Tai prasidėjo septintojo dešimtmečio pradžioje, kada šių eilučių autorius su keliais bendraklasiais ką tik pastatytuose naujuosiuose Vandžiogalos kultūros namuose įkūrė jaunimo estradinį instrumentinį ansamblį. 

Jaunatviško entuziazmo ir fanatiško darbo dėka jau po pusės ansamblio egzistavimo metų kasmetinėje rajoninėje estradinių ansamblių apžiūroje tapome laureatais -  iškovojome garbingą prizinę vietą. Džiūgavome patys ir daug ką stebinome savo jaunatviškumu ir originalumu.

Vandžiogaliečiai Vasario 16-ąją minėjo kartu su Lapių bendruomene. Šventes švęsk, melskis už gyvus ir mirusius savo tautiečius, valstybines šventes iškilmingai minėk, - visa tai suvokia, prisimena ir vykdo Vandžiogalos lenkai. Jie kasmet pamini Lenkijos Nepriklausomybės šventę, Lietuvos Valstybės atkūrimo šventę ir švenčia jas išradingai, su polėkiu. Deja, liūdime ir apgailestaujame, kad jau keleri metai, kai Vandžiogalos seniūnijos kultūros atstovai kartu su vietiniais lenkais nebenori švęsti valstybinių švenčių. (Ir kodėl neturėtų švęsti su lenkais? Kodėl negalime kartu pasidžiaugti tuo, kas vienija visus?) Vasario 16 – osios minėjimas  yra sumenkęs, be vienybės, naujų idėjų.

Garbingas, išskirtinis jubiliejus – deimantinės vestuvės. Nedaugelis jų sulaukia, moka branginti. Tokia dovana – išskirtiniams, nuostabiems žmonėms. Juos pamatėme, kai atvykome švęsti tautiečio Marijono Vaškevičiaus 90-ąsias gimimo metines, taip pat jo deimantines vestuves. 
Jadvyga ir Marijonas pragyveno drauge daugiau nei 60 metų. Vaikai, anūkai ir proanūkiai kartu su giminėmis ir kaimynais gausiai rinkosi šeštadienio pavakarę į didžiulį Marijono ir Jadvygos Vaškevičių namą Didžiosiose Lapėse. Turbūt neatsitiktinai čia parimęs  pakelės kryžius. Tai ženklas - čia gyvena garbingi ir tikintys žmonės.

 

Vandžiogalos Lenkiškoje bibliotekoje į pabaigą eina knygų parodos, skirtos rašytojo Nobelio premijos laureato H. Sienkievičiaus 100-osioms mirties metinėms paminėti, paruošiamieji darbai. Parodos pavadinimas -  „Ką skaitė ir kaip meldėsi senieji Liaudos gyventojai?“ Ekspozicijoje -  senosios lenkiškos knygos ir maldaknygės, įvairių laikotarpių mūsų krašte gaunamos lenkiškos spaudos mėnraščių ir savaitraščių rinkiniai, religinės knygos, pavyzdžiui: „Głos Serca Jezusowego“, „Światek dziecinny“, „Ruch katolicki“, „Żywotów Świętych“ ir kt..

Sekmadieniais, šventadieniais ir eilinėmis dienomis Vandžiogalos parapijiečiai ir piligrimai gausiai susirinkdavo į Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčią ne tik tada, kai parapija buvo labai didelė ir jai priklausė dabartinės Babtų ir Labūnavos parapijos, kurios vėliau atsiskyrė, bet ir tada, kai parapijos ribos susiaurėjo. Tad ir nekeista, kad reikėjo parapijos bažnyčią praplėsti ir įsigyti naujus vargonus.
1838 metais bažnyčios klebonas Justyn Sperski savo ir parapijos
bajorkaimių gyventojų lėšomis nupirko bažnyčiai naujus, tais laikais modernius dviejų klaviatūrų vargonų meistro C.A. Herrmann w Libawie vargonus.

DSCF3471Vandžiogalos Lenkiškoje bibliotekoje lankėsi didelė grupė studentų iš Varšuvos universiteto, taip pat ir iš Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto. Studentai, girdėję ir skaitę apie Vandžiogalos lenkų bendruomenę, patys norėjo atvykti ir susipažinti su jos nariais.
Pranešimą apie Vandžiogalos krašto istoriją, jos praeitį ir dabartį padarė Lietuvos lenkų sąjungos Vandžiogalos skyriaus pirmininkas Ričardas Jankauskas. Pasakojimas užsitęsė, kadangi susitikimas vyko dviem kalbom – lenkų ir lietuvių.

Ant šimtmečio slenksčio

Apdovanoti  plebiscito „Metų lenkas – 2014“ laureatai

DSCF3166Geriausieji patiria visa, kas blogiausia.
Seneka

Daug skaudžių patyrimų sužinome, jautrių pasakojimų išgirstame susitikę su išskirtine asmenybe. Tokia asmenybė - Wladysław Grużdz, gimęs 1916 metais Užumiškių kaime, krikštytas Vandžiogalos bažnyčioje. Tai lenkas, katalikas, savo krašto patriotas. Jis noriai pasakojo vandžiogaliečiams prisiminimus apie savo netrumpą, bet spalvingą gyvenimą. Likimas buvęs įnoringas, laikai – labai prieštaringi, o žmogus - visada nuoseklus: savo vertybių neišsižadėdavo, nebijodavo prisipažinti, kad yra lenkas iš Vandžiogalos parapijos.
Sužinojome tikrai daug. Ypač ryškūs vaikystės prisiminimai. Wladysław prisiminė mokytojus, kurie lenkiškai mokydavo vaikus namie (mokykla buvo uždaryta).

DSCF3311Šiemet viena šventė veja kitą, vos spėjama jomis džiaugtis. Praėjusį antradienį, tradiciškai pakviesti aktyviųjų tautiečių iš Lapių, vandžiogaliečiai nuvyko švęsti bene linksmiausios ir sočiausios šventės – Užgavėnių. Lapių mokyklos stadione žvarbokas vėjas nuotaikos negadino, nes mūsų laukė kaip visada žvalūs ir energingi, nestokojantys geros nuotaikos ir humoro, visada jauni mūsų draugai tautiečiai - kultūros namų saviveiklininkai ir renginio vedėjai.

Šeimininkai dosniai vaišino Užgavėnių koše ir karštu vynu. Šventei įsisiūbavus, neapsieita ir be Kanapinio ir Lašininio kovos. Kaip ir priklauso, laukiant pavasario ir gamtos atsinaujinimo, Kanapinis nugalėjo Lašininį. Užgavėnes vainikavo ant laužo sudeginta Morė. Visi šventės dalyviai kaip įmanydami iš savo miestelio vijo žiemą, tikėdamiesi, kad ši daugiau neužklups.

DSCF3299Lietuvos lenkų sąjungos tarybos narys Stefan Świetlikowski padarė malonią staigmeną vandžiogaliečiams. Jis Lenkiškai bibliotekai Vandžiogaloje padovanojo Kauno apskrityje leisto vaikiško laikraščio „Światek dziecinny“ („Vaikų pasaulis“) į knygą įrištus 1933 – 1936 metų egzempliorius, kuriuos anuomet surinko ir įrišo jau anapilin išėjęs Vandžiogalos parapijos Pėdžių kaimo gyventojas Karol Jusewicz.

Šie laikraščiai puikiai įliustruoja tais laikais gyvenusių lenkų vaikų troškimus ir svajones. O tie vaikai tai ir buvo mūsų ir mūsų pažįstamų tėvai ir seneliai.

 

spauda DSCF3154Visa lenkiška spauda, išleidžiama Lietuvoje, jau nuo šių metų pradžios yra skaitoma Lenkiškoje bibliotekoje Vandžiogaloje. Tai savaitraščiai „Nasza gazeta“, Tygodnik Wileńszczyzny“, dienraštis „ Kurier Wileński“, katalikiškas laikraštis „Spotkania“, žurnalas „Magazyn Wileński“ ir kiti.

Už galimybę turėti ir skaityti lenkiškus laikraščius vandžiogaliečiai yra dėkingi Lenkijos Ambasadai Vilniuje.

Mūsų nepamiršta ir geri bičiuliai iš gminos Suchy Las prie Poznanės. Jie kas mėnesį mums atsiunčia ten leidžiamą žurnalą „Gazeta Sucholeska“.

DSCF2983„Kiekvienam šio dešimtuko dalyviui priklauso tokia pati taurė, visi čia mes kartu grojame tame pačiame orkestre,“- sakė sesuo Michaela Rak, šių metų dienraščio „Kurier Wileński“ surengto skaitytojų plebiscito „Metų lenkas – 2014“ nugalėtojams.

Iškilmingas laureatų apdovanojimas vyko praėjusį sekmadienį Lenkų kultūros rūmuose Vilniuje. Tai jau septynioliktas konkursas, kurio pagrindinis tikslas yra išsiaiškinti ir apdovanoti labiausiai šiais metais nusipelniusius lenkus, gyvenančius Lietuvoje. Pilnutėlė salė svečių, jūra gėlių, okeanas nuoširdžiausių linkėjimų, įsimintini laureatų pasisakymai, puikus renginio vedėjos Anny Adamowicz humoro jausmas, bendra malda ir legendinės giesmės „Barka“ giedojimas, žinomų Vilnijos krašto atlikėjų koncertas, - visa tai kūrė šiltą šios sekmadienio šventės atmosferą.

    

2014 Obchody25Lietuvos lenkų sąjungos Vilniaus rajoninis skyrius yra aktyviai veikiantis ir savo gretose jungiantis 4 tūkstančius šios organizacijos narių.

Šio skyriaus pirmininko Waldemar Tomaszewski pakviesti jubiliejinėje 25 skyriaus gyvavimo metinių šventėje dalyvavo ir vandžiogaliečiai.

Iškilmės prasidėjo Šv.Mišiomis pilnutėlėje Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje. Vėliau jubiliejinių iškilmių minėjimas persikėlė į netoliese esančius Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmus. Čia susirinko apie 900 organizacijos narių ir gausybė svečių.

Šventinę kalbą – visų tų metų istorinę apžvalgą nuo pat skyriaus susikūrimo - pristatė Vilniaus rajono merė Maria Rekść.

2011VilniaussusitikimaiVasario 18 dieną Vilniaus Universitete F.Smuglevičiaus salėje įvyko Lenkijos instituto Vilniuje organizuotas susitikimas su Česlovo Milošo bičiuliais ir jo kūrybos tyrinėtojais. Į susitikimą atvyko artimiausieji Č.Milošo draugai, tai Krokuvos Jogailos universiteto profesorius Aleksandr Fiut, žinomas knygų leidėjas, spaustuvės „Znak“ generalinis direktorius Jerzy Illg, asmeninė poeto sekretorė daktarė Agnieszka Kosińska ir kiti. Svečiai papasakojo daug įdomių epizodų iš poeto gyvenimo Amerikoje ir Lenkijoje, atsakė į užduotus klausimus. Susitikime dalyvavo ir keli atstovai iš Vandžiogalos, kurie gerbiamus svečius pažįsta nuo „perestrojkos“ laikų ir iki šiol palaiko šiltus santykius. Įvyko įdomus pokalbis. Svečiai gyrė mus ir pažadėjo birželio mėnesį, švenčiant Č.Milošo jubiliejų, būtinai aplankyti ir Vandžiogalą. Tad išsiskyrėme neilgam.

2011vasario16Tautos jėga – vienybėje! Puikiai tai žino ir lietuvių, ir lenkų tautos. Istorijos vingiuose šios tautos ir kartu, ir atskirai kovojo dėl savo Valstybių atkūrimo ir Nepriklausomybės, tad žino tos kovos ir laisvės kainą.Todėl nuo amžių čia, Vandžiogaloje, gyvenantys lenkai mato ypatingą prasmę susikaupus, su malda ir iškilmingai švęsti vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, kadangi visi: ir lenkai, ir lietuviai visada norėjo gyventi laisvėje ir nepriklausomybėje.

Todėl vasario 16 dienos popietę visi susirinkę į Vandžiogalos kultūros centrą iškilmingai pradėjo minėjimą. Šventinius sveikinimo žodžius tarė Vandžiogalos seniūnas Marius Norvaiša, šių eilučių autorius, Lietuvos lenkų sąjungos Vandžiogalos skyriaus pirmininkas Ričardas Jankauskas, Vandžiogalos parapijos klebonas Oskaras Petras Volskis, kuris pabrėžė, kad pagrindinės Tautos šventės turi būti švenčiamos laiku, pakiliai ir oriai todėl, kad tai yra pamatinės, tikros ir išliekančios vertybės ir nereikėtų blaškytis švenčiant kitas tautai nereikšmingas šventes, kad neprarastume istorinio identiteto ir tikrų vertybių suvokimo. Po šių žodžių lektorius, žinomas Vilniaus krašto etnografas ir istorikas Michał Treszczyński pradėjo pasakojimą apie visą valstybės atkūrimo istorinę raidą, supažindino su Atkuriamojo seimo signatarais, rodė ekrane vizualinę medžiagą su to laikotarpio svarbių Lietuvos valstybei dokumentų faksimilėm ir signatarų nuotraukom. Skambant Lietuvos valstybės himnui salė atsistoja ir sustingsta pagarbioje tyloje...

...

Free Joomla! template by Age Themes