paminklDSCF1307Ragina ir ragina Vandžiogalos lenkai vietinę valdžią: išsaugokime tai, kas dar liko, užtenka naikinti praeities reliktus, atminimo paminklus, dvasios turtus. Ateinančios kartos mums tikrai padėkos . Jei nepadėkos, vis tiek būsime laimingi darydami gerus darbus. Deja, valdžia užmiršo savo pažadą gelbėti paminklus ir šalinti šimtamečius avarinius medžius senajame bažnyčios šventoriuje. Valdžia tikriausiai laukia, kada stipresnis vėjas tuos medžius išgriaus. Šie griūdami sunaikins daug senųjų paminklų. Argi niekam tai nerūpi? Juk visada čia taip atsitinka...

...

mkapaiDSCF1271Pavasaris – atsinaujinimo, gražinimosi, tvarkymosi laikas. Šią savaitę bažnyčios šventoriuje vandžiogaliečiai lenkai švarinosi, sodino gėles ant Milošų giminės kapų.
Tai labai sena šeimos kapavietė, kurioje palaidoti senieji iškilios giminės protėviai. Jie nuo seno gyveno Vandžiogalos apylinkėse, plačiai nusidriekusioje Vandžiogalos parapijoje. Anais laikais iš kitų vietų į šeimos kapavietę buvo atvežti ir čia perlaidoti šios šeimos atstovų palaikai, kurie tais neramiais istoriniais laikais buvo mirę ar kritę kovose už laisvę. Ne vienas šios giminės atstovas planavo atgulti Milošų giminės kapavietėje, šalia savo garbingų protėvių, amžinajam poilsiui čia, Vandžiogaloje.

velyk2DSCF0987Didžiąją savaitę vandžiogaliečiai lenkai Švč. Trejybės bažnyčioje ruošėsi Kristaus Prisikėlimo – Šv. Velykų šventei.
Reikėjo rasti naują sprendimą esamomis sąlygomis neseniai suremontuotoje bažnyčioje: kitaip nei anksčiau paruošti Kristaus kapo ir garbinimo altorius, kad šie atitiktų savo paskirtį ir atrodytų atsinaujinę, elegantiški. Kai aplink mus siautėja nerimo baimių, ligų virusas, labai norėjosi pasistengti, kad didžiulė šventė nebūtų pavogta. Paruošėme visa, kas reikalinga didžiojo tridienio apeigoms. Didžiojo tridienio dienomis talkinome parapijos klebonui per liturgines apeigas, šventinant ugnį ir vandenį, dalyvavome šv. mišiose, velyknakčiu budėjome prie Kristaus kapo.

velykosDSCF1002Džiaugsmingo ir viltingo Šventų Velykų ryto,

Dvasinio praturtėjimo,

Ramybės ir stiprybės įveikiant visus sunkumus,    

Gerumo, Vilties ir Atpirkimo džiaugsmo                                                               

                                                                 Nuoširdžiai linki Vandžiogalos lenkai

karantinDSCF0923Pastarąsias tris savaites šalyje besitęsiantis karantinas turėjo įtakos vandžiogaliečių lenkų socialiniam ir kultūriniam gyvenimui. Netikėtai nutrūko visi suplanuoti darbai, išvykos ir susitikimai. Reikėjo greitai prisitaikyti prie dėl karantino pasikeitusių darbo sąlygų – nedelsiant išmokti atlikti darbus nuotoliniu būdu. Per trumpą laiką pavyko sukomplektuoti trūkstamą kompiuterinę įrangą, instaliuoti reikalingas programas ir išmokti esant skirtingose vietose, naudojant komunikacijos priemones ir technologijas, dirbti nuotoliniu būdu. Tam prireikė beveik savaitės. Dabar viskas sinchronizuota ir veikia sklandžiai.

romenDSCF3332Visais laikais Didžiojo šeštadienio naktį bažnyčia budi prie Viešpaties kapo, apmąsto  Jo kančią ir mirtį, nužengimą į pragarus, su malda ir pasninku laukia Viešpaties Prisikėlimo. Pagal senąją bažnyčios tradiciją ši naktis yra budėjimas Viešpaties garbei. Per ją švenčiama Vigilija primena  šventąją Viešpaties Prisikėlimo naktį.
Tarpukariu pilnutėlėje  Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje buvo  budima Viešpaties garbei visą naktį labai pamaldžiai ir iškilmingai. Šeštadienio  vakare, po šv. Mišių, į bažnyčią paskui savo vadą įžengdavo būrys kareivių – husarų, uniformomis apsirengusių miestelio ir aplinkinių kaimų vaikinų.

altorDSCF0842Kiekviena bažnyčia prižiūri, džiaugiasi ir didžiuojasi savo interjeru. Didžiausio dėmesio nusipelno altoriai. Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčios altorius stebime būdami šventovėje ir regime neseniai Lenkų biblioteką pasiekusiose tarpukariu fotografuotose senose nuotraukose.

Didysis altorius – ąžuolinis, kondignacijos centre yra senasis kryžius, kuris nuo amžių tikinčiųjų yra gerbiamas kaip garsėjantis stebuklais. Nukryžiuotojo figūra – paprasta, kukli, medinė, aplink jį - votai. Šalia kryžiaus, iš dešinės, nišoje, yra Švč. Jėzaus širdies statula. Iš kairės pusės, nišoje, yra Nekalčiausios Mergelės Marijos širdies statula.

jurgisDSCF0273Šv.Jurgis yra antrasis (po šv. Kazimiero) Lietuvos globėjas.
Istorija byloja, kad Jis buvo Romos imperatoriaus Diokletiano karys. Deja, 303 metų balandžio 23 dieną dėl savo krikščioniškų pažiūrų mirė kankinio mirtimi (nukirsdintas stabmeldiško imperatoriaus), vėliau paskelbtas šventuoju kankiniu. Dėl to balandžio 23d., Jo mirties dieną, švenčiamos Jurginės.
Iškilmingai prisimenamas ir minimas Šv.Jurgis - visų naminių ir laukinių gyvulių globėjas. Taigi, nuo amžių Vandžiogalos krašto tikintiesiems šv. Jurgis buvo galingas šventasis.

talkaDSCF0168Su didžia pagarba nuoširdžiai dėkojame mūsų visuomenininkams – lenkams savanoriams, kurie savo pasiaukojamu darbu prisidėjo prie didžiausios šventės - Kristaus Prisikėlimo - Šv.Velykų organizavimo Vandžiogalos parapijoje.
Be jūsų supratingumo, geranoriškumo ir pagalbos Šv. Velykų šventimas Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje nebūtų įvykęs taip sklandžiai ir darniai.

velykDSCF0184Šv. Velykos – didžiausia krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus Prisikėlimą iš numirusių po Jo nukryžiavimo.Tai įvyko trečią dieną po Kristaus mirties.
Balandžio 21 dienos sekmadienio rytą į Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčią gausiai rinkosi Vandžiogalos miestelio ir aplinkinių vietovių gyventojai švęsti didžiosios katalikų šventės – Kristaus Prisikėlimo. Skambant istoriniams Vandžiogalos bažnyčios varpams, parapijiečiai ir svečiai iškilmingoje Eucharistinėje procesijoje, garbindami ir šlovindami Prisikėlusį Kristų, tris kartus apėjo atsinaujinusią, suremontuotą Švč. Trejybės bažnyčią.

velyksvDSCF0054Prisikėlęs Kristus mums dovanoja atgaivą,

džiaugsmą, Šv. Velykų ryto nuojautą.

Tegul bundanti žemė gaudžia Prisikėlimo varpais,

nešdama Jums

Gerumo, Vilties ir Atpirkimo džiaugsmą!

                                                                       Linki Vandžiogalos lenkai

dsavaitDSCF2076Didžiosios savaitės Tridienio Šv. Mišios ir apeigos Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje:

Balandžio 18d. Didysis ketvirtadienis – 18.00 val.
Balandžio 19d. Didysis penktadienis – 18.00 val.
Balandžio 20d. Didysis šeštadienis – 18.00 val.

Balandžio 21d.   Sekmadienis – Kristaus Prisikėlimas (Velykos) – bendros iškilmingos Šv. Mišios abiems, lietuvių ir lenkų, bendruomenėms bus aukojamos 9.00 val.

Balandžio 22d. pirmadienis – antroji Šv. Velykų diena:
9.00 val. Šv. Mišios lenkų kalba
10.00 val. Šv. Mišios lietuvių kalba

verbDSCF9925Balandžio 14 dieną, ankstyvą sekmadienio rytą į Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčią gausiai rinkosi vandžiogaliečiai ir aplinkinių vietovių gyventojai, taip pat maldininkai iš Kauno miesto, Kėdainių ir Jonavos rajonų kurie yra kilę iš šios parapijos, ją prisimena, myli ir per didžiąsias šventes aplanko šią šventovę ir joje esantį malonėmis garsėjantį Vandžiogalos Nukryžiuotąjį.

Gausiai susirinkusiems tikintiesiems Šv.Mišias 9 val. lenkų ir 10 val. lietuvių kalbomis aukojo Vandžiogalos Švč. Trejybės parapijos klebonas kunigas ir poetas Skaidrius Kandratavičius.

verbDSCF2038Balandžio 14 dieną - Verbų sekmadienis. Tai šeštasis gavėnios sekmadienis.
Šv. Mišios Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje vyks:
9 val. Šv. Mišios lenkų kalba.
Verbų sekmadienio procesija.
10 val. Šv. Mišios lietuvių kalba.
Bus šventinamos verbos.

Juo prasideda Didžiosios savaitės liturginės apeigos.

medisDSCF9599Šią savaitę senajame Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčios šventoriuje buvo nupjautas senas išpuvęs kaštonas, kėlęs didelę grėsmę šalia jo esančioms net dviem Švč. Mergelės Marijos skulptūroms, senajai koplytėlei ir akmeniniams paminklams, stovintiems ant čia palaidotų garbingų Vandžiogalos krašto lenkų bajorų kapų.
Vandžiogaliečiai lenkai savanoriai visada lengviau atsidūsta, kai pašalinamas nors vienas avarinis medis, esantis šventoriuje. Daug sunykusių medžių iš senojo šventoriaus jau pašalinta, bet liko didelis kartėlis – jiems griūvant nuo vėjų suniokota daug senų istorinių paminklų.

geg3DSCF1023Balandžio 28 dieną į Vandžiogalos Lenkų biblioteką (Kėdainių g.26), papuoštą abiejų tautų vėliavomis, rinkosi Lenkų kalbos mokyklėlės mokiniai, miestelio gyventojai ir iš toliau atvykę svečiai. Čia 14 valandą prasidėjo šventė – Abiejų tautų Gegužės 3 – iosios Konstitucijos 227 metinių minėjimas.

Šventės pradžioje Lenkų kalbos mokyklėlės mokiniai kartu su savo mokytoja L.Petrauskaite ir visi susirinkę pasimeldė – sukalbėjo „Viešpaties maldą“. Atvykęs svečias, Vytauto Didžiojo universiteto istorikas, doc. dr. Rūstis Kamuntavičius lenkų kalba prabilo į susirinkusius.

kostit3Balandžio 28 dieną, šeštadienį, kviečiame į šventę, skirtą 1791 metų Gegužės 3 – iosios dienos, Abiejų Tautų Respublikos Konstitucijos 227 – osioms metinėms paminėti.

14.00 val. Istorinė paskaita „Abiejų Tautų Respublikos 1791 metų Gegužės 3 Konstitucija. Lenkų ir lietuvių istorinė atmintis“. Pranešėjas VDU istorikas doc. dr. Rūstis Kamuntavičius.

15.00 val. Lenkų bibliotekos kapelos pasirodymas – skambės dainos atliekamos lenkų, lietuvių kalbomis.

Po to - bendros šventės dalyvių vaišės.

knygosDSCF0932Knyga – gera dovana, nes parodo dėmesį ir pagarbą tam, kuriam ji skirta. Nuoširdų dėmesį ir pagarbą vandžiogaliečiams parodė ir šią savaitę pas mus viešėję svečiai iš Lenkijos. O mūsų bičiulė Małgorzata Sporek – Czyżewska iš Paribio (Pogranicze) Č.Milošo tarptautinio dialogo centro Krasnogrūdoje, gerai žinodama mūsų sentimentus poetui, Nobelio premijos laureatui Česlovui Milošui ir jo kūrybai, atvežė neseniai išleistą jo poezijos knygą lenkų ir lietuvių kalbomis, taip pat naujų šiuolaikinių lenkų poetų knygų ir leidinį apie Krasnogrūdą. Visas šias padovanotas įdomias knygas jau galima rasti Vandžiogalos Lenkų bibliotekos lentynose.

paribisDSCF0909Balandžio 17 dienos rytą Vandžiogalą aplankė 45 žmonių grupė iš Punsko ir Seinų. Tai Trečiojo amžiaus universiteto klausytojai. Jie atvyko kelioms dienoms pas mus, kad susipažintų su vietomis, menančiomis poetą Česlovą Milošą.
Pirmoji kelionės stotelė – Vandžiogala. Šios pažintinės kelionės vadovė - Paribio (Pogranicze) Č. Milošo tarptautinio dialogo centro Krasnogrūdoje (Lenkija) įkūrėja, jo siela, aktorė ir dainininkė Małgorzata Sporek – Czyżewska. Vandžiogaliečių bičiulė ketvirtį amžiaus mums gerai pažįstama nuo tada, kai su poeto broliu Andrzej Milošu lankydavosi Vandžiogaloje, ne kartą susitikdavome ir tarptautiniuose renginiuose Lietuvoje ir Lenkijoje.

konfDSCF0865Balandžio 14 dienos popietę vandžiogaliečiai dalyvavo konferencijoje, vykusioje Kauno arkivyskupijoje. Su sveikinimo žodžiu į susirinkusius kreipėsi Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ. Savo kalboje Jo Ekscelencija kalbėjo apie bažnyčios padėtį, jos sampratą nūdienos pasaulyje.

Liturgija, tarnystė, evangelizacija, bendruomenė – tai bažnyčios kertiniai akmenys. Apie tai visą likusį šeštadienio popietės laiką, pasiskirstę į grupes, kalbėjo, diskutavo konferencijos dalyviai. Iš kelių dekanatų įvairių parapijų susirinkę aktyvūs žmonės grupėse dalinosi savo svajonėmis, keitėsi nuomonėmis, dalinosi tarnystės patirtimi, ieškojo novatoriškų kelių naujajai evangelizacijai.

vaikaiDSCF0824Ketvirtadienį, balandžio 12 dieną, netradicinėje aplinkoje, senajame Vandžiogalos šventoriuje ir Švč. Trejybės bažnyčioje, vyko integruota pasaulio pažinimo pamoka, kurioje dalyvavo Vandžiogalos gimnazijos trečiokai su savo mokytoja L.Bankuviene, pamokoje talkino ir šių eilučių autorius.

Svarbus pamokos momentas – susipažinti su mūsų krašte kovojusiais 1863 metų sukilimo dalyviais, jų vadovais, bandyti pajusti jų kovos drąsą, patriotizmą ir pasiaukojimą, pamatyti jų amžinojo poilsio vietas ir anuos laikus menančius sukilimo simbolius.

traugutDSCF0718Penktadienį, balandžio 6 dienos popietę, į Vandžiogalos Lenkų bibliotekos (Kėdainių g.26) duris pasibeldė svečiai iš Lenkijos. Susipažinome. Pas mus atvyko Traugutt.org nevyriausybinės asociacijos pirmininkas Jacek Świs su savo bendraminčiais Marta Gruszkowska ir Paweł Narożnik. Jie sužinoję, kad Vandžiogaloje gyvena jų tautiečiai, nutarė mus aplankyti. Labai nustebome, sužinoję, kad svečiai atvažiavo pas mus ne tuščiomis – su dovanomis, kurias asociacija Traugutt.org surinko vykdydama akciją „Tautiečiai didvyriams“ Lenkijos Pamario krašte.

savanorDSCF0388Kas suvokia, ką reiškia mylėti Dievą visa širdimi, protu,visa siela,visomis jėgomis? Tai žinote Jūs, Vandžiogalos lenkės savanorės, – Zofija, Alina, Leonija! Tai Jūsų visą savaitę trukusio darbo dėka, kai nepaisydamos šalto oro, neskaičiuodamos laisvalaikio valandų ir sveikatos negalavimų, sutvarkėte, papuošėte Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčią. Visą Didįjį Tridienį darbavotės ir dalyvavote Šv. Velykų liturgijoje. Jūs esate lenkės, tikros praktikuojančios katalikės, Vandžiogalos miestelio patriotės, savo žinomų tėvų gražių krikščioniškų tradicijų tęsėjos.

velykosDSCF0572Kad atpažintum Prisikėlimo ženklą, reikia tikėti. Prisikėlimas patvirtina tai, ką pats Kristus davė ir ko mokė. Mokyti jaunąją kartą ir savo pavyzdžiu tai liudyti - kiekvieno krikščionio šventa pareiga ir misija šioje žemėje. Šios misijos ėmėsi vandžiogaliečiai drauge su Lenkų kalbos mokyklėlės mokytoja Leonija Petrauskaite.

Ji jau Didįjį šeštadienį pakvietė savo mokinius į bažnyčią kartu švęsti Velyknakčio, dalyvauti sekmadienio ryto Rezurekcijos Šv.Mišiose ir iškilmingoje procesijoje. Išaiškėjo, kad beveik visi mokiniai Velyknakčio šventėje ir liturgijoje dalyvauja pirmą kartą. Gal todėl įdėmiai klausėsi ir noriai dalyvavo liturgijoje.

bokstasDSCF0366Kovo 29 dieną, Didįjį ketvirtadienį, pučiant stipriam šiaurės vakarų vėjui, buvo pastebėta, kad vėjo gūsiai atplėšė silpną nuo metų naštos Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčios bokšto visą medinę priekinę sieną, esančią maždaug 13 - 15 metrų aukštyje.

Siena tokiame aukštyje pavojingai lingavo stipriame vėjyje, kiekvieną akimirką galėjo nukristi ir sukelti skaudžių pasekmių. Į bažnyčią einantys žmonės buvo perspėti, kad nesiartintų prie bokšto ir paradinių durų. Visa ši avarinė situacija sukėlė nemažai sumaišties ir nerimo. Ir būtent didžiųjų švenčių išvakarėse!


susitDSCF2505Stiprus vėjas, žvarbus oras ir lietus šį savaitgalį nesutrukdė vandžiogaliečiams intensyviai darbuotis tvarkant Lenkų bibliotekos aplinką, atnaujinant seną medinį kryžių, sodinant gėles ir puošiant atmintinas vietas.
Gera tvarkytis, švarintis: juk laukiame svečių. Ateinantį šeštadienį(2017 04 29) mus žada aplankyti garbingi svečiai iš Lenkijos, Vilniaus ir Vilniaus rajono, taip pat mūsų bičiuliai tautiečiai, motociklininkų reido „Ponary – pamiętamy” dalyviai. Šeštadienį bus iškilmingai pašventintas ir kryžius, stovintis prie Lenkų bibliotekos, padovanotas vandžiogaliečių draugo, mecenato Artur Tchórzewski.

talkaDSCF2375Visi geri darbai yra atliekami kantriai ir tyliai. Tai puikiai supranta ir daugelį metų nemažai savo laisvalaikio bažnyčiai  aukoja Vandžiogalos Švč. Trejybės parapijos lenkų bendruomenės savanoriai. Dėka jų pasiaukojamo darbo ir šiemet Kristaus Prisikėlimo šventę – Šv. Velykas- sutikome sutvarkytoje, išplautoje ir papuoštoje bažnyčioje.
Savanorystė – kelias atrasti, išbandyti save, dalyvaujant aktyvioje bendruomenės veikloje. Save atrado, išbandė ir šiuo keliu jau keli dešimtmečiai žengia Vandžiogalos parapijos lenkų savanorių branduolys.

velykosDSCF2442Linksma diena mums nušvito,

Visi troškom džiaugsmo šito:

Kėlės Kristus, mirtis krito.

–  Aleliuja, aleliuja, aleliuja!

Pati didžiausia Katalikų Bažnyčios šventė, stiprinanti tikėjimą bei viltį ir skatinanti mūsų dvasinį prisikėlimą.

2017 062polak roku 20Sveikiname Lietuvos lenkų sąjungos Vandžiogalos skyriaus pirminką Ričardą Jankauską gražaus jubiliejaus proga

Žmogus nepakeičiamas laike, nepakartojamas žemėje. Kiekvienas skleidžia gyvenime savo šviesą - ryškią ar blankią, tačiau ypatingą.
Istorija skaičiuoja šimtmečius, žmogus - metus, valandas, dienas, o skubanti sekundė skaičiuoja žmogaus metus. Tau, mielas Ričardai, suskaičiavo 60. Tai ir daug ir mažai. Daug, jei matuosime tavo nuveiktais darbais, mažai, jai kalbėsime apie žmogaus amžių.

Sveikiname jubiliejaus proga ir linkime :
sveikatos, kūrybinės energijos, nepakartojamų akimirkų,
džiaugsmingų valandų, prasmingų dienų, laimingų metų!
Dievo palaimos kiekvieną dieną!

Linki bičiuliai, Vandžiogalos lenkų bendruomenės nariai

vsvDSCF2330Mielieji, atgimusi gamta dovanoja pačią gražiausią pavasario šventę – Šv. Velykas. Tegul jos ateina su dideliu džiaugsmu ir virpesiu širdy, atnešdamos į Jūsų širdis ramybę, šilumą, viltį ir tikėjimą. Šviesos Jūsų namams, skaidrumo Jūsų mintims, gėrio ir grožio Jūsų darbams!

                                                         Linki Vandžiogalos lenkai

Mirtį nugalėjęs Kristus - Karalius. Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje.

verbosDSCF2148Ankstyvą sekmadienio rytą į Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčią gausiai rinkosi vandžiogaliečiai ir aplinkinių vietovių gyventojai, taip pat maldininkai iš Kauno miesto, Kėdainių ir Jonavos rajonų kurie yra kilę iš šios parapijos, ją prisimena, myli ir per didžiąsias šventes aplanko šią šventovę ir joje esantį malonėmis garsėjantį Vandžiogalos Nukryžiuotąjį.

Gausiai susirinkusiems tikintiesiems Šv.Mišias lenkų ir lietuvių kalbomis aukojo Vandžiogalos Švč. Trejybės parapijos klebonas kunigas ir poetas Skaidrius Kandratavičius.

dsavaitDSCF2076Didžiosios savaitės Tridienio Šv. Mišios ir apeigos Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje:

Balandžio 13d. Didysis ketvirtadienis – 18.00 val.
Balandžio 14d. Didysis penktadienis – 18.00 val.
Balandžio 15d. Didysis šeštadienis – 18.00 val.

Balandžio 16d.   Sekmadienis – Kristaus Prisikėlimas (Velykos) – bendros iškilmingos Šv. Mišios abiems, lietuvių ir lenkų, bendruomenėms bus aukojamos 9.00 val.

verbDSCF2038Balandžio 9 dieną - Verbų sekmadienis. Tai šeštasis gavėnios sekmadienis.

Šv. Mišios Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje vyks:

9 val. Šv. Mišios lenkų kalba.
Bendra Verbų sekmadienio procesija.
10 val. Šv. Mišios lietuvių kalba.
Bus šventinamos verbos.
Juo prasideda Didžiosios savaitės liturginės apeigos.

gelnaiDSCF1908Gelnai – Vandžiogalos parapijos kaimas, esantis už 3 km į šiaurės rytus nuo Vandžiogalos miestelio. Vieną šios savaitės dienos popietę vandžiogaliečiai svečiavosi Gelnuose ir buvo maloniai nustebinti. Vietovė pasirodė labai jauki ir stilinga. Drąsiai galima teigti, kad tai pats įdomiausias ir stilingiausias kaimas parapijoje. Jį gražina, jo veidą keičia ūkininkas Vilmantas Sabulis. Įvažiuodami į kaimą pamatome kūrybiškai sutvarkytą, didžiulę, įspūdingą erdvę - meno dirbinių, medžio skulptūrų parką.

kanciaDSCF1700Kančios sekmadienio išvakarėse vandžiogaliečiai šydais tradiciškai uždengia Švč. Trejybės bažnyčioje kryžius. Tai yra ženklas, kad prasideda intensyvus mąstymas apie Kristaus kančią ir mirtį, kuris kulminaciją pasieks Didįjį penktadienį. Kryžiai paliekami uždengti iki Viešpaties kančios minėjimo Didįjį penktadienį.

Ypatinga pagarba užplūsta uždengiant bažnyčios didžiajame altoriuje esantį stebuklais ir malonėmis garsėjantį Nukryžiuotąjį. Nukryžiuotasis uždengiamas senuoju, dar 1896 metais tuo tikslu bažnyčiai paaukotu šydu.

Lietuvoje yra tik dvi mokyklos, turinčios garbingą Dangiškojo jaunimo globėjo šv. Kazimiero vardą. Tai Kauno šv. Kazimiero pagrindinė mokykla (direktorė Palmira Talijūnienė) ir lenkų Vilniaus rajono Medininkų šv. Kazimiero vidurinė mokykla (direktorė Mečislava Petkevič).  Balandžio 21 dieną, ketvirtadienį, Kauno šv. Kazimiero pagrindinėje mokykloje vyko Respublikinė mokytojų ir mokinių kūrybinių bei tiriamųjų darbų konferencija „Šv. Kazimiero asmenybės vertybių raiška“. Jos metu buvo organizuojama paroda – konkursas. Į konferenciją atvyko atstovai iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio miestų ir rajonų mokyklų. Atvyko ir atstovai iš lenkų Vilniaus rajono Medininkų šv. Kazimiero vidurinės mokyklos.

Šiemet sukanka jau 30 metų, kai gražią gegužės mėnesio pavakarę Vandžiogalą aplankė Andrzej Miłosz, lenkų režisierius, kino dokumentininkas, Nobelio premijos laureato Czesław Miłosz brolis. 

Mes susitikome šventoriuje ir, stovėdami prie apleistos Milošų giminės kapavietės, abu nusprendėme, kad būtina kažką čia keisti. Plotas didelis - 12x6 metrų, kapavietės tvora surūdijusi, apatinė dalis jau po velėna, kapavietės viduryje auga šimtametis beržas, nuo vėtrų nulaužtos šakos daužo netoliese esančius paminklus. Vaizdas apgailėtinas.

„...Koks tai nelaimingas šis gabalėlis pasaulio, taip naikinantis tiek nekaltų žmonių...  Laikykitės ten, Vandžiogaloj, tvirtai, tautiečiai“, - tai žodžiai, kuriais į Vandžiogalos lenkus kreipėsi  Kościelskich  premijos laureatas lenkų rašytojas Tadeusz Korzeniewski. Jo giminės iš motinos pusės šaknys taip pat čia, Vandžiogaloje.  Deja, gerbiama giminė  labai  nukentėjo Vandžiogaloje pokario laikotarpiu.
Drauge norisi prisiminti kitų gyvenusių ir kentėjusių tautiečių likimus ir jų pasakojimus. Dabar jau pasiekiama archyvinė istorinė medžiaga, skundai ir pastebėjimai. Žvelgdami iš laiko perspektyvos suvokiame  - čia gyveno dori žmonės – lenkai katalikai, tikri kankiniai.

"Namas ir ūkiniai pastatai"

Pasakoja medžio drožėjas S.Vaškevičius iš Vandžiogalos

2016 m.  balandžio 3 d. Vandžiogalos Lenkiškoje bibliotekoje (Kėdainių g. 26) atidaryta paroda „Ką skaitė ir kaip meldėsi senieji Liaudos gyventojai?“, skirta rašytojo, Nobelio premijos laureato H. Sienkievičiaus 100-sioms mirties ir Lenkijos krikšto 1050-osioms metinėms paminėti.

Parodos ekspozicijoje apie 100 egzempliorių senų ir labai senų leidinių. Tai senos lenkiškos knygos ir maldaknygės, įvairių laikotarpių mūsų krašte gaunamos lenkiškos spaudos mėnraščių ir savaitraščių priedų rinkiniai, religinės knygos, katekizmai.

Medžiai ne tik puošia, švarina  mūsų erdves. Deja, jie kartais labai pavojingi. Pavojingiausi yra nesimetriški seni medžiai pakrypusiais kamienais, taip pat medžiai, kurių lajos netaisyklingos, labiau suvešėjusios vienoje pusėje, kitoje – retesnės. Greičiausiai nuo vėjų gūsių lūžta trapūs medžiai - uosialapiai paprastieji klevai.

Kaip tik tokie ir yra  mūsų bažnyčios šventoriuje. Jie pavojingi ir  žmonėms, ir arti stovintiems pastatams, ir statuloms, paminklams, esantiems kapinėse. Visa tai ypač gerai turėtų įsidėmėti statinių,  statulų ir paminklų savininkai ir, žinoma, jais rūpintis.

motinos dienaŠį sekmadienį, gegužės 3d., minėsime Motinos dieną.

Šv. Mišios Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje bus aukojamos:
9 val. lenkų kalba.
10 val. lietuvių kalba.

Po Šv. Mišių Lietuvos lenkų sąjungos Vandžiogalos skyrius kartu su svečiais iš Lenkijos organizuoja šventę, skirtą Gegužės 3 d. Konstitucijos 224 – osioms metinėms pažymėti.

Susitikimas vyks Vandžiogalos Lenkiškoje bibliotekoje.

Lietuvos lenkų sąjungos Vandžiogalos skyrius

velykos2015

Su saulės spinduliu pirmuoju,
Su džiaugsmo šypsenom veiduos
Velykų rytmetį ankstyvą
  Suklupsime šventos maldos,
 Kurią kuždės ne lūpos.
Širdys Žodžius švenčiausius atkartos!
  Laimingi būkite sulaukę
Prisikėlimo valandos!

Kristaus Prisikėlimas
Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčia

 

Ričardas Jankauskas

2014 velykosKristus prisikėlė! Šiais žodžiais Šv. Mišių lenkų ir lietuvių kalbomis dalyviai Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje sekmadienio rytą sveikino vieni kitus, džiaugdamiesi sulaukę didžiausios katalikų šventės – Velykų, taip pat ir šilto pavasario... Nuotraukose šventinės akimirkos.

    2014 velyku belaukiant Teprisikelia mūsų širdys
     Supratimui, užuojautai, pakantumui, meilei..
     Melskime sau ir kitiems džiaugsmingo
     Prisikėlimo ryto mūsų gyvenime!

     Su Šventom Velykom! Aleliuja! Aleliuja!

   Ričardas Jankauskas, Lietuvos lenkų sąjungos Vandžiogalos skyriaus pirmininkas

   Nuotraukose - Kristaus Prisikėlimas Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčia

2014 verbosAnkstyvą sekmadienio rytą į Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčią rinkosi vandžiogaliečiai ir aplinkinių vietovių gyventojai, taip pat maldininkai iš Kauno ir Kėdainių, kurie yra kilę iš šios parapijos, ją prisimena, myli ir per didžiąsias šventes aplanko šią šventovę ir joje esantį malonėmis garsėjantį Vandžiogalos Nukryžiuotąjį. Gausiai susirinkusiems tikintiesiems Šv.Mišias lenkų ir lietuvių kalbomis aukojo Vandžiogalos Švč. Trejybės parapijos klebonas kunigas ir poetas Skaidrius Kandratavičius.

Verbų sekmadienis – tai šeštasis gavėnios sekmadienis. Juo prasideda Didžiosios savaitės liturginės apeigos.

200px-AnnaboharewiczSusitikime ir susipažinkime! Birželio 10-11dienomis Vandžiogaloje, minint 100-ąsias Česlovo Milošo gimimo metines, viešės viešnia iš Lenkijos Elko miesto. Tai žinoma rašytoja publicistė, nusipelniusi Lenkijos kultūrai visuomenininkė Anna - Jadvyga Boharewicz – Richter, puikiai pažįstanti mūsų kraštą , gerai žinanti miestelio istoriją ir jo gyventojų likimus. Tai iliustruoja tikrai įdomus viešnios laiškas (originalo kalba):

Drogi Panie Ryszardzie, spotkanie z Panem było przypadkiem, przeznaczeniem, losem, czy wolą słynącej cudami figury Ukrzyżowanego Chrystusa, przed którą, w 1940 roku, po majowym nabożeństwie z koleżankami z klasy, na kolanach, okrążałam ołtarz, prosząc Boga o miejsce na ziemi i własny dom. Miałam wówczas trzynaście lat. Widziałam jak na śmierć byli pędzeni przez Niemców Żydzi i słyszałam śtrzały... Ten widok powtarzał się w snach... Rozpoczęła się okrutna XX wieku wojna. Za nim skończyłam 6 klas szkoły powszechnej uczyłam się w czterech szkołach. W Ongirach (Angiriai), gdzie urodziłam się poszłam do szkoły i nie znałam ani jednego słowa języka litewskiego.

2011 smolenskotragedijosmetines„...Melskimės už prieš metus prie Smolensko lėktuvo katastrofoje žuvusius Lenkijos prezidentą Lechą Kaczynskį, jo žmoną Mariją ir visą Lenkijos vyriausybinę delegaciją, skridusią į Lenkijos Golgotą – Katynės žutynių vietą – pagerbti tautos didvyrių,“- primena Vandžiogalos Švenčiausios Trejybės bažnyčios klebonas O.P.Volskis.

Išganinga mintis - melstis už mirusius. Čia Gavėnios laikotarpio kančios rimtyje ypatingai išryškėja žmogaus trapumas ir laikinumas, kad ir kas jis, ir koks jis čia, Žemėje, bebūtų. Degančios žvakės, gėlės, žuvusiųjų portretai, susirinkusi vietos lenkų bendruomenė ir svečiai nuoširdžiai meldėsi, prašydami Dievo gailestingumo žuvusiems ir mums, gyviesiems, kad kaip Kristaus ir Jo Bažnyčios nariai būtume verti dalyvauti Jo Prisikėlimo puotoje.


2011 poetosimtmetisBalandžio 14d. Kėdainių Krašto muziejuje iškilmingai atidaryta paroda „Czesławas Miłoszas. Poeto šimtmetis“. Joje išryškinti Cz. Miłoszo ryšiai su Lietuva, kurią jis su meile ir ilgesiu vadina Mažąja tėvyne - mistine Arkadija - svarbia vieta, idealizuota prabėgančiajame laike. Parodos atidaryme dalyvavo Lenkijos Instituto Vilniuje direktorė M. Kasner, Vilniaus Universiteto polonistikos katedros dėstytoja dr. D. Balaišienė, Kėdainių miesto valdžios atstovai, krašto kultūros veikėjai, lenkų skyriaus „Lauda“ ir Vandžiogalos lenkų skyriaus atstovai, kuriems šiame kontekste Czesławas Miłoszas yra atpažįstamas.

Mūsų YOUTUBE kanalas

youtube

Mūsų draugai

logo l24 180x150

logo kurier 180
logo ltl 180

logo volskis 180

Katalijų leidiniai

 

Free Joomla! template by Age Themes