo čia gyvenantiems tautiečiams už tradicijų ir lenkų tautiškumo puoselėjimą, aptarė rūpimus klausimus ir pažadėjo visokeriopą paramą sprendžiant įvairias problemas. 

Po metų pertraukos, praeitą sekmadienį, vėl susitikome su senos mūsų krašte žinomos bajoriškos giminės atstovu Łukasz Medeksza iš Vroclavo. Susitikome, kad apibendrintume per  metus nudirbtus darbus, pasidžiaugtume naujais atradimais narpliojant Medekszy giminės geneologijos paieškų grandinę plačiajame Liaudos krašte.
Mūsų svečias ir bičiulis iš Vroclavo nudirbo didelį darbą, įdėjo daug triūso ieškodamas savo  giminės šaknų. Darbas atliktas preciziškai - visos žinios  apie kiekvieną giminės asmenį yra su nuorodomis į istorinį rašytinį žinių šaltinį. Tai dar kartą patvirtina, kad garbingos bajorų Medekszy giminės atstovai buvo išsilavinę, religingi, šviesūs žmonės, bažnyčių rėmėjai, literatai, politiniai veikėjai, aktyviai dalyvavę Abiejų Tautų Respublikos istoriniuose įvykiuose.

Liepos 4 dienos pavakarę senasis bažnyčios šventorius buvo nudžiugintas pažintinių kelionių mėgėjų iš Vilniaus ir Kauno. Tarp atvykusiųjų matėsi  mums  gerai pažįstami televizijos, mokslo, kultūros veikėjų veidai. 

LDK instituto direktorius Rūstis Kamuntavičius, istorijos mokslų daktaras, kelionės vadovas,  į Vandžiogalą atlydėjo ekskursantus iš Žemaitijos sostinės  Telšių. Jie norėjo  pamatyti ir susipažinti su čia gyvenančiais lenkais, kurie vis dar trokšta likti tais išskirtiniais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečiais. Svečiai pageidavo išgirsti  liudijimus, nes jie priverčia kitaip pažvelgti į šį kraštą, čia vykusius ir vykstančius įvykius, kviečiančius diskusijai, provokuojančius pažinti kitokią realybę.

Paskutinį birželio mėnesio savaitgalį  savo tautiečius Vandžiogaloje aplankė garbinga delegacija iš Lenkijos. Tai Liublino Katalikiškojo Jono Pauliaus II universiteto profesorius, teisės mokslų hab. dr. Wojciech Lis ir žinomi visuomenės veikėjai -  publicistai iš Varšuvos Adam Chajewski ir Jerzy Pawłowicz.

Atvykę svečiai keliavo po mūsų krašto vietoves, susipažindami su jų istorija ir žmonėmis. Vakarais Vandžiogalos Lenkų bibliotekoje iki vėlumos vyko įdomūs pokalbiai ir diskusijos apie mūsų krašte nuo seno gausiai gyvenusius lenkus ir jų nykimą, kuris prasidėjo jau nuo XIX amžiaus vidurio ir tęsėsi bemaž visą XX amžių, apie viso to priežastis ir pasekmes nūdienai. 

varpasDSCF0386Kviečiame dalyvauti renginyje „Vandžiogalos varpui - 300 metų“

Rugpjūčio 8 dieną, sekmadienį, minėsime Vandžiogalos varpo 300 metų sukaktį.
Šv. Mišios lenkų kalba Vandžiogalos švč. Trejybės bažnyčioje vyks 9.00 val., jų metu giedos choras „Ojczyzna“ (Węgorzewo, Lenkija).
10.00 val. - šv. Mišios lietuvių kalba.
Po mišių šventoriuje, prie senosios varpinės, garbingos sukakties proga skambės svečių iš Lenkijos atliekami kūriniai ir „Viešpaties Angelo“ malda.

Johanas Jakobas Dormanas (Johann Jacob Dormman) – varpų liejikas iš Rytų Prūsijos, Karaliaučiaus miesto - 1721 metais Vandžiogalos parapijai iš bronzos nuliejo 320 kilogramų sveriantį varpą.

sveciaiDSCF0438Kiekvienas susitikimas su tautiečiais visada būna šventinis įvykis. Ir šią savaitę į pažintinę kelionę po Lietuvą išsiruošę mūsų tautiečiai iš Lenkijos Varmijos Mozūrijos krašto svečiavosi Vandžiogalos Lenkų bibliotekoje.
Apie mus, čia esančius, jie sužinojo iš mūsų bičiulių, „Erelio ir Vyties brolijos“ motocikininkų, su kuriais vienas iš atvykusių svečių neperseniausiai grįžo iš „Pietinio“ brolijos motociklininkų reido po Ukrainą, Moldovą ir Rumuniją „Cecora – Chocin“. Ten su kitais motociklininkais lankė įvairias istorinės atminties mūšių vietas, taip prisimindami ir pagerbdami karvedžius – didįjį Lietuvos etmoną Joną Karolį Chodkevičių (Jan Karol Chodkiewicz) ir didįjį Karūnos hetmaną Stanislovą Žolkevskį (Stanisław Żołkiewski), paminėdami jų 400-ąsias pergalių ir žūties metines.

ancuta20210711 111324Ne vienerius metus stebina nuolatinis Vandžiogalos Lenkų bibliotekos skaitytojas, mūsų žemietis, Lietuvos chemikas, fizikinės chemijos hab. mokslų daktaras profesorius Andrejus Edvardas Ancuta. Profesorius Andrejus Edvardas Ancuta kilęs iš Vandžiogalos. Jo giminė – senieji mūsų krašto bajorai - čia valdė žemes ne vieną šimtmetį, buvo susigiminiavę su kitomis garsiomis šio krašto žemių ir dvarų valdytojų šeimomis, todėl gerbiamas profesorius jaučia didelę pagarbą ir nostalgiją Vandžiogalai.
Praėjusį sekmadienį viešėdamas Vandžiogalos Lenkų bibliotekoje jis padovanojo neseniai išleistą knygą, svarbų Jonavos istorijos šaltinį „Jonavos valdos 1796 metų inventorius“.

medeksaDSCF03401768 metais kurtos Baro konfederacijos tikslas – kovoti prieš Rusijos įtaką Lenkijos ir Lietuvos valstybėje. Konfederacija skelbėsi ginanti valstybinį savarankiškumą. Konfederatų kariuomenę sudarė bajorai, didikai, prie jų prisijungę miestiečiai bei valstiečiai. Lietuvoje konfederatų pusėje aktyviai veikė grafas Simonas Kosakovskis (Szymon Korwin - Kossakowski), didysis Lietuvos etmonas Mykolas Kazimieras Oginskis (Michzał Kazimierz Ogiński), Kauno pavieto pakamaris Dominykas Medekša (Dominik Medeksza), jo sūnus Teodoras Medekša (Teodor Medeksza), kuris buvo baigęs Varšuvos kadetų korpusą, turėjo leitenanto laipsnį...

...

jagelavDSCF9830Neseniai įvykęs susitikimas su bajorų Jagelavičių giminės atstovais buvo be galo įdomus. Jis praturtino mūsų žinias apie bajorus Jagelavičius (Jagełłowicz), gyvenusius mūsų apylinkėse. Paaiškėjo, kad viena šios giminės šaka iš savo tėvonijos žemių, kurios buvo aplink Bielską, Bialystoką, Gardiną, XVI amžiaus pradžioje persikėlė į Trakų vaivadiją, kur ilgus šimtmečius valdė žemes Vandžiogalos apylinkėse: Preišiogalą, Pėdžius, Boniškius ir kitas. Pagal surinktą archyvinę medžiagą surasti konkretūs pėdsakai, liudijantys, kad XVIII amžiaus pradžioje Preišiogalos dvarą valdė Mykolas Jagelavičius (Michał Jagełłowicz).

tvpolskaDSCF4106Lenkijos televizijos TVP Wilno info Wilno laidų vedėja Aldona Polańska ir televizijos operatorius Robert Hajdukiewicz ketvirtadienį, liepos 30 dieną, svečiavosi Vandžiogaloje. Jie susitiko su vandžiogaliečiais lenkais. Jauna TVP Wilno kūrybinė grupė domėjosi Pakaunėje, Vandžiogalos krašte, gyvenančių lenkų istorija ir šiandiena, kultūrine ir švietėjiška veikla.

Vandžiogaliečiai svečiams papasakojo miestelio istoriją, atkreipė dėmesį į reikšmingus įvykius, kalbėjo apie svarbius žmones, Vandžiogaloje gyvenusius įvairiais istoriniais laikotarpiais.

chor ojczyznaRugpjūčio 2 d., sekmadienį,
Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje
9 val. Šv. Mišių liturgijoje
lenkų kalba
dalyvaus choras „Ojczyzna“ Węgorzewo (Lenkija)

Nuoširdžiai kviečiame!

aistraDSCF3868Mano šviesus ir rūpestingas tėtis visada mane mylėjo, auklėjo ir mokė ieškoti tiesos. Dar prieš pradėdamas eiti į mokyklą aš jau pažinau raides ir bandžiau skaityti lietuviškai. Namuose buvo kalbama lenkiškai, todėl mokėjau eilėraščių lenkų kalba ir bandžiau skaityti. Tėtis lenkiškai skaitydavo knygas ir mane išmokė. Jis visada grįždamas iš miesto man lauktuvių parveždavo vaikiškų eilėraščių, pasakų. Kartu susėdę skaitydavome iki sutemų.
Pradėjęs eiti į mokyklą, lenkiškų knygelių nusinešdavau ir ten, rodydavau jas draugams ir skaitydavau lenkiškai.

biblDSCF3776Kadangi Vandžiogalos Lenkų bibliotekoje sukauptas nemažas knygų fondas, tad tenka praplėsti jos patalpas. Čia vyksta naujos erdvės remontas, kur numatoma patalpinti dar keletą tūkstančių leidinių, taip pat mokyklinių vadovėlių ir vaikų literatūros.
Kaskart, atvykdami į Vandžiogalą, tautiečiai atveža įvairių knygų - istorinės, grožinės literatūros - ir dovanoja bibliotekai. Lenkų bibliotekos knygų fondas atsinaujina neseniai išleistomis, dar spaustuvės dažais kvepiančiomis knygomis. Naujoms knygoms reikia naujų patalpų.

kunigaiDSCF3708Net trys kunigai iš Kotłów Švč. Mergelės Marijos gimimo parapijos (Wroclavo diacezija) ir Grodzisko Šv. Apaštalų Petro ir Povilo parapijos (Poznanės archidiecezija) liepos 8 dieną, trečiadienį, aplankė Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčią. Garbingus svečius – dvasininkus – iš Lenkijos išsiruošusius į pažintinę kelionę po Lietuvą, į Vandžiogalą atlydėjo dar ne taip seniai mūsų parapijai tarnavęs kun. Oskaras Petras Volskis.

Kunigas Oskaras Petras Volskis ir svečiai iš Lenkijos grožėjosi šviesia, dar dažais kvepiančia, neseniai suremontuota Švč. Trejybės bažnyčia.

sutartisDSCF3553Šeštadienį, liepos 4 dieną, vandžiogaliečiai lenkai sulaukė garbingų svečių. Atvyko mūsų draugų delegacija iš Lenkijos, Varmijos – Mozūrijos vaivadijos, Lidzbarsko apskrities, Kivity seniūnijos Krekole miestelio. Svečiavosi asociacijos „Łańcuch wzajemności“ pirmininkas Ryszard Przytuła, vicepirmininkė Mariola Jagełło ir kiti.
Su mūsų tautiečiais iš Varmijos – Mozūrijos krašto esame pažįstami jau keletą metų. Jie kartu su Kaišiadorių vyskupijos katalikiškos organizacijos ‚Vilties tiltai“ nariais svečiavosi Vandžiogaloje. Vandžiogaliečiai minint Lenkijos Nepriklausomybės 100-ąsias metines buvo pakviesti į iškilmingą minėjimą Lenkijoje.

vyskupasDSCF3307Trečiadienį, liepos pirmos dienos pavakarę, Vandžiogalos bažnyčioje įvyko didelė šventė – 45 jauni žmonės iš kaimyninės Labūnavos ir Vandžiogalos parapijų tapo tikrais krikščionimis, jiems buvo suteiktas Sutvirtinimo sakramentas. Sutvirtinimo sakramentas – tai krikščioniškos brandos ženklas, sąmoningas pakrikštyto ir pagal katalikų bažnyčios tikėjimą gyventi pasirengusio žmogaus sustiprinimas Šventąja Dvasia.

Sutvirtinimo sakramentą Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje teikė Jo eminencija kardinolas, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius SJ.

labdaraDSCF2969Vandžiogalos Švč. Trejybės parapijos karitiečiai, lenkai savanoriai, tai organizuoti, geros valios, humanistinių nuostatų, motyvuoti žmonės daug metų užsiimantys parapijos karitatyvine veikla. Daug padaryta organizuojant parapijoje religines šventes, dalijant įvairią labdarą ir kitokia forma padedant silpnesniems ir stokojantiems bendruomenės nariams. Galimybę vystyti labdaringą veiklą jiems suteikia bendradarbiavimas, geri kontaktai su kitomis visuomeninėmis organizacijomis ir parapijomis.

stulpasDSCF2335Kaip visoje Lietuvoje, taip ir Vandžiogalos krašte kaimai ir vienkiemiai nyko dėl tų pačių priežasčių: vienus sodiečius ištrėmė į Sibirą, kitų gyvenimo vietas keitė melioracija, trečius varu suvarė į kolūkių gyvenvietes. Ypač sunkūs Vandžiogalos krašto kaimams ir vienkiemiams buvo pokario metai. Sovietinė valdžia ėmė vykdyti masinę kolektyvizaciją ir steigė kolūkius. Uolūs valdžios tarnai griovė kaimus iš esmės, nepagailėjo net ir namų pamatų, net medžių. Kita vertus, griovė nepastebimai ir planingai (turiu galvoje naikinamas dvasines vertybes, ypač žmoniškumą ir tikėjimą). Didelė dalis kaimų buvo sunaikinta ir amžinai išnyko iš žemėlapių.

peruDSCF2877Vasara Vandžiogalos Lenkų bibliotekai (Kėdainių g. 26) – intensyvaus bendravimo ir darbų metas. Čia vos ne kasdien atvyksta svečių iš viso pasaulio. Vieni susitarę, iš anksto suderinę laiką, kiti atvyksta visai netikėtai. Šie svečiai – tai tautiečiai, išsibarstę po visą pasaulį, jų protėviai kilę iš tų kraštų, dar kiti yra girdėję, skaitę apie šias vietoves ir jose gyvenančius žmones. Jie svajojo atvykti čia ir viską pamatyti savo akimis. Vandžiogaliečiai lenkai džiaugiasi tokia svečių gausa ir jų įvairove, džiaugiasi, kad jų ilgametis triūsas duoda gražių vaisių. Atvykę svečiai giria Lenkų biblioteką ir jos atliekamą edukacinę veiklą. Dėl to biblioteka tapo stipriu ir vieninteliu tokiu kultūros centru šiame Liaudos krašte.

pabaigtuvDSCF2750Liepos 6 dieną, šeštadienį, Stankūnuose, kaimo turizmo sodyboje „Banginis“ Vandžiogalos Sekmadieninės lenkų kalbos mokyklėlės mokiniai linksmai baigė mokslo metus. Tiesa, ne visi galėjo atvykti į šventę – kai kurie jau atostogauja įvairiose vasaros stovyklose.
Pasveikinti mokinių, palinkėti jiems gražios vasaros iš Lenkijos atvyko grupė mūsų bičiulių „Rajd Ponary pamiętamy“ motocikininkų kartu su komandoru Marcin Gałecki. Taip pat atvyko ir mūsų geradėjas, Lenkų kalbos mokyklėlės mecenatas, vandžiogaliečių bičiulis Artur Tchórzewski, kuris kiekvienam moksleiviui atvežė po dovaną, kad šie galėtų linksmiau leisti vasaros atostogas.

varp2DSCF25691789 metais statytos Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčios varpinės remontas artėja prie pabaigos. Prieš keletą dienų senosios medinės varpinės aukštutinėje dalyje buvo atlikti sudėtingi montavimo darbai. Praardžius stogą, nenukeliant varpų, pakeistas viršutinių varpinės sienojų vainiko visiškai sutrešęs centrinis balkis, kuris laikė 3 varpus, jų bendras svoris virš 2,5 tonos. Meistrai, atlikę šį sudėtingą darbą, sakė, kad tai buvo labai pavojinga, avarinė būklė – net nuo nedidelio sujudinimo varpai bet kada galėjo nukristi žemėn. Dabar įdėtas naujas centrinis balkis turėtų tarnauti ilgus metus.

milosz2DSCF2637Birželio 29 dienos popietę dešimties Krokuvos licėjaus auklėtinių grupė, vadovaujama mokytojos Agnieszki Foryś, atvyko į Vandžiogalą. Juos atlydėjo mūsų gera bičiulė, aktorė ir dainininkė Małgorzata Sporek – Czyżewska iš „Pogranicze“ Česlovo Milošo tarptautinio dialogo centro Krasnogrūdoje (Lenkija). Krasnogrūdoje mokiniai iš Krokuvos dalyvavo penkių dienų edukaciniame, literatūriniame, pažintiniame projekte „Apie Česlovą Milošą ir Krasnogrūdą“.

Birželio 29 d., šeštadienis - rašytojo gimimo dienos išvakarės. Jos buvo skirtos pažintinei kelionei į Šateinius, Vandžiogalą ir Kėdainius, aplankant gimtąsias Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo vietas.

medkryzDSCF3638Iki Antrojo pasaulinio karo, pasak senųjų Vandžiogalos gyventojų, bažnyčios šventoriuje buvo nemažai medinių kryžių. Jie nutapyti prieškariuVandžiogaloje gyvenusio dailininko Jono Martinaičio akvarelėse. Matosi, kad jų siluetuose vyrauja klasikinis stilius, akcentuojantis lygų skersinį.Tai yra graikiško arba lotyniško kryžiaus forma.

Šiandien mediniai kryžiai Vandžiogalos šventoriuje jau retenybė, bet vis tik dar keletas jų yra. Tai ąžuoliniai labai seni ir sunykę, menantys XIX amžiaus pabaigą ir XX amžiaus pradžią kryžiai.

kasiaDSCF3582Paskutinį liepos savaitgalį Vandžiogalą aplankė nemaža grupė pažintinių, istorinių, literatūrinių kelionių mėgėjų iš Varšuvos, Poznanės ir kitų Lenkijos miestų. Šios ekskursijos sumanytoja ir vadovė – Lenkijos mokslų akademijos doktorantė menotyrininkė, istorinių knygų rašytoja ir vertėja Katarzyna Węglicka.

Vandžiogaliečiai labai stengėsi atvykusiems svečiams koncentruotai, per trumpą laiką ir kuo daugiau perteikti informacijos apie Vandžiogalą. Atvykę garbingi tautiečiai pasirodė esą labai išprusę, daug išmanantys ir žingeidūs. Todėl mūsų pokalbiai buvo išskirtiniai: įdomūs, preciziški ir emocingi.

debesisDSCF0175Dar tolimais sovietiniais 70-aisiais ir vėlesniais, mano vaikystės metais, teko girdėti tais laikais Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje dirbusių bažnyčios tarnų, vienuolių Stanislavos Truskauskaitės (Stanisława Truskowska), Stefanijos Fromaitės (Stefania Fromόwna), taip pat Kostanto Cechanavičiaus (Kostanty Ciechanowicz), Stefanijos Stelmašinskienės (Stefania Stelmaszyńska) pasakojimus apie mūsų bažnyčioje pasirodančius ir jų ne kartą matytus debesėlius. Šie senieji vandžiogaliečiai, bažnyčios tarnai, yra atvirai pasakoję, kaip, kur ir kokiomis aplinkybėmis jiems yra tekę matyti ir susitikti su šiais įvairiais nepaaiškinamais vaizdiniais bei reiškiniais.

vietovDSCF3523Giminės, ieškodami savo artimųjų gimtųjų vietų, išlikusių žinių apie Vandžiogalos krašte gyvenusius, kentėjusius nuo karų, sukilimų, priverstinės tremties, sovietinės nacionalizacijos, kitų negandų, vis dažniau ir drąsiau beldžiasi į Vandžiogalos Lenkų bibliotekos duris, vildamiesi čia rasti atsakymus į jiems rūpimus klausimus.

Lenkų bibliotekoje, anot vieno lankytojo, jie randa senąsias nuotraukas, liudijančias praeitį, išgirsta pasakojimus, kurie skatina įsiklausyti į čia gyvenusių žmonių likimus, prisiminti kadaise buvusias vietoves. O vietovių, kaimų, vienkiemių Vandžiogalos parapijoje įvairiais istoriniais tarpsniais buvo nemažai.

kanadaDSCF3407Protėviai, nuo kurių prasidėjo mūsų egzistencija, jau seniai nebevaikšto žemėje, seniai paliko šią ašarų pakalnę. Prasilenkėme su jais ne vienu šimtmečiu... Mes net labai norėdami pajėgiame sužinoti tik apie pačius artimiausius protėvius, kuriuos tėvai, seneliai prisimena, apie kuriuos gali papasakoti. Išimtis – žmonės, ypač besidomintys savo giminės istorija, savomis šaknimis. Jie nori sužinoti daug daugiau. Išsilavinusiems, kultūringiems žmonėms tai yra labai įdomu ir svarbu. Sužinoti, atrasti tai, kas buvo prieš šimtą ar du šimtus metų, ne visada būna paprasta, kartais tai gali užsitęsti pusmetį ar net metus.

mindDSCF3297Sekmadienį, liepos 8 dieną, dovaną – kompoziciją – monospektaklį „Esame ir liudijame Lietuvą“, skirtą Valstybės atkūrimo 100 – mečiui ir Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienai, Vandžiogalos Švč. Trejybės parapijos tikintiesiems dovanojo autorė ir atlikėja Violeta Bakutienė.

Pasibaigus Šv. Mišioms lenkų kalba, autorė į visus susirinkusius bažnyčioje žmones prabilo žodžiu, muzikos garsais, video siužetais, žvilgsniais iš senų nuotraukų. Taip ji pradėjo istorinę, literatūrinę, pažintinę kelionę.

brydDSCF5578Praėjusio sekmadienio popietę Vandžiogaloje lankėsi LNK televizijos istorinės – publicistinės laidos „Brydės“ kūrybinė grupė. Ji ieško medžiagos apie Nobelio premijos laureatą poetą, rašytoją Czesław Miłosz ir ruošia laidą. Vandžiogala buvo pasirinkta neatsitiktinai, mat šioje parapijoje gyveno ir jos šventoriuje yra palaidoti senieji poeto giminės atstovai, čia ilsisi ir jo senelis Artur Miłosz, kurio patriotizmu poetas labai didžiavosi. Vandžiogaloje galima rasti ir daugiau ženklų bei simbolių, menančių žinomą giminę.

Istorinės – publicistinės laidos „Brydės“ vedėja ir žurnalistė Danguolė Bunikienė susitiko su Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčios zakristijonu Ričardu Jankausku, kuris mielai pasidalino prisiminimais apie prieš ketvirtį amžiaus vykusį susitikimą su poetu ir jo šeima Vandžiogaloje, apie tolimesnį bendravimą ieškant istorinių giminės šaknų šiame krašte, apie gerus ir šiltus santykius su poeto artimaisiais.

lenk6DSCF5371Sekmadienio rytą mūsų kelionės sumanytojas ir rėmėjas bičiulis Artur Tchórzewski pakvietė pasisvečiuoti savo namuose Siedlce mieste. Ten mus pasitiko jo žmona Beata, sūnus Mateusz, dukra Małgorzata ir malonios kaimynės. Susitikimas buvo jaukus, šiltas ir malonus. Prisiminimai, pokalbiai užtruko iki popietės. Šeimininkams pasiūlius pasižvalgyti po apylinkes, nuvykome į netoliese esantį Drohiczyn. Keltu persikėlėme per Bugo upę. Čia, senosios pilies papėdėje, vyko senovės slavų, baltų ir vikingų šventė. Apžiūrėjome senovines karių stovyklas, jų ginklus, ypač pasirodė įdomūs jų papročiai. Mūsų bičiulis Artur parodė vietą, kur ant Bugo upės kranto stovėjo senoji pilis. Šventėje sutikome kitą mūsų gerą bičiulį komandorą Marcin Gałecki ir jo vaikus.

lenk5DSCF5284Po gero poilsio kalnuotų Tatrų prabangiame viešbutyje „Tarasówka" ryte išvykome į Čenstakavos miestą pietų Lenkijoje, prie Vartos upės. Čia 1655 metais švedų kariuomenės apsiaustas vienuolynas – tvirtovė išsilaikė keliolika savaičių ir nuo to laiko jis ir ten esantis Švč. Mergelės Marijos paveikslas tapo kančios ir Lenkijos tvirtybės simboliu.
Vandžiogaliečiai, Liaudos krašto gyventojai, daug yra girdėję ir skaitę rašytojo H.Sienkiewicz trilogijoje „Tvanas“ aprašytą Jasną Gurą ir ten esantį stebuklais garsėjantį Juodosios Madonos paveikslą. Gražiausi įspūdžiai išliko skaitant apie savo tautiečių kovas ir žygdarbius ginant Tėvynę ir Tikėjimą. Štai kodėl seniai, kaip ir kiekvienas lenkas, svajojome pabūti vienuolyne, pasimelsti prie Juodosios Madonos ikonos, pagerbti visus tautiečius, žuvusius už tėvynę.

lenk4DSCF5067Kėlėmės ankstyvą rytą, tačiau maloniai žvalgėmės po ramų Poronin miestelį kalnuotoje vietovėje. Miestelio kavinukėje gėrėme rytinę kavą, pasikalbėjome su vietiniais gyventojais. Netrukus išvažiavome Tatrų nacionalinio parko link, iš kur buvome pasiryžę kopti į kalnus ir pamatyti didžiausią, švariausią, ketvirtą pagal gylį Tatrų kalnuose ežerą Morskie Oko. Jis telkšo 1395 metrų aukštyje, Rybi Potok slėnyje, Tatrų nacionalinio parko teritorijoje. Ežeras Morskie Oko yra vienas populiariausių ir daugiausia turistų lankomų objektų Tatruose.

lenk3DSCF4962Iš Zamość ryte išvykome į Krokuvą. Šaunaus vairuotojo vežami, rodos, net nejutome trijų valandų kelionės. Pirmiausia pasukome į centrinę miesto dalį – Krokuvos istorinį centrą, apimantį senamiestį, Kazimierzo kvartalą ir Vavelio pilį. Jis yra įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą.

Nuostabus senamiestis iš karto pakerėjo vandžiogaliečius. Čia tiek daug bažnyčių, varpinių, vienuolynų, sinagogų. Pagerbėme Vavelio pilyje palaidotus Lenkijos karalius, vyskupus. Pakerėjo Šv. Mergelės Marijos bazilika ir Šv.Onos bažnyčia. Stabtelėjom prie M.Koperniko kapo, pasigrožėjom arkivyskupų rūmais, Čertoriskių muziejum... Gera aplankyti, pamatyti, ypač pajusti kultūros ir tikėjimo dvasią.

lenk2DSCF4726Kitos dienos rytą, papusryčiavę, susikrovę daiktus, palikome Zbuczyn ir tęsėme kelionę per Rytų Lenkiją. (Čia netoliese jau ir siena su Baltarusija). Pravažiavome daug miestelių, kuriuose matėme ir katalikų bažnyčių, ir provoslavų cerkvių. Džiaugėmės gražiais, naujais arba suremontuotais namais, spalvotais jų stogais. Smagu, kad senų šiferio (asbesto) stogų jau nėra, kad namų aplinka labai tvarkinga, gražiai aptverta, akį džiugina daugybė gėlių. Beje, pravažiavome ir tamsią, klastingą Bugo upę. Mat vykome į Koden aplankyti Šv. Onos katalikų bazilikos, Koden Dievo Motinos Palenkės (Podlasie) Karalienės sanktuariumo. Bažnyčia ilgus metus tarnavo kaip ir Koden šakos Sapiegų giminės mauzoliejus. XVII amžiaus pradžioje ją pastatė miesto valdytojas Mikalojus Sapiega specialiai Koden Madonos paveikslui garbinti ir jį saugoti.

lenk1DSCF4658Visą savaitę vandžiogaliečiai gero bičiulio mecenato Artur Tchórzewski dėka galėjo pamatyti ir susipažinti su didele rytinės Lenkijos dalimi. Nuvažiuota tūkstančiai kilometrų, aplankyta daug žymių ir įdomių vietų....

Kelionę pradėjome nuo istorinio Lenkijos regiono – Palenkės (Podlasie). Pagrindinė Palenkės (Podlasie) vaivadijos ypatybė – laukinė gamta. Valstybė saugo jos plotus. Išskirtinis vaivadijos pasididžiavimas ir turtas – laukinė Bialovežo giria, įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Tai vienintelė išlikusi pirmykštė giria senajame kontinente, kur laisvėje dar tebegyvena stumbrai. Vandžiogaliečiai, atvykę į Bialovežo nacionalinį parką Palenkės vaivadijoje, pasienyje su Baltarusija, galėjo gėrėtis šios girios gyventojais: stumbrais, elniais, vilkais... Gyvūnai jau įpratę prie smalsių lankytojų ir jų nevengia. Laukinės girios didybė mums paliko nepakartojamą įspūdį.

seinaiDSCF4544Liepos 1 dieną, šeštadienį, Seinų krašto muziejininkai ir Seinų Romos katalikų parapija pakvietė vandžiogaliečius į Seinų krašto muziejuje vykusią tarptautinę konferenciją „Rašytojo H.Sienkievičiaus Liauda bendro lenkų ir lietuvių tautinio atgimimo laikais minint jubiliejų“.

Konferencijoje dalyvavo vietinės valdžios atstovai, Seinų muziejaus darbuotojai, dvasininkai, Lietuvos Respublikos konsulas Seinuose, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos atstovai, svečiai iš Varšuvos.

Skrynės (Skrzynie) – tai kaimas esantis Vandžiogalos parapijoje, tik 5 kilometrai nuo Vandžiogalos.

Istoriniai šaltiniai byloja, kad jau 1829 metais minimos Skrynės priklausė grafui Zabiełłai (Skrzynie – zaścianek J.W. graffa Zabiełły). Šalia esančią Girelę (Giralka- zaścianek W. Jagiełłowicza) valdė Jagiełłowicz. Milašiškiai (Miłaszyszki – zaścianek Uniwersytecki) – čia šeimininkavo Wincenty Michałowski, vėliau – Jakób Kaczyński. Jagelavą (zaścianek Jagełłowo) valdė Jagiełłowicz. Liepkalnį (zascianek Lipagórka) valdė Simeon Ganusowski.

Sekmadienį, liepos 24 dieną, Skarulių krašto patriotų pakviesti vandžiogaliečiai atvyko į titulinius Šv.Onos atlaidus Skaruliuose.
Bažnyčios šventoriuje juos pasitiko mūsų tautietis Juzef Puišo. Puišų šeima – tai senieji Skarulių miestelio gyventojai. Tik keli šimtai metrų nuo Šv.Onos bažnyčios iki vietos, kur buvo jų žemės, ir stovėjo gimtieji namai. Deja, sovietmečiu Jonavos Skarulių gyvenvietė buvo sunaikinta, atimta iš žmonių žemė, sugriauti jų namai (viso apie 150 namų).
Ten, kur dabar driekiasi azotinių trąšų gamykla „Achema“, šalia dunksojo Skarulių miestelis - dvaras.

Jan Skłodowski -  geriausias Liaudos krašto tyrinėtojas ir rašytojo, Nobelio premijos laureato Henriko Sienkievičiaus gyvenimo ir kūrybos  žinovas. Varšuvos universiteto humanitarinių mokslų daktaras, rašytojas, istorikas, fotografas ir keliautojas, geras mūsų bičiulis Jan Skłodowski ketvirtadienio popietę aplankė vandžiogaliečius ir Lenkų biblioteką.
Garbingas svečias atvežė rašytojo metalinį bareljefą ir padovanojo Lenkų bibliotekai, mininčiai šiais metais 100 – ąsias Nobelio premijos laureato, rašytojo H.Sienkievičiaus mirties metines. Bareljefas ypač vertingas: sukurtas prieš šimtą metų.

Intensyviai ieškodami senųjų Liaudos krašto bajorų palikuonių pėdsakų, vandžiogaliečiai grįžo prie Česlovo Milošo knygos „Isos slėnis“. Romane Nobelio premijos laureatas rašo apie bičiulį Romualdą Bukowskį.  Rašytojas šiltai vertina šį žmogų: „Ant Romualdo piršto – platus žiedas su herbu, bet ne auksinis, o geležinis. Striukė iš naminės drobės, tamsiai nudažytos. Seniai, pradedant nuo šešioliktojo amžiaus, kunigaikščiai Radvilos į Isos slėnį pradėjo vilioti kolonistus. Bukowskiai vežimais su būdomis per šilus, per brastas ir tankumynus atvažiavo į šias girias iš Lenkijos karalystės.

Liepos 5-ąją jau 500 – asis žiūrovas stebėjo Vandžiogalos lenkų bibliotekoje trečią mėnesį veikiančią senųjų knygų ir maldaknygių parodą „Ką skaitė ir kaip meldėsi senieji Liaudos gyventojai“. Paroda prisideda prie Lenkijos krikšto 1050 – ųjų ir rašytojo, Nobelio premijos laureato H. Sienkievičiaus 100 – ųjų mirties metinių minėjimo.
Per šį laikotarpį parodą matė tikrai nemažas būrys istorijos ir literatūros specialistų ir gerbėjų: profesoriai iš Lenkijos universitetų, žinomi visuomenės veikėjai, taip pat nemažas būrys akademinio jaunimo iš Lietuvos.

Vandžiogaliečiai,  Liaudos krašto bajorų palikuonys, mini Nobelio premijos laureato, rašytojo Henriko Sienkievičiaus 100-ąsias mirties metines  ir savo parapijoje ieško žmonių ir ženklų, siejamų su gerbiamojo rašytojo romanu ,,Tvanas“. 

Radome palyginti nesenų (prieškario ir pokario) ir senesnių (iki 1863 metų sukilimo ir po jo) laikų medžiagos. Pavyko rasti archyvinių dokumentų, liudijančių artimus (vedybinius) ryšius (užsakus) tarp čia gyvenusių  ir romane aprašytų palikuonių. Vaizduotė tobulėja plečiantis pažinimui.

DSCF5790Vandžiogalos istorijoje – skirtingų tautų pėdsakai
Vaida Milkova

http://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/vandziogalos-istorijoje-skirtingu-tautu-pedsakai-703161


Prieš keletą metų tarp Vandžiogalos lietuvių ir lenkų virusios aistros dabar atrodo nurimusios. Keliuose seniūnijos kaimuose gyvenančios kitos tautinės mažumos atstovai – rusų sentikiai – sako, kad jie su lietuviais visada sugyveno gerai.
Šaknys – nuo Radvilų
Pusiaukelėje tarp Kėdainių ir Kauno įsikūrusios Vandžiogalos tautinė gyventojų sudėtis – ganėtinai marga. Skirtingų šaltinių duomenimis, nuo 50 iki 300 seniūnijos gyventojų save vadina lenkais.

DSCF5728Liepos 22 dieną, trečiadienį, Vandžiogalos Lenkiškoje bibliotekoje (Kėdainių g. 26) lankėsi dienraščio „Kauno diena“ žurnalistė Vaida Milkova ir fotografas Tomas Ragina. Čia jie susitiko su Vandžiogalos lenkų sąjungos skyriaus pirmininku Ričardu Jankausku ir kitais bendruomenės nariais. Pokalbis buvo įdomus, šiltas ir draugiškas.

Ričardas Jankauskas mielai atsakė į žurnalistės klausimus apie Vandžiogaloje ir jos apylinkėse gyvenančius lenkus, jų istoriją, žinomus šio krašto žmones, apie tarpusavio santykius su čia gyvenančiais kitų tautybių žmonėmis, apie santykius su vietos valdžios atstovais.

Česlovo Milošo gimtadienį minėjome Vandžiogaloje ir Nevėžio slėnyje

1 dalis

2 dalis

miloszDSCF5308Jau šešti metai, kai vandžiogaliečiai birželio mėnesį mini poeto, Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo gimimo dieną. Kiekvienais metais ji yra švenčiama vis kitaip. Buvo didelių iškilmių su daugybe žmonių, buvo ir mažesnių, bet visą laiką ši graži tradicija yra puoselėjama ir tęsiama, prie vandžiogaliečių prisijungia vis nauji poeto kūrybos gerbėjai iš Lenkijos, kuriems Česlovo Milošo kūryba ir asmenybė palieka neišdildomą įspūdį.
Ir šiais metais į Vandžiogalą atvyko gausus būrys moksleivių iš Pińczyce (Lenkija) mokyklų kartu su vandžiogaliečiais pakeliauti Milošo keliu, aplankyti jo gimtąsias vietas ir paminėti 104 - ąsias poeto gimimo metines.

2014 svOnos atlaidai labunavojeSekmadienį, liepos 27 dieną, vyko tradiciniai didieji Šv. Onos atlaidai. Nuo pat ryto į grafų Zabielų statytą kapinių koplyčią, kuri ir yra Dievo Apvaizdos Labūnavos bažnyčia, rinkosi vietiniai gyventojai ir maldininkai iš kaimyninių apylinkių.

Čia, prie koplyčios, šventoriuje, vandžiogaliečiai susitiko su tautiečiais, Anusiškių kaimo gyventojais, kurie aprodė savo artimųjų kapus ir paminklus su lenkiškais užrašais, papasakojo, kad senieji Labūnavos gyventojai dar tebemoka lenkų kalbą ir kalba ja, apgailestavo, kad jaunimas jau nenori kalbėti namuose lenkiškai...

Prieš vidurdienio Šv. Mišias koplyčioje koncertavo Kėdainių sakralinės muzikos ansamblis „Giesmė" (vadovas Jonas Bernadišius). Šv. Mišias aukojo Labūnavos klebonas, kunigas ir poetas Skaidrius Kandratavičius.

2014 650 metu jubiliejusMūsų kaimynei Labūnavai šiemet sukako 650 metų. Prieš tiek metų jos vardas (Labunowe) pirmą kartą buvo paminėtas istoriniuose metraščiuose - kryžiuočių H.Vartbergės „Livonijos kronikoje".

Tad praėjusį šeštadienį į laisvalaikio ir sporto aikštyną gausiai rinkosi labūnaviečiai ir jų svečiai, kad kartu pasidžiaugtų gražiu gyvenvietės jubiliejumi. Labūnaviečių pakviesti, tradiciškai, kaip kasmet, o šiemet - į jubiliejinę šventę atvyko ir vandžiogaliečiai.

Šventėje dalyvavo, sveikinimus ir padėkas nusipelniusiems labūnaviečiams teikė ne tik rajono ir vietinės valdžios atstovai, bet ir Seimo nariai, jų čia buvo net penki.

2014 70 Ostra Brama

Sekmadienį, liepos 13 dieną, Pavilnės Kriaučiūnuose buvo iškilmingai paminėtos 70-sios Vilniaus išvadavimo iš hitlerinių okupantų metinės. Čia 1944 metais liepos 6-13 dienomis buvo vykdoma karinė operacija kodiniu pavadinimu „Ostra Brama“. Per šią mūšio dėl Vilniaus išvadavimo su vokiečių okupantais savaitę žuvo beveik 500, buvo sužeista apie 1000 AK karių.

Palyginimui: prie Monte Cassino, per dvi savaites kruvinose kovose žuvo beveik 1000, sužeista 3000 karių. Tad kovos dėl Vilniaus išvadavimo buvo žutbūtinės. Todėl Kriaučiūnai yra viena iš svarbesnių Vilnijos lenkų tautinės atminties vietų, kur lygiai prieš 70 metų šiame Pavilnio kaime AK Vilniaus apskrities daliniai kovojo savo paskutinę didžiausią kovą su naciais.

2012siltiprisiminimaiĮ pažintinę išvyką po mūsų ir kaimyninių apylinkių vietoves: Jagelavą, Skrynius, Černolesę, Milašiškius, Girelę, Barsukinę, Makaruvką ir kt., įvairiais istorijos tarpsniais priklaususias didikams grafams Korwin – Kossakowski, Zabiełło, bajorams Jagiełłowicz, Iszoro, Ginejko, Dowtort ir kt., šį kartą vandžiogaliečiai susiruošė su Lenkijos Ambasados Vilniuje konsulu Piotr Wdowiak ir Berlyno Humboldto universiteto doktorante Ines Steger.

... Kelias prieš pat Puščios mišką suka į kairę ir už kelių kilometrų įvažiuojame į Skrynių kaimą.Namų čia jau likę nedaug – dešimt. Vėliau sužinojome, kad visi kaimo gyventojai čia moka ir senu įpročiu vis dar šneka lenkiškai... Svetingai mus pasitiko vienos iš sodybų šeimininkai Janina ir Rimas Židanavičiai su vaikaite Emilija. Karštą dieną susėdę kaštonų pavėsyje prie vaišių stalo, klausėmės prisiminimų, pasakojimų apie čia nuo seno gyvenusius jų tėvus, senuosius kaimo gyventojus ir šių dienų aktualijas.

2012dviraciaisPraėjusią savaitę Vandžiogalą aplankė grupė dviratininkų iš Lenkijos Svidvino miesto. Tai jauni žmonės, moksleiviai ir studentai,vedini dviračių sporto entuziasto kunigo Mariusz Ambroziewicz iš Šv.Mykolo Archangelo parapijos, pasiryžę per tryliką dienų apkeliauti aplink Baltijos jūrą, iš Lenkijos per Lietuvą, Latviją, Estiją, Suomiją į Švediją. Bendras trasos ilgis-2200 kilometrų. Poilsiui ir nakvynei sustoję pas savo tautiečius Vandžiogaloje, vakare dalyvavo Šv.Mišiose Šv.Trejybės bažnyčioje ir labai džiaugėsi, kad kartu su vietos klebonu O.P.Volskiu galėjo melstis ir bendrauti savo gimtąja kalba. Tai jiems buvo maloni staigmena... Susipažinę su Vandžiogalos miesteliu, jo istorija, pasidžiaugę šeimininkų nuoširdumu, pakvietė juos į svečius į Lenkijos pajūrį. Pernakvoję, kitos dienos ankstų rytą, sukalbėję patrono Šv. Mykolo Archangelo maldą, atsisveikinę su šeimininkais, išvažiavo į trasą... Dievo palaimos ir sėkmės jiems!

2012sventemaisiagalojeSekmadienį, liepos 22 dieną, prie klasicistinio Houvaltų dvaro Maišiagaloje pirmą kartą įvyko miestelio šventė. Maišiagalos miestelis įsikūręs prie Dūkštos upelio, 25 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus. Šventė prasidėjo Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo Bažnyčioje šv. Mišiomis, kurias aukojo kun. dekanas Józef Aszkiełowicz. Mišiose dalyvavo europarlamentaras Waldemar Tomaszewski, Seimo narys Michał Mackiewicz, Olsztyneko miesto burmistras Artur Wrochna. Pakviesti į šventę nuvyko ir Lietuvos lenkų sąjungos Vandžiogalos skyriaus atstovai, kurie jau nebe pirmi metai palaiko draugiškus ir šiltus santykius su Maišiagalos seniūnijos meno kolektyvais. Įžanginiame žodyje Maišiagalos seniūnas Stefan Orszewski kartu su kitais garbingais svečiais pristatė ir Vandžiogalos atstovus, atvykusius net iš Kauno rajono. O svečių atvyko iš visur, tai ir Lenkijos Olsztyneko miesto atstovai, Houvaltų dvaro savininko anūkė su šeima, Vilniaus rajono savivaldybės atstovai.

2012delfiDELFI Pilietis skaičiuoja jau antrus metus. Man, šių eilučių autoriui, šiemet teko garbė dalyvauti vienoje iš nominacijų - „Metų istorija“. Paminėti DELFI Piliečio gimtadienį į restoraną „Torres“ rinkosi aktyviausi ir geriausi rubrikos autoriai, DELFI redakcijos atstovai bei visiems gerai pažįstami visuomenės veikėjai ir apžvalgininkai. Įžanginiame žodyje DELFI direktorius Aleksandras Česnavičius pabrėžė, kad visi čia susirinkusieji yra neatsiejami šio kolektyvo nariai. Sveikinimo žodį taręs buvęs Islandijos užsienio reikalų ministras Jonas Baldvinas Hannibalssonas atkreipė dėmesį į žodžio laisvę ir demokratiją, paklausdamas „Ar mes esame laisvi?..“ „Taip, mes turime žodžio laisvę, bet pasaulinės rinkos turi galią,“ – kalbėjo Jonas Baldvinas Hannibalssonas. (Jam esant Islandijos užsienio reikalų ministrui, Islandija pirmoji 1991 metais pripažino Lietuvos Nepriklausomybę.)

2011 Milosokelias33Vandžiogala birželio 29-oji diena

Didelis būrys Poeto draugų, bendražygių, kūrybos tyrinėtojų, poetų ir gerbėjų iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos dailės muziejaus, „Pogranicze“ fondo Seinuose, Kėdainių rajono savivaldybės, Amerikos, Prancūzijos, Lenkijos, Švedijos, Izraelio universitetų profesorių, istorikų, literatūrologų, vedinų Česlovo Milošo gimtinės fondo įkūrėjo ir jo sielos profesoriaus Algirdo Avižienio, atvyko į Vandžiogalą. Gerbiamas profesorius A.Avižienis pristato šių eilučių autorių kaip Poeto protėvių, gyvenusių šiuose kraštuose, istorijos žinovą ir tyrinėtoją, šeimos kapų sergėtoją ir puoselėtoją, aktyvų Poeto kūrybinės minties propaguotoją, kalendoriaus „Česlovas Milošas 1911-2011. Vandžiogala – čia prasidėjo...“ autorių, ir įspūdingų tarptautinių jubiliejinių renginių, skirtų Poetui atminti, organizatorių.

2010 savaitekupinaivŠeštadienį, 07 10, Vandžiogaloje lankėsi intelektualų delegacija, vykstanti iš Lenkijos į Tomo Mano festivalį Nidoje. Jie užsuko aplankyti Lietuvos lenkų sąjungos Vandžiogalos skyriaus pirmininko Ričardo Jankausko ir pranešti apie būsimus renginius, skirtus Czesławo Miłoszo 100 metinėms paminėti Lenkijoje.

Delegacijai vadovavo Jerzy Illg, vienos žinomiausios Lenkijoje leidyklos „Znak“ vyriausiasis redaktorius. „Znak“ – tai leidykla, turinti gilias tradicijas, nuo 1959 metų leidžianti knygas, kurios formuoja dvasinę žmonių kultūrą. Karolio Wojtylos, Jozepho Ratzingerio, Czesławo Miłoszo, Umberto Eco, Josifo Brodskio ir kitų žymių pasaulio autorių kūrinių leidyba buvo ypač reikšminga intelektualinėje plotmėje. Kai kurios knygos išleistos 100.000 egzempliorių. Šalia filosofijos ir teologijos veikalų galima rasti ir Nobelio premijos laureatų Czesławo Miłoszo, Wislawos Szymborskos ir kitų kūrinius.

Free Joomla! template by Age Themes