brydDSCF5578Praėjusio sekmadienio popietę Vandžiogaloje lankėsi LNK televizijos istorinės – publicistinės laidos „Brydės“ kūrybinė grupė. Ji ieško medžiagos apie Nobelio premijos laureatą poetą, rašytoją Czesław Miłosz ir ruošia laidą. Vandžiogala buvo pasirinkta neatsitiktinai, mat šioje parapijoje gyveno ir jos šventoriuje yra palaidoti senieji poeto giminės atstovai, čia ilsisi ir jo senelis Artur Miłosz, kurio patriotizmu poetas labai didžiavosi. Vandžiogaloje galima rasti ir daugiau ženklų bei simbolių, menančių žinomą giminę.

Istorinės – publicistinės laidos „Brydės“ vedėja ir žurnalistė Danguolė Bunikienė susitiko su Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčios zakristijonu Ričardu Jankausku, kuris mielai pasidalino prisiminimais apie prieš ketvirtį amžiaus vykusį susitikimą su poetu ir jo šeima Vandžiogaloje, apie tolimesnį bendravimą ieškant istorinių giminės šaknų šiame krašte, apie gerus ir šiltus santykius su poeto artimaisiais.

lenk6DSCF5371Sekmadienio rytą mūsų kelionės sumanytojas ir rėmėjas bičiulis Artur Tchórzewski pakvietė pasisvečiuoti savo namuose Siedlce mieste. Ten mus pasitiko jo žmona Beata, sūnus Mateusz, dukra Małgorzata ir malonios kaimynės. Susitikimas buvo jaukus, šiltas ir malonus. Prisiminimai, pokalbiai užtruko iki popietės. Šeimininkams pasiūlius pasižvalgyti po apylinkes, nuvykome į netoliese esantį Drohiczyn. Keltu persikėlėme per Bugo upę. Čia, senosios pilies papėdėje, vyko senovės slavų, baltų ir vikingų šventė. Apžiūrėjome senovines karių stovyklas, jų ginklus, ypač pasirodė įdomūs jų papročiai. Mūsų bičiulis Artur parodė vietą, kur ant Bugo upės kranto stovėjo senoji pilis. Šventėje sutikome kitą mūsų gerą bičiulį komandorą Marcin Gałecki ir jo vaikus.

lenk5DSCF5284Po gero poilsio kalnuotų Tatrų prabangiame viešbutyje „Tarasówka" ryte išvykome į Čenstakavos miestą pietų Lenkijoje, prie Vartos upės. Čia 1655 metais švedų kariuomenės apsiaustas vienuolynas – tvirtovė išsilaikė keliolika savaičių ir nuo to laiko jis ir ten esantis Švč. Mergelės Marijos paveikslas tapo kančios ir Lenkijos tvirtybės simboliu.
Vandžiogaliečiai, Liaudos krašto gyventojai, daug yra girdėję ir skaitę rašytojo H.Sienkiewicz trilogijoje „Tvanas“ aprašytą Jasną Gurą ir ten esantį stebuklais garsėjantį Juodosios Madonos paveikslą. Gražiausi įspūdžiai išliko skaitant apie savo tautiečių kovas ir žygdarbius ginant Tėvynę ir Tikėjimą. Štai kodėl seniai, kaip ir kiekvienas lenkas, svajojome pabūti vienuolyne, pasimelsti prie Juodosios Madonos ikonos, pagerbti visus tautiečius, žuvusius už tėvynę.

lenk4DSCF5067Kėlėmės ankstyvą rytą, tačiau maloniai žvalgėmės po ramų Poronin miestelį kalnuotoje vietovėje. Miestelio kavinukėje gėrėme rytinę kavą, pasikalbėjome su vietiniais gyventojais. Netrukus išvažiavome Tatrų nacionalinio parko link, iš kur buvome pasiryžę kopti į kalnus ir pamatyti didžiausią, švariausią, ketvirtą pagal gylį Tatrų kalnuose ežerą Morskie Oko. Jis telkšo 1395 metrų aukštyje, Rybi Potok slėnyje, Tatrų nacionalinio parko teritorijoje. Ežeras Morskie Oko yra vienas populiariausių ir daugiausia turistų lankomų objektų Tatruose.

lenk3DSCF4962Iš Zamość ryte išvykome į Krokuvą. Šaunaus vairuotojo vežami, rodos, net nejutome trijų valandų kelionės. Pirmiausia pasukome į centrinę miesto dalį – Krokuvos istorinį centrą, apimantį senamiestį, Kazimierzo kvartalą ir Vavelio pilį. Jis yra įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą.

Nuostabus senamiestis iš karto pakerėjo vandžiogaliečius. Čia tiek daug bažnyčių, varpinių, vienuolynų, sinagogų. Pagerbėme Vavelio pilyje palaidotus Lenkijos karalius, vyskupus. Pakerėjo Šv. Mergelės Marijos bazilika ir Šv.Onos bažnyčia. Stabtelėjom prie M.Koperniko kapo, pasigrožėjom arkivyskupų rūmais, Čertoriskių muziejum... Gera aplankyti, pamatyti, ypač pajusti kultūros ir tikėjimo dvasią.

lenk2DSCF4726Kitos dienos rytą, papusryčiavę, susikrovę daiktus, palikome Zbuczyn ir tęsėme kelionę per Rytų Lenkiją. (Čia netoliese jau ir siena su Baltarusija). Pravažiavome daug miestelių, kuriuose matėme ir katalikų bažnyčių, ir provoslavų cerkvių. Džiaugėmės gražiais, naujais arba suremontuotais namais, spalvotais jų stogais. Smagu, kad senų šiferio (asbesto) stogų jau nėra, kad namų aplinka labai tvarkinga, gražiai aptverta, akį džiugina daugybė gėlių. Beje, pravažiavome ir tamsią, klastingą Bugo upę. Mat vykome į Koden aplankyti Šv. Onos katalikų bazilikos, Koden Dievo Motinos Palenkės (Podlasie) Karalienės sanktuariumo. Bažnyčia ilgus metus tarnavo kaip ir Koden šakos Sapiegų giminės mauzoliejus. XVII amžiaus pradžioje ją pastatė miesto valdytojas Mikalojus Sapiega specialiai Koden Madonos paveikslui garbinti ir jį saugoti.

lenk1DSCF4658Visą savaitę vandžiogaliečiai gero bičiulio mecenato Artur Tchórzewski dėka galėjo pamatyti ir susipažinti su didele rytinės Lenkijos dalimi. Nuvažiuota tūkstančiai kilometrų, aplankyta daug žymių ir įdomių vietų....

Kelionę pradėjome nuo istorinio Lenkijos regiono – Palenkės (Podlasie). Pagrindinė Palenkės (Podlasie) vaivadijos ypatybė – laukinė gamta. Valstybė saugo jos plotus. Išskirtinis vaivadijos pasididžiavimas ir turtas – laukinė Bialovežo giria, įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Tai vienintelė išlikusi pirmykštė giria senajame kontinente, kur laisvėje dar tebegyvena stumbrai. Vandžiogaliečiai, atvykę į Bialovežo nacionalinį parką Palenkės vaivadijoje, pasienyje su Baltarusija, galėjo gėrėtis šios girios gyventojais: stumbrais, elniais, vilkais... Gyvūnai jau įpratę prie smalsių lankytojų ir jų nevengia. Laukinės girios didybė mums paliko nepakartojamą įspūdį.

seinaiDSCF4544Liepos 1 dieną, šeštadienį, Seinų krašto muziejininkai ir Seinų Romos katalikų parapija pakvietė vandžiogaliečius į Seinų krašto muziejuje vykusią tarptautinę konferenciją „Rašytojo H.Sienkievičiaus Liauda bendro lenkų ir lietuvių tautinio atgimimo laikais minint jubiliejų“.

Konferencijoje dalyvavo vietinės valdžios atstovai, Seinų muziejaus darbuotojai, dvasininkai, Lietuvos Respublikos konsulas Seinuose, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos atstovai, svečiai iš Varšuvos.

Skrynės (Skrzynie) – tai kaimas esantis Vandžiogalos parapijoje, tik 5 kilometrai nuo Vandžiogalos.

Istoriniai šaltiniai byloja, kad jau 1829 metais minimos Skrynės priklausė grafui Zabiełłai (Skrzynie – zaścianek J.W. graffa Zabiełły). Šalia esančią Girelę (Giralka- zaścianek W. Jagiełłowicza) valdė Jagiełłowicz. Milašiškiai (Miłaszyszki – zaścianek Uniwersytecki) – čia šeimininkavo Wincenty Michałowski, vėliau – Jakób Kaczyński. Jagelavą (zaścianek Jagełłowo) valdė Jagiełłowicz. Liepkalnį (zascianek Lipagórka) valdė Simeon Ganusowski.

Sekmadienį, liepos 24 dieną, Skarulių krašto patriotų pakviesti vandžiogaliečiai atvyko į titulinius Šv.Onos atlaidus Skaruliuose.
Bažnyčios šventoriuje juos pasitiko mūsų tautietis Juzef Puišo. Puišų šeima – tai senieji Skarulių miestelio gyventojai. Tik keli šimtai metrų nuo Šv.Onos bažnyčios iki vietos, kur buvo jų žemės, ir stovėjo gimtieji namai. Deja, sovietmečiu Jonavos Skarulių gyvenvietė buvo sunaikinta, atimta iš žmonių žemė, sugriauti jų namai (viso apie 150 namų).
Ten, kur dabar driekiasi azotinių trąšų gamykla „Achema“, šalia dunksojo Skarulių miestelis - dvaras.

Jan Skłodowski -  geriausias Liaudos krašto tyrinėtojas ir rašytojo, Nobelio premijos laureato Henriko Sienkievičiaus gyvenimo ir kūrybos  žinovas. Varšuvos universiteto humanitarinių mokslų daktaras, rašytojas, istorikas, fotografas ir keliautojas, geras mūsų bičiulis Jan Skłodowski ketvirtadienio popietę aplankė vandžiogaliečius ir Lenkų biblioteką.
Garbingas svečias atvežė rašytojo metalinį bareljefą ir padovanojo Lenkų bibliotekai, mininčiai šiais metais 100 – ąsias Nobelio premijos laureato, rašytojo H.Sienkievičiaus mirties metines. Bareljefas ypač vertingas: sukurtas prieš šimtą metų.

Intensyviai ieškodami senųjų Liaudos krašto bajorų palikuonių pėdsakų, vandžiogaliečiai grįžo prie Česlovo Milošo knygos „Isos slėnis“. Romane Nobelio premijos laureatas rašo apie bičiulį Romualdą Bukowskį.  Rašytojas šiltai vertina šį žmogų: „Ant Romualdo piršto – platus žiedas su herbu, bet ne auksinis, o geležinis. Striukė iš naminės drobės, tamsiai nudažytos. Seniai, pradedant nuo šešioliktojo amžiaus, kunigaikščiai Radvilos į Isos slėnį pradėjo vilioti kolonistus. Bukowskiai vežimais su būdomis per šilus, per brastas ir tankumynus atvažiavo į šias girias iš Lenkijos karalystės.

Liepos 5-ąją jau 500 – asis žiūrovas stebėjo Vandžiogalos lenkų bibliotekoje trečią mėnesį veikiančią senųjų knygų ir maldaknygių parodą „Ką skaitė ir kaip meldėsi senieji Liaudos gyventojai“. Paroda prisideda prie Lenkijos krikšto 1050 – ųjų ir rašytojo, Nobelio premijos laureato H. Sienkievičiaus 100 – ųjų mirties metinių minėjimo.
Per šį laikotarpį parodą matė tikrai nemažas būrys istorijos ir literatūros specialistų ir gerbėjų: profesoriai iš Lenkijos universitetų, žinomi visuomenės veikėjai, taip pat nemažas būrys akademinio jaunimo iš Lietuvos.

Vandžiogaliečiai,  Liaudos krašto bajorų palikuonys, mini Nobelio premijos laureato, rašytojo Henriko Sienkievičiaus 100-ąsias mirties metines  ir savo parapijoje ieško žmonių ir ženklų, siejamų su gerbiamojo rašytojo romanu ,,Tvanas“. 

Radome palyginti nesenų (prieškario ir pokario) ir senesnių (iki 1863 metų sukilimo ir po jo) laikų medžiagos. Pavyko rasti archyvinių dokumentų, liudijančių artimus (vedybinius) ryšius (užsakus) tarp čia gyvenusių  ir romane aprašytų palikuonių. Vaizduotė tobulėja plečiantis pažinimui.

DSCF5790Vandžiogalos istorijoje – skirtingų tautų pėdsakai
Vaida Milkova

http://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/vandziogalos-istorijoje-skirtingu-tautu-pedsakai-703161


Prieš keletą metų tarp Vandžiogalos lietuvių ir lenkų virusios aistros dabar atrodo nurimusios. Keliuose seniūnijos kaimuose gyvenančios kitos tautinės mažumos atstovai – rusų sentikiai – sako, kad jie su lietuviais visada sugyveno gerai.
Šaknys – nuo Radvilų
Pusiaukelėje tarp Kėdainių ir Kauno įsikūrusios Vandžiogalos tautinė gyventojų sudėtis – ganėtinai marga. Skirtingų šaltinių duomenimis, nuo 50 iki 300 seniūnijos gyventojų save vadina lenkais.

DSCF5728Liepos 22 dieną, trečiadienį, Vandžiogalos Lenkiškoje bibliotekoje (Kėdainių g. 26) lankėsi dienraščio „Kauno diena“ žurnalistė Vaida Milkova ir fotografas Tomas Ragina. Čia jie susitiko su Vandžiogalos lenkų sąjungos skyriaus pirmininku Ričardu Jankausku ir kitais bendruomenės nariais. Pokalbis buvo įdomus, šiltas ir draugiškas.

Ričardas Jankauskas mielai atsakė į žurnalistės klausimus apie Vandžiogaloje ir jos apylinkėse gyvenančius lenkus, jų istoriją, žinomus šio krašto žmones, apie tarpusavio santykius su čia gyvenančiais kitų tautybių žmonėmis, apie santykius su vietos valdžios atstovais.

Česlovo Milošo gimtadienį minėjome Vandžiogaloje ir Nevėžio slėnyje

1 dalis

2 dalis

miloszDSCF5308Jau šešti metai, kai vandžiogaliečiai birželio mėnesį mini poeto, Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo gimimo dieną. Kiekvienais metais ji yra švenčiama vis kitaip. Buvo didelių iškilmių su daugybe žmonių, buvo ir mažesnių, bet visą laiką ši graži tradicija yra puoselėjama ir tęsiama, prie vandžiogaliečių prisijungia vis nauji poeto kūrybos gerbėjai iš Lenkijos, kuriems Česlovo Milošo kūryba ir asmenybė palieka neišdildomą įspūdį.
Ir šiais metais į Vandžiogalą atvyko gausus būrys moksleivių iš Pińczyce (Lenkija) mokyklų kartu su vandžiogaliečiais pakeliauti Milošo keliu, aplankyti jo gimtąsias vietas ir paminėti 104 - ąsias poeto gimimo metines.

2014 svOnos atlaidai labunavojeSekmadienį, liepos 27 dieną, vyko tradiciniai didieji Šv. Onos atlaidai. Nuo pat ryto į grafų Zabielų statytą kapinių koplyčią, kuri ir yra Dievo Apvaizdos Labūnavos bažnyčia, rinkosi vietiniai gyventojai ir maldininkai iš kaimyninių apylinkių.

Čia, prie koplyčios, šventoriuje, vandžiogaliečiai susitiko su tautiečiais, Anusiškių kaimo gyventojais, kurie aprodė savo artimųjų kapus ir paminklus su lenkiškais užrašais, papasakojo, kad senieji Labūnavos gyventojai dar tebemoka lenkų kalbą ir kalba ja, apgailestavo, kad jaunimas jau nenori kalbėti namuose lenkiškai...

Prieš vidurdienio Šv. Mišias koplyčioje koncertavo Kėdainių sakralinės muzikos ansamblis „Giesmė" (vadovas Jonas Bernadišius). Šv. Mišias aukojo Labūnavos klebonas, kunigas ir poetas Skaidrius Kandratavičius.

2014 650 metu jubiliejusMūsų kaimynei Labūnavai šiemet sukako 650 metų. Prieš tiek metų jos vardas (Labunowe) pirmą kartą buvo paminėtas istoriniuose metraščiuose - kryžiuočių H.Vartbergės „Livonijos kronikoje".

Tad praėjusį šeštadienį į laisvalaikio ir sporto aikštyną gausiai rinkosi labūnaviečiai ir jų svečiai, kad kartu pasidžiaugtų gražiu gyvenvietės jubiliejumi. Labūnaviečių pakviesti, tradiciškai, kaip kasmet, o šiemet - į jubiliejinę šventę atvyko ir vandžiogaliečiai.

Šventėje dalyvavo, sveikinimus ir padėkas nusipelniusiems labūnaviečiams teikė ne tik rajono ir vietinės valdžios atstovai, bet ir Seimo nariai, jų čia buvo net penki.

2014 70 Ostra Brama

Sekmadienį, liepos 13 dieną, Pavilnės Kriaučiūnuose buvo iškilmingai paminėtos 70-sios Vilniaus išvadavimo iš hitlerinių okupantų metinės. Čia 1944 metais liepos 6-13 dienomis buvo vykdoma karinė operacija kodiniu pavadinimu „Ostra Brama“. Per šią mūšio dėl Vilniaus išvadavimo su vokiečių okupantais savaitę žuvo beveik 500, buvo sužeista apie 1000 AK karių.

Palyginimui: prie Monte Cassino, per dvi savaites kruvinose kovose žuvo beveik 1000, sužeista 3000 karių. Tad kovos dėl Vilniaus išvadavimo buvo žutbūtinės. Todėl Kriaučiūnai yra viena iš svarbesnių Vilnijos lenkų tautinės atminties vietų, kur lygiai prieš 70 metų šiame Pavilnio kaime AK Vilniaus apskrities daliniai kovojo savo paskutinę didžiausią kovą su naciais.

2012siltiprisiminimaiĮ pažintinę išvyką po mūsų ir kaimyninių apylinkių vietoves: Jagelavą, Skrynius, Černolesę, Milašiškius, Girelę, Barsukinę, Makaruvką ir kt., įvairiais istorijos tarpsniais priklaususias didikams grafams Korwin – Kossakowski, Zabiełło, bajorams Jagiełłowicz, Iszoro, Ginejko, Dowtort ir kt., šį kartą vandžiogaliečiai susiruošė su Lenkijos Ambasados Vilniuje konsulu Piotr Wdowiak ir Berlyno Humboldto universiteto doktorante Ines Steger.

... Kelias prieš pat Puščios mišką suka į kairę ir už kelių kilometrų įvažiuojame į Skrynių kaimą.Namų čia jau likę nedaug – dešimt. Vėliau sužinojome, kad visi kaimo gyventojai čia moka ir senu įpročiu vis dar šneka lenkiškai... Svetingai mus pasitiko vienos iš sodybų šeimininkai Janina ir Rimas Židanavičiai su vaikaite Emilija. Karštą dieną susėdę kaštonų pavėsyje prie vaišių stalo, klausėmės prisiminimų, pasakojimų apie čia nuo seno gyvenusius jų tėvus, senuosius kaimo gyventojus ir šių dienų aktualijas.

2012dviraciaisPraėjusią savaitę Vandžiogalą aplankė grupė dviratininkų iš Lenkijos Svidvino miesto. Tai jauni žmonės, moksleiviai ir studentai,vedini dviračių sporto entuziasto kunigo Mariusz Ambroziewicz iš Šv.Mykolo Archangelo parapijos, pasiryžę per tryliką dienų apkeliauti aplink Baltijos jūrą, iš Lenkijos per Lietuvą, Latviją, Estiją, Suomiją į Švediją. Bendras trasos ilgis-2200 kilometrų. Poilsiui ir nakvynei sustoję pas savo tautiečius Vandžiogaloje, vakare dalyvavo Šv.Mišiose Šv.Trejybės bažnyčioje ir labai džiaugėsi, kad kartu su vietos klebonu O.P.Volskiu galėjo melstis ir bendrauti savo gimtąja kalba. Tai jiems buvo maloni staigmena... Susipažinę su Vandžiogalos miesteliu, jo istorija, pasidžiaugę šeimininkų nuoširdumu, pakvietė juos į svečius į Lenkijos pajūrį. Pernakvoję, kitos dienos ankstų rytą, sukalbėję patrono Šv. Mykolo Archangelo maldą, atsisveikinę su šeimininkais, išvažiavo į trasą... Dievo palaimos ir sėkmės jiems!

2012sventemaisiagalojeSekmadienį, liepos 22 dieną, prie klasicistinio Houvaltų dvaro Maišiagaloje pirmą kartą įvyko miestelio šventė. Maišiagalos miestelis įsikūręs prie Dūkštos upelio, 25 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus. Šventė prasidėjo Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo Bažnyčioje šv. Mišiomis, kurias aukojo kun. dekanas Józef Aszkiełowicz. Mišiose dalyvavo europarlamentaras Waldemar Tomaszewski, Seimo narys Michał Mackiewicz, Olsztyneko miesto burmistras Artur Wrochna. Pakviesti į šventę nuvyko ir Lietuvos lenkų sąjungos Vandžiogalos skyriaus atstovai, kurie jau nebe pirmi metai palaiko draugiškus ir šiltus santykius su Maišiagalos seniūnijos meno kolektyvais. Įžanginiame žodyje Maišiagalos seniūnas Stefan Orszewski kartu su kitais garbingais svečiais pristatė ir Vandžiogalos atstovus, atvykusius net iš Kauno rajono. O svečių atvyko iš visur, tai ir Lenkijos Olsztyneko miesto atstovai, Houvaltų dvaro savininko anūkė su šeima, Vilniaus rajono savivaldybės atstovai.

2012delfiDELFI Pilietis skaičiuoja jau antrus metus. Man, šių eilučių autoriui, šiemet teko garbė dalyvauti vienoje iš nominacijų - „Metų istorija“. Paminėti DELFI Piliečio gimtadienį į restoraną „Torres“ rinkosi aktyviausi ir geriausi rubrikos autoriai, DELFI redakcijos atstovai bei visiems gerai pažįstami visuomenės veikėjai ir apžvalgininkai. Įžanginiame žodyje DELFI direktorius Aleksandras Česnavičius pabrėžė, kad visi čia susirinkusieji yra neatsiejami šio kolektyvo nariai. Sveikinimo žodį taręs buvęs Islandijos užsienio reikalų ministras Jonas Baldvinas Hannibalssonas atkreipė dėmesį į žodžio laisvę ir demokratiją, paklausdamas „Ar mes esame laisvi?..“ „Taip, mes turime žodžio laisvę, bet pasaulinės rinkos turi galią,“ – kalbėjo Jonas Baldvinas Hannibalssonas. (Jam esant Islandijos užsienio reikalų ministrui, Islandija pirmoji 1991 metais pripažino Lietuvos Nepriklausomybę.)

2011 Milosokelias33Vandžiogala birželio 29-oji diena

Didelis būrys Poeto draugų, bendražygių, kūrybos tyrinėtojų, poetų ir gerbėjų iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos dailės muziejaus, „Pogranicze“ fondo Seinuose, Kėdainių rajono savivaldybės, Amerikos, Prancūzijos, Lenkijos, Švedijos, Izraelio universitetų profesorių, istorikų, literatūrologų, vedinų Česlovo Milošo gimtinės fondo įkūrėjo ir jo sielos profesoriaus Algirdo Avižienio, atvyko į Vandžiogalą. Gerbiamas profesorius A.Avižienis pristato šių eilučių autorių kaip Poeto protėvių, gyvenusių šiuose kraštuose, istorijos žinovą ir tyrinėtoją, šeimos kapų sergėtoją ir puoselėtoją, aktyvų Poeto kūrybinės minties propaguotoją, kalendoriaus „Česlovas Milošas 1911-2011. Vandžiogala – čia prasidėjo...“ autorių, ir įspūdingų tarptautinių jubiliejinių renginių, skirtų Poetui atminti, organizatorių.

2010 savaitekupinaivŠeštadienį, 07 10, Vandžiogaloje lankėsi intelektualų delegacija, vykstanti iš Lenkijos į Tomo Mano festivalį Nidoje. Jie užsuko aplankyti Lietuvos lenkų sąjungos Vandžiogalos skyriaus pirmininko Ričardo Jankausko ir pranešti apie būsimus renginius, skirtus Czesławo Miłoszo 100 metinėms paminėti Lenkijoje.

Delegacijai vadovavo Jerzy Illg, vienos žinomiausios Lenkijoje leidyklos „Znak“ vyriausiasis redaktorius. „Znak“ – tai leidykla, turinti gilias tradicijas, nuo 1959 metų leidžianti knygas, kurios formuoja dvasinę žmonių kultūrą. Karolio Wojtylos, Jozepho Ratzingerio, Czesławo Miłoszo, Umberto Eco, Josifo Brodskio ir kitų žymių pasaulio autorių kūrinių leidyba buvo ypač reikšminga intelektualinėje plotmėje. Kai kurios knygos išleistos 100.000 egzempliorių. Šalia filosofijos ir teologijos veikalų galima rasti ir Nobelio premijos laureatų Czesławo Miłoszo, Wislawos Szymborskos ir kitų kūrinius.

Free Joomla! template by Age Themes